respublika.lt

2018 birželio 25, pirmadienis

Mokyklos neparuoštos visiems vaikamsnuotraukos (5)

2018 gegužės mėn. 24 d. 07:19:44
Justina GAFUROVA

„Vakaro žinios“ rašė apie Lietuvoje planuojamą specialiųjų mokyklų tinklo reformą. Ja siekiama, kad specialiųjų poreikių ir sveikieji vaikai galėtų mokytis kartu. Tačiau apie šios reformos įgyvendinimą Lietuvoje dabar abejoja net specialiųjų poreikių vaikus auginantys tėvai.

 

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Kristina RADŽVILAITĖ atvira - ji nesiryžo leisti savo dabar jau antroko sūnaus nei į bendrojo ugdymo darželį, nei į mokyklą - mat reikalingą pagalbą ir vaiko poreikius atitinkantį ugdymą nėra paruošusios arčiausiai namų esančios įstaigos.

Nepriėmė sistema


„Nepasiruošę tam esame visi - pedagogai, kuriems trūksta žinių ir pagalbos, negalią turinčių vaikų tėvai, kuriems neramu, kad jų vaikas patirs patyčias, jam stigs tinkamo dėmesio ir ugdymo, kitų ugdytinių tėvai. Ne paslaptis, dalis jų vis dar įsitikinę, kad tokie vaikai turi būti atskirti. Tiesa, girdime, kad ir specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų tėvai kartais linkę ignoruoti vaiko poreikius, neigia jo problemas.

Vesdama vaiką į specialųjį darželį, išgyvenau didelį vidinį konfliktą - vasarą sūnus leisdavo laiką su savo bendraamžiais - seserimi ir giminaičiais, o štai nuo rudens jis atsidurdavo mažytėje, saugioje, tačiau tarsi nuo įprasto pasaulio jį izoliuojančioje darželio grupėje, kurioje nemažą dalį laiko sūnus... žaisdavo vienas. Jei visi kartu esantys vaikai turi sunkią negalią, nė vienas jų nekalba arba kalba minimaliai, tuomet, kad ir kaip auklėtojos ir specialistai stengtųsi, - sudėtinga sukurti aplinką, kurioje vaikai mokytųsi bendrauti, žaisti, spręsti konfliktus ir tobulėti. Kita vertus, suprantu, kad, nuvedęs vaiką į įprastą dvidešimt kelių vaikų būrį, sudarysi didžiulių sunkumų tiek pačiam vaikui, tiek auklėtojoms. Todėl ir kremtiesi, nes nežinai, ar priėmei teisingą sprendimą“, - pasakoja K.Radžvilaitė.

Įvertindama tai, kad sostinės švietimo įstaigose klasės yra didžiulės, moteris neišdrįso vaiko leisti ir į bendrojo ugdymo mokyklą. „Tiesa, per tuos porą metų, kol ieškojau sprendimo dėl mokyklos, visokių atsakymų ir reakcijų teko išgirsti. Vienur, vos ištarus „autizmas”, išgirdau atsakymą „oi, tikrai ne...”. Dar ir dabar jaučiu dėkingumą vienos privačios mokyklos vadovui, kuris atvirai pasakė: „Iki šiol neturėjome tokių vaikų - bet galime pabandyti“ - nors ir nevedžiau sūnaus į šią įstaigą. Vis dėlto svarbu įvertinti ne tai, ar vaikas pažįsta raides ir skaičius. Ir kaip jam sekasi namuose vienam atlikti užduotis. Mes pirmai klasei pasirinkome namų mokymo variantą. Kelias dienas vedžiau sūnų į mokyklą, ten su juo individualiai dirbo mokytoja. Beveik kasdien lankėmės privačiame centre, kur berniuką ugdė logopedė, ergoterapeutė, specialioji pedagogė. Bene ketverius metus sūnų vežiojau į muzikos ir dailės terapijos užsiėmimus, didžiulį pasitenkinimą vaikas gavo teatro improvizacijos užsiėmimuose. Žinoma, už visas terapijas turėjome mokėti ir tam nepakakdavo vaiko negalios išmokos. O kur dar faktas, kad vienas iš tėvų praktiškai turi atsisakyti darbo.

Specialioji mokykla, kurioje sūnus baigia antrą klasę, vaiko pedagogų ir įstaigos vadovų dėka mums yra didelė pagalba, beveik stebuklas. Iki šiol esu labai laiminga, kad patekome būtent čia“, - pasakoja K.Radžvilaitė.

„Kitokių“ vaikų nenori

Moteris įsitikinusi, jog Lietuvoje iki šiol trūksta supratimo, kas gi yra tikroji integracija: „Jei vaiką su negalia ir dideliais specialiais ugdymo poreikiais tik atvedame į ugdymo įstaigą ir tiek, tai dar nėra integracija. Vaikui pagal poreikius reikia pritaikyti užduotis, dienotvarkę, galbūt ir patalpas. Pavyzdžiui, vaikui autistui, kuris turi komunikacijos ir kalbėjimo sunkumų, reikalingos vadinamos „kortelės”- alternatyvios komunikacijos priemonės ar specialios išmaniosios programėlės. Kiek bendrojo ugdymo įstaigų pedagogų ar specialistų žino, kaip jomis naudotis? Vaikams, turintiems autizmo sutrikimų, ypač svarbi aiški dienos ir užduočių struktūra, galimybė pailsėti nuo pernelyg didelio sensorinių dirgiklių kiekio. Kaip elgsis mokinys, kuris į aplinką reaguoja jautriai, bet negali pabūti ramybės kambarėlyje (nes tokio tiesiog nėra), kuris sutriko, nes nesupranta, kodėl šiandien reikia eiti sportuoti ne į sporto salę, bet į lauką - gali būti, kad nerimą jis išlies tik jau grįžęs į namus, tačiau nutinka visko. Tuomet bendraamžiams kyla klausimų - kodėl šis vaikas pyksta, atsisako dirbti, kodėl palindo po suolu ir neatsako į klausimus? Kyla patyčių ir kitų nemalonių patirčių grėsmė.“

Dirba pedagogų darbą


Moteris neslepia - sėkmingos integracijos į bendrojo ugdymo įstaigas patirtys dažniausiai paremtos tuo, kad auklėtoja ar mokytoja pati ėmėsi iniciatyvos, gilinosi, mokėsi, įtraukė į procesą tėvus. Tiesa, kartais tėvų įsitraukimas suprantamas neteisingai - tėvai tampa patys atsakingi už specialios pagalbos organizavimą. „Į vieną sostinės mokyklą mama, mūsų asociacijos narė, kasdien išsiruošia lyg į darbą - mat iki šiol neišspręstas jos sūnaus užimtumo pertraukų metu klausimas. Ši mama negali net išeiti į darbą, ji neturi laiko sau. Ji dirba mokyklos darbuotojo darbą, už tai negaudama jokio atlygio“, - apie vaikų patirtis bendrojo lavinimo mokyklose pasakoja asociacijos atstovė.

K.Radžvilaitė įsitikinusi, nepaisant esamų problemų, greičiausiai kiekvienas ypatingų poreikių vaiką auginantis tėtis ar mama norėtų, kad jo atžala mokytųsi ne kaip atskirtasis. Todėl specialiųjų mokyklų išskaidymo reforma - šių tėvelių dėmesio centre. Deja, neturint aiškiai iškomunikuoto plano - ši idėja net ir didžiausių entuziastų kol kas nedžiugina.

Kristina pasidalijo viename dokumentiniame filme girdėta specialistės įžvalga: „Jei jūs kaip tėvas esate įsitikinęs, kad jūsų vaikui nėra reikalo pažinti kitokius vaikus ar žmones su negalia, tai turite įsisąmoninti, kad auginate asmenybę, kuri, jums pasenus ar susirgus Alcheimeriu, demencija ar susilaužius dubens kaulą, išveš jus į slaugos ligoninę, kur jūs ir sulauksite dienų galo.“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

  • Nuomonė 2018 gegužės mėn. 24 d. 17:14:32

    Nereikėtų su spec.poreikiais vaikų integruoti į bendrą ugdymo klasę !
    1. Įsidėmėkite, kad vaikai to dar nesupranta ,todėl kyla patyčios !
    2.Kodėl didžioji dauguma vaikų turi žiūrėti ir laukti savo eilės,
    kol mokytojas užsiėmęs kitokiu ?
    Mano nuomone, pats geriausias variantas - speciali mokykla .

  • to as 2018 gegužės mėn. 24 d. 13:29:07

    Matosi, kad nesat susidūręs su tai vadinamaisiais spec. poreikių
    reikalaujančiais vaikais. Kai skraido kėdės į kitus mokinius,
    mokytojams specialiai trenkiama durimis ar priveriami pirštai, kai
    klykiama pamokoj, nesuprasi dėl ko - terorizuojami visi likusieji... Tai
    tegu tie spec. ir eina į privačias mokyklas, tegu ten visus šokdina -
    visi ten ir šokinės, nesgi už tai babkes moka....

  • as 2018 gegužės mėn. 24 d. 13:20:21

    Esmė yra tai, kad nėra tokių visiškai normalių, su aiškia vertybine
    orientacija vaikų ( tokie gi niekada nesityčiotų), ir lygiai tokių
    pačių vienodai sunkių probleminių vaikų (pačių sunkiausių tėvai
    net nemestų į bu katilą). Kalba eina apie vaikus su aukštu intelektu,
    pajėgius, tačiau turinčius socialinio susivokimo, bendravimo bėdų - o
    kodėl juos reikia izoliuot, užuot nepasistengus integruot, jei toks
    vaikas puikiai skaičiuoja, moka anglų kalbą ir visiškai aukšto
    akademinio lygio mokinys? kodėl jis turi būt apribotas, dėl kt nenoro
    tokį vaiką turėt klasėje? sakyčiau, jis kaip pilietis ,turi pilną
    teisę lankyt bendro lavinimo įstaigą, o kam nepatinka, gali pasiieškot
    labiau tausojančios aplinkos privačiose įstaigose - nes būtent
    valstybinių įstaigų pareiga tenkinti visų poreikius, gydyt tiek mokius,
    tiek benamius, mokyti tiek sveikus, tiek turinčius problemų vaikus. O kam
    nepatinka, tegu ieškosi privačių įstaigų. kas per čia skirstymas, jei
    kiek kitoks, tau čia ne vieta? tai kur vieta

  • Nu jo 2018 gegužės mėn. 24 d. 09:14:41

    Vqikai su spec.poreikiais turi lankyti jiems pritaikytą įstaigą su jiems
    pritaikytais mokytojais, programom ir t.t. ir pan. Negalima sumesti jų į
    bandrą katilą su "normaliais" vaikas, mnes iš karto užprogramuojamo
    problemos: patyčios, nelygybės suvokimo ir pan. Ar tikrai apsimoka ir yra
    verta investuoti daug pastangų į vieną spec.vaiką, tuo pačiu metu
    nusmugdant dvidešimt "normalių"? Net ir patarlė yra: vienas šaukštas
    deguto visa statinę medaus sugadina". Tai gal nemaišykim deguto su
    medumi, mėgaukimės jais atskirai?

  • zeka 2018 gegužės mėn. 24 d. 08:35:35

    Kad ir kaip būtų gaila tokių vaikelių su negalia bendrojo lavinimo
    mokykloje jiems yra tikrai labai sunku , o sveikiesiems vaikams yra dar
    sunkiau.Kaip turi reaguoti ir ką turi jausti vaikai , kada jų
    bendraklasis elgiasi neadekvačiai , taip kaip jiems elgtis negalima?Kodėl
    mokytojos reikalavimai elgiasiui galioja ne visiems?Jau nekalbu apie patį
    mokymosi procesą kada trukdomas darbas klasėje .Suaugęs ir susiformavęs
    žmogus gali pakentėti , suprasti ir užjausti , vaikams tai padaryti
    neįmanoma.Vaikai išskirtinumą priima kaip kažkokią privilegiją ,
    jaučiasi menkinami , jaučia dėmesio stoką ir to išraiška dažniausiai
    būna priešiškumas , patyčios ir antipatija.Tiesiog gaila tų vaikelių
    bendroje mokykloje.Reikėtų ieškoti kitų būdų jų ukdymui.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽEMĖS DREBĖJIMAS: prie pietinių Graikijos krantų pirmadienį įvyko 5,5 balo stiprumo žemės drebėjimas; apie požeminio smūgio padarytą žalą ar aukas kol kas nepranešama.
  • PAVADINIMAS: įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Kada turėtų nedirbti prekybos centrai?

balsuoti rezultatai

Ar saugotės eidami per pėsčiųjų perėjas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8   +9 C

   +8  +11 C

 

   +8  +13 C

  +17   +18 C

   +16  +23 C

 

   +18   +25 C

    1-3 m/s

   2-3 m/s

 

    2-3 m/s

 

USD - 1.1648 PLN - 4.3148
RUB - 73.5314 CHF - 1.1534
GBP - 0.8766 NOK - 9.4328
reklama
Ukis 2018