Mokytojas jaunalietuvis S.Janauskasnuotraukos

2014 spalio mėn. 05 d. 19:00:08 Perskaitė 872

Stasys Janauskas nuėjo nelengvą gyvenimo kelią. Vaikystėje dirbo sunkius darbus, atkakliai siekė mokslo. Išsimokslinęs tapo vienu iš aktyviausių pedagogų, jaunimo organizatorių. Jis prisidėjo prie šaulių organizavimo, tapo vienu iš jaunalietuvių vadovų. Jaunimą įtraukė į aktyvią muzikinę veiklą. Sovietiniais laikais už aktyvią veiklą teko nukentėti. Jis atsidūrė tarp persekiojamų pedagogų.

 

Gimė 1901 m. kovo 13 (25) d. Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiuje. 1903 m. lapkritį gimė sesuo Bronė. 1904 m. spalio 10 d. tėvas, vengdamas mobilizacijos į carinę kariuomenę, išvyko į JAV. 1905 m. lapkričio 1 d. grįžo. 1906 m. lapkričio 22 d. gimė brolis Zigmas. 1907 metais mama Stasį Janauską supažindino su abėcėle ir pradėjo mokyti skaityti elementorių. 1907 m. balandžio 23 d. tėvas už pabėgimą į JAV buvo areštuotas ir nuteistas 4 mėnesiams kalėjimo. Kalėjo Šiauliuose. 1907 m. rugpjūčio 23 d. iš kalėjimo grįžo, kartu su mama pradėjo vaikus mokyti skaityti.

1909 m. spalį gimė antra sesuo Stasė ir gruodžio mėnesį mirė. 1910 m. vasario 2 d. tėvai išvažiavo tarnauti pas grafą Zubovą į Gytarių dvarą Šiaulių apskrityje. Stasys Janauskas taip pat dirbdavo dvare. 1912 metais pirmąkart pamatė aeroplaną, automobilį, elektros šviesą ir motociklą. 1913 m. sausį tėvai persikraustė atgal į Kuršėnų valsčių, į Kresų dvarą. 1913 m. balandį gimė broliai dvyniai Kaziukas ir Vladukas. 1914 m. rugsėjį tėvą paėmė į caro kariuomenę. Tėvui išvykus į karą, dvaro ponas šeimą iš dvaro išvarė.

Apsigyveno pirkelėje Sodikės kaime, 2 kilometrai nuo Kuršėnų. Stasys Janauskas dirbo pas Kresų dvaro poną kūlimo darbus. Karo metais vokiečiai kaimą padegė. Stasys Janauskas su mama buvo išsikasę slėptuvę. Vėliau traukėsi kartu su pabėgėliais ir atsidūrė Dvinske. Stasiui teko elgetauti. Paskui su pabėgėliais atsidūrė Vitebske. 1915 m. rugsėjį mirė brolis Kazys, nuo difterijos mirė ir brolis Vladas. Paskui šeima išvyko į Jaroslavlį. 1915 m. spalio 20 d. vaikai buvo nuvežti į prieglaudas. Mama pradėjo dirbti fabrike ir kasdien uždirbdavo po 75 kapeikas.

Stasys Janauskas buvo priimtas mokytis į pirmą pradinės mokyklos skyrių, bet per klaidą mokėsi antrajame. Gerai mokėsi, todėl buvo perkeltas į trečiąjį skyrių. Vėliau, išlaikęs egzaminus, apsigyveno pas moksleivius egzaminuodavusį inspektorių J.Sideravičių, Nikickos gatvėje. 1915 m. rugpjūčio 16 d. išlaikė egzaminus į „Žiburio“ progimnazijos pirmą klasę. Apsigyveno mokinių bendrabutyje. Progimnazijoje dėstė ir inspektorius, lietuvių kalbos, piešimo ir matematikos mokytojas M.Grigonis, direktorius - istorijos ir geografijos mokytojas J.Jankevičius. Paskui S.Janauskas dirbo įvairius darbus prie baržų: krovė malkas ir plytas. Per dieną uždirbdavo po 40 rublių. 1917 metų vasara buvo labai sunki, rudenį tęsė mokslus.

M.Grigonis nusivedė Stasį Janauską į Volchovo teatrą, ten pirmąkart pamatė operą „Faustas“. 1918 m. kovo 28 d. progimnazija buvo uždaryta, ir Stasys Janauskas gavo atestatą, kad perkeltas į III klasę. 1918 m. balandžio 1 d. kartu su broliu Zigmu įstojo į kadetų korpusą. Gegužės 2 dieną iš korpuso išstojo ir traukiniu išvyko į Lietuvą. Reikėjo ilgokai laukti, kol galėjo kirsti sieną. Maisto ieškojo pas ūkininkus soduose ir daržuose, iš bolševikų kasdien gaudavo po silkę. Paskui atvyko traukiniu į Polocką, iš Polocko į Dvinską. Iš Dvinsko - į Vilnių.

Vilniuje aplankė Gedimino pilį. Čia dar plevėsavo kaizerinės Vokietijos vėliava. Vilniuje apsigyveno prieglaudoje prie Aušros vartų. Vėliau kreipėsi į lietuvių komitetą, nes norėjo toliau mokytis. Jam buvo pasiūlyta vykti į Panevėžį pas dekaną J.Stakauską. Išvyko kartu su broliu Zigmu ir sesute Brone. Stasį Janauską ir kitus berniukus apgyvendino buvusiuose Muilo fabriko namuose. Vyresniesiems reikėjo kapoti malkas, jas vežti, o mažesniuosius atiduodavo piemenauti pas ūkininkus. Naujoji prieglaudos vedėja Sabina Ivaškevičiūtė su padėjėja Johana Jocaite visus pristatė dirbti.

Prasidėjus Nepriklausomybės kovoms, buvo paskelbta mobilizacija. Stasys Janauskas išvyko pas ūkininką Mikalajūną. Jį priėmė tarnauti pusberniu. Vėliau nuvyko pas tėvus į Šiaulius. Įstojo į mokytojų kursus. Naktimis dirbo traukinių depe, dienomis mokėsi. Mokytojas Bertulis iš mokinių suorganizavo partizanų būrį kovai su bermontininkais. Įstojo ir Stasys Janauskas. Baigęs mokytojų kursus buvo paskirtas į Molavėnų kaimo pradinę mokyklą vedėju. Ten dirbti nenorėjo, nes aplink siautėjo bermontininkai, parašė laišką M.Grigoniui. Jo dėka 1919 m. rugsėjo 4 d. paskirtas į Subačiaus pradinę mokyklą antruoju mokytoju. Mokyklai vadovavo Vladas Dutkevičius, kuris buvo muzikalus žmogus. Jis dirbo ir vargoninku bažnyčioje. Mokykloje lankėsi pažangus jaunimas: Vincė Jonuškaitė, Pranas Skardžius, B.Stanevičius. Rengdavo įvairius vakarus ir vaidinimus.

Stasys Janauskas mokė II ir IV skyrius. Paskui išvyko į Panevėžį, į mokytojų vasaros kursus pas Šv.Zitos draugijos narę Antaniną Maroškaitę, Zitos gatvėje 1. Kursų lektoriais buvo M.Grigonis, J.Sideravičius, M.Vasiliauskas ir kiti. Po kursų gavo paskyrimą į Velžio pradžios mokyklą nuo 1920 m. rugsėjo 1 d. Subūrė Velžio jaunimą ir įregistravo Velžio jaunimo sąjungą. Vykstant kovoms su lenkais, apie 50 lenkų belaisvių buvo atvežti į Velžio dvarą. Stasys Janauskas gavo įsakymą organizuoti šaulių būrį, kuriam duotas įsakymas suimti Pajuosčio dvarininką Aleksandrą Meištavičių ir pristatyti į šaulių štabą, tačiau būrys dvarininko nerado.

