Mitinge nukentėjo visai nekalti žmonės

Kaip jau rašėme, Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, lenktyniauja, kas išreikš didesnį pasipiktinimą dėl įvykių Baltarusijoje, kur brutaliai malšinami piliečių protestai. Tačiau kai 2009 m. sausio 16-ąją, Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui, Lietuvos žmonės susirinko prie Seimo, kad išreikštų protestą dėl naktinės mokesčių reformos, Ignalinos atominės uždarymo ir nedarbo, jie taip pat, kaip ir dabar baltarusiai, buvo malšinami lazdomis, guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis.

Didžiausias mitingas

Ką apie tai mano tie, kuriems prieš 11 metų bandyta „pripaišyti“ riaušių organizavimą?

Buvęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas 2009 m. sausio 16-ąją puikiai prisimