2 nuotr.Dėl per didelių mokymosi krūvių ir per sunkių egzaminų dejuojančių moksleivių laukia nauji išbandymai. Mokykloje jiems gali tekti mokytis karo subtilybių, pavyzdžiui, kaip užtaisyti ginklą ar kaip elgtis karinių konfliktų metu. Išorės grėsmių akivaizdoje politikai prakalbo apie karinio rengimo grąžinimą į mokyklas.
Pradinis karinis parengimas Lietuvos mokyklose buvo dėstomas iki Nepriklausomybės atkūrimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas įsitikinęs, kad pradėti moksleivius ruošti karui reikia dėl jų pačių saugumo. Anot jo, dabar vidurinę ar aukštąją mokyklą baigę jaunuoliai nėra apmokyti, kaip elgtis karinių konfliktų metu. Lietuvos pašonėje Rusijai žvanginant ginklais, tokie įgūdžiai esą jiems labai praverstų.
„Įsivaizduokite, jei kiltų koks karinis konfliktas, jiems pirmiesiems kiltų grėsmė tapti aukomis. Jaunimas turi žinoti, kaip elgtis karinio konflikto atveju. Juk jei būtų paskelbta mobilizacija, ir jie būtų šaukiami į privalomąją karo tarnybą. O jei žmogus net neturi supratimo, kaip ginklu naudotis? Reikia išmokyti žmones gintis, kad jie netaptų patrankų mėsa. Mes įpratę gyventi taikos sąlygomis ir šiek tiek atsipalaidavome. Yra tokia taisyklė: norint taikos, reikia ruoštis karui. O dabar jaunimas iki 30 metų net ginklo nebūna matęs.“
A.Paulauskas sutinka, kad jaunimui jo idėja gali pasirodyti ne itin patraukli. Nemažai daliai jaunimo net ir egzaminai kelia didžiulį stresą, ką jau kalbėti apie ruošimąsi karui. Tačiau Seimo narys dar kartą akcentuoja, kad tai būtų daroma tik dėl pačių saugumo.
Povilas JAKUČIONIS, buvęs Seimo narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas:
Jaunimui turbūt ne karas galvoje, bet, kaip sakoma, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Kartais juk ima ir prisireikia tų žinių. Aš už tai, kad mokyklose būtų grąžintas karinis rengimas.
Ar jaunimas dabar pasiruošęs ginti Tėvynę karo atveju? Man kartais atrodo, kad galbūt 70 proc. yra pasiryžę, bet ne pasiruošę.
Kad jie būtų pasiruošę, į mokyklas turėtų būti grąžintas visuotinis patriotinis ugdymas, o ne laisvai pasirenkamas. Reikėtų, kad ir pradinis karinis mokymas būtų visuotinis, o ne taikomas keletui šimtų žmonių per metus. Kas, kad tuos kelis šimtus apmokai, bet kiti nemoka, net nežino, už kurio galo šautuvą paimti. Mes, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, nuolat savo rezoliucijose tą akcentuojame.
Panaikinant šauktinių kariuomenę irgi buvo padaryta didžiulė klaida. Dabar jau reikėtų mišrios krašto gynybos sistemos - ir iš profesionalų, ir šauktinių. Aš suprantu, kad privaloma karo tarnyba jaunimo gal ir nevilioja. Tačiau yra ne tik teisės, bet ir pareigos. Kas atliks Tėvynei pareigą, jei visi rūpinsis tik savo teisėmis? Juk ne be reikalo čia esame - reikia ir kraštą ginti, ir tvarką palaikyti, reikia mokytis, nes valstybėje reikia ir inžinierių, ir gydytojų, ir mokytojų. Visų mūsų reikia vienur ar kitur - jei į viską spjausime, kur mes nueisime?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