1920 metais Velžyje buvo suvaidinta Stasio Janausko parašyta trijų veiksmų pjesė „Už laisvę“. Velžio mokykloje jis dirbo iki 1924 m. rugsėjo 1 d. Velžyje išdirbo 4 metus ir paliko labai ryškų pėdsaką. Stasio Janausko iniciatyva Velžio pradinėje mokykloje įsteigtas dramos būrelis, ypač populiarus buvo jų vaidinamas spektaklis „Amerika pirtyje“. Bilietai buvo pardavinėjami po 50 ir 25 centus. Už sėdimas vietas teko mokėti 50 centų, už stovimas - 25 centus. Už surinktus pinigus įsteigta biblioteka. Stasio Janausko iniciatyva mokykloje pradėtas leisti laikraštis „Velžio balselis“. 1921, 1922 m. S.Janauskas lankė mokytojų vasaros kursus, 1923 m. pedagogikos darbų kursus Kaune, nuo 1924 m. rugsėjo iki 1931 m. rugsėjo dirbo Panevėžio apskrities II rajono inspektoriaus raštinėje eidamas atsargos mokytojo pareigas. 1925 metais išlaikė pradžios mokyklos mokytojo egzaminus prie Panevėžio mokytojų seminarijos ir gavo pradžios mokyklų mokytojo teises ir vardą. 1929 metais vedė. 1931 metais rugsėjo 1 d. buvo paskirtas Panevėžio 1-osios pradžios mokyklos vedėju. Ši mokykla buvo Marijos gatvėje.

Stasys Janauskas energingai įsitraukė į įsikūrusių jaunalietuvių gretas. 1931 metais buvo išrinktas į antrąją Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos Panevėžio rajono valdybą. Pakeitus organizacijos statutą, rajono vadu paskirtas Aleksandras Plungė, o jo pavaduotoju - Stasys Janauskas. 1932 m. gruodžio 23 d. rajono vadovybė pertvarkyta. Rajono vadu paskirtas Juozas Kuodys, vienu iš jo padėjėjų - Stasys Janauskas. 1935 m. kovo 21 d. Panevėžio rajono sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyrius padalytas į dvi dalis - pirmą ir antrą rajonus. Antrojo rajono vadu paskirtas Stasys Janauskas.

1934 metais ji lankėsi parodoje JAV, Čikagoje, taip pat aplankė Niujorką, Klivlandą, Bostoną. Kelionės įspūdžius vėliau aprašė Lietuvos spaudoje. Savo atsiminimuose rašė, kad JAV gyvena apie milijoną lietuvių. Taip pat aplankė Europos didmiesčius Paryžių, Amsterdamą, Briuselį, Berlyną. Po Europą ir Ameriką keliavo apie tris mėnesius. Stasys Janauskas aktyviai dalyvavo ir politiniame gyvenime. Jis buvo Tautininkų sąjungos sekretorius. 1938 metais, būdamas 1-osios pradžios mokyklos vedėju, su dalimi mokinių persikėlė į naujai pastatytą mokyklą Danutės gatvėje.

1940-aisiais išvažiavo į Vilnių ir ten mokytojavo, po dvejų metų grįžo į Panevėžį, vėliau dirbo Utenoje mokyklų inspektoriumi. 1945 (1946) metais buvo suimtas ir dvejus metus kalėjo Panevėžio kalėjime, paskui dvejus Vilniuje, Lukiškėse. Brolio Zigmanto dėka buvo reabilituotas ir grįžo į Panevėžį. Jo brolis gyveno Kanadoje ir dirbo „Liaudies balso“ redaktoriumi. Grįžęs įvairiose Panevėžio miesto ir rajono mokyklose dėstė lietuvių kalbą. Mirė 1987 m. rugsėjo 5 d., palaidotas Panevėžyje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net