Pasirodo, Lietuvoje yra tokia biudžetinė įstaiga kaip Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Ji vakar akademinei visuomenei pristatė, kokia yra Lietuvos mokslo ir studijų situacija. Biudžetininkų teigimu, situacija kasmet vis gerėja. Tačiau jei ją palygintume su kitomis ES šalimis, būtų šiurpoka.
Pirmą kartą Lietuvoje parengtos apžvalgos, kurios turėjo atsakyti į klausimus, kaip atrodo Lietuvos mokslas, palyginti su kitomis Europos šalimis, ar mūsų studentams ir dėstytojams gera čia mokytis ir dirbti, ir t.t. Apžvalgas parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, kuriame, kaip skelbia „Sodra“, yra 23 darbuotojai. Minėtos kontoros tinklalapyje rašoma, kad ji užsiima mokslo ir studijų sistemos stebėsena, organizuoja ir atlieka mokslo ir studijų sistemos būklės analizę.
„Reikia nebijoti pasižiūrėti į veidrodį ir įvertinti save taip, kaip yra. Visa tai tik tam, kad galėtume kitąmet ir kitą dešimtmetį pamatyti, kaip toli ir kokiu teisingu keliu nuėjome“, - pristatydama analizę, kaip per dešimtmetį pasikeitė mokslo ir studijų sistemos būklė, sakė minėtos biudžetinės įstaigos direktorė Jurgita Petrauskienė.
Atlikta studijų būklės apžvalga atskleidė, kad Lietuva - viena iš lyderių pagal studijuojančiųjų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Europoje. Naujausiais duomenimis (o jie tėra 2011 metų), Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo daugiau kaip 170 tūkst. studentų. Vis dėlto pastaraisiais metais mažėja studentų skaičius ir šio skaičiaus mažėjimo tendencija prognozuojama iki 2020 m. Aukštųjų mokyklų finansavimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo. 2011 m. vienam studentui teko 7,7 tūkst. litų valstybės ir savivaldybių lėšų. Tačiau nuo ES vidurkio atsiliekame smarkiai - Lietuvos studentui skiriamas finansavimas daugiau nei du kartus mažesnis nei ES vidurkis.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras tvirtina, kad Lietuvos studentai yra labai patenkinti studijomis. Esą studijų aplinkai jie duoda 8 balus iš 10. Tačiau tuo pačiu pastebima, kad toli gražu ne visi norintys studijuoti tą gali daryti. Statistika rodo, kad 2011-2012 m. už mokslą mokėjo net 58 proc. universitetų ir 47 proc. kolegijų I pakopos pirmo kurso studentų.
Panaši Lietuvoje ir mokslo padėtis. Pastarąjį dešimtmetį išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. Tačiau 2011 m. Lietuvos išlaidų minėtiems dalykams dalis BVP buvo perpus mažesnė nei vidutiniškai ES.
Kalbant apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą, Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria tuo, kad joje didžiąją išlaidų šiai sričiai dalį sudaro valstybės biudžeto asignavimai. Kitose ES šalyse daugiau nei pusę finansavimo sudaro privataus sektoriaus lėšos.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
