Mykolas Marcinkevičius - vienas garsiausių Lietuvos medikųnuotraukos (1)

2014 rugsėjo mėn. 01 d. 18:08:33 Perskaitė 2285

Mykolas Marcinkevičius buvo vienas garsiausių Lietuvos medikų. Savo mokslinį kelią pradėjęs nelengvomis sąlygomis, daug prisidėjo plėtojant Lietuvos medicinos mokslą ir rengiant būsimus gydytojus. Jo vaikai irgi tapo puikiais gydytojais.

 

Gimė 1892 metais rugsėjo 29 dieną Ukmergės (Vilkmergės) apskrities Andrioniškio valsčiaus Andrioniškio miestelyje. Tėvai - Ona ir Juozas Marcinkevičiai. Jo tėvas buvo baigęs dvi klases ir laikomas išsilavinusiu žmogumi. Savo apylinkėje jis kitiems ūkininkams padėdavęs ruošti įvairius dokumentus. Norėjo studijuoti kunigystę, bet tie jo planai neišsipildė. Gerai mokėjo rusų ir lenkų kalbas. Tėvai buvo ūkininkai.

Mykolas buvo jauniausias vaikas šeimoje. Jam parinkti vardą nebuvo sudėtinga, nes rugsėjo 29 d. - Šv.Mykolo diena. Gal tai ir stebino Andrioniškio valsčiaus gyventojus, nes netoliese gyveno berniukas, kuris gimė invalidas, tokiu pat vardu. Bet Mykoliuko tėvai nebuvo prietaringi. Rašto vaikas pradėjo mokytis iš vietinės daraktorės. Vėliau mokėsi Andrioniškio pradinėje mokykloje, rusų kalba. Kartu su dviem broliais jam teko ganyti žąsis, vėliau ir miestelio gyvulių bandą. Jau būdamas gana paaugęs labai norėjo mokytis toliau. Tėvai jį išvežė į Vilnių, į privačią gimnaziją. Čionai mokėsi 1908-1912 metais. Baigęs 4 gimnazijos klases, apsigyveno Maskvoje ir mokėsi vaistininko amato. Išlaikė vaistininko mokinio egzaminus. 1913-1914 metais dirbo įvairiose vaistinėse carinės Rusijos miestuose. 1914 metais Kijeve išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus ir toliau vertėsi vaistininko praktika. Taip pat mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje. 1918 metais paskelbta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Mykolas Marcinkevičius 1919 metais grįžo į Lietuvą. Buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo Kauno karo ligoninės vaistinėje. Grįžęs į Lietuvą vedė. Santuoką įregistravo 1920 metais. Žmona buvo Ona Mažylytė, dirbo medicinos sesele. Nurimus karų audroms, pradėjo studijuoti Aukštuosiuose kursuose. 1922 metais juos perorganizavus į Lietuvos universitetą Kaune, Medicinos fakultete įgijo gydytojo diplomą. Buvo vidaus ligų gydytojas. Universitetą baigė 1926 metais, iš pradžių dirbo Kaune, vėliau kitose Lietuvos vietovėse. 1928-1930 metais dirbo Rokiškio apskrities ligoninėje, 1930-1931 metais įkūrė pirmuosius vaikų sveikatos centrus - Linkuvoje ir Pašvitinyje.

1931 metais atvyko į Panevėžį, kurio ligoninė garsėjo kaip viena moderniausių Lietuvoje. Prie jos klestėjimo gana daug prisidėjo ir Mykolas Marcinkevičius. Jis dirbo vidaus ligų ir vaikų ligų skyriaus vedėju. Jo darbo baras buvo labai platus: įrengė modernią laboratoriją, išrūpino rentgeno aparatūrą, užsiėmė antialkoholine propaganda, rengė įvairias paskaitas. 1932 ir 1933 metais stažavosi užsienyje, lankėsi Prahoje ir Vienoje. Kartu su kitais Panevėžio apskrities ligoninės gydytojais užsiėmė moksline veikla. M.Marcinkevičiaus tyrimo sritis buvo blužnis. Tuo metu Lietuvoje moksliniai tyrimai vykdavo tik Kaune. Panevėžio apskrities ligoninė ir Mykolas Marcinkevičius ta prasme buvo išimtis. Moksliniame darbe jam padėjo kitas Panevėžio apskrities ligoninės gydytojas Gutauskas ir kiti gydytojai.

Panevėžyje jis irgi įkūrė vaikų globos centrą. Vėliau šiam centrui vadovavo gydytoja Elisonienė. Panevėžyje Mykolas Marcinkevičius vadovavo Lietuvos Raudonojo kryžiaus Panevėžio skyriui. Buvo jo pirmininkas. Šio skyriaus iniciatyva buvo atidaryti 3 mėnesių medicinos seserų kursai. Buvo priimamos merginos, baigusios keturias gimnazijos klases, - taip padėtas pagrindas vėliau Panevėžyje įkurtai medicinos mokyklai. Mykolas Marcinkevičius kartu buvo ir Panevėžio gydytojų sąjungos pirmininkas. Šios draugijos susirinkimai vienu metu vykdavo rusų kalba, M.Marcinkevičius pasiekė, kad jie vyktų lietuvių kalba. 1941 metais Panevėžyje jis organizavo gailestingųjų seserų kursus. 1942 metais parengė ir apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Blužnis kaip kraujo rezervuaras įvairioms sąlygoms veikiant“. 1944 metais išvyko į Vilnių ir tapo vienu iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto kūrėjų. Jis dėstė studentams medikams ir vadovavo Katedrai iki 1970 metų. Vadovavo Vidaus ligų propedeutikos katedrai. Vilniuje pradėjo domėtis skrandžio ir žarnyno ligomis, kartu kvietė domėtis ir kitus jaunus mokslininkus. 1961 metais tapo universiteto profesoriumi, išleido brošiūrą apie organizmo senėjimo priežastis „Ilgas ir kūrybingas žmogaus amžius“. Parašė daug mokslinių straipsnių, išleido vidaus ligų vadovėlį.

Jo vaikai taip pat pasirinko gydytojo kelią. Sūnus Algimantas - žinomas kardiochirurgas, mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras biomedicinos srityje, sukūrė modernią Lietuvos širdies chirurgiją. Mirė 2014 metais. Dukra Almonė - gydytoja otolaringologė.

Profesorius mirė Vilniuje 1987 metais gegužės 20 dieną. Palaidotas Rasų kapinėse.

1997 metais vienai iš ligoninių - Vilniaus 3-iajai klinikinei ligoninei - suteiktas M.Marcinkevičiaus vardas, jo vardu pavadinta ir viena iš Vilniaus gatvių. Anūkai Algimantas ir Rimtautas - taip pat gydytojai ir gyvena JAV, verčiasi chirurgų praktika.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net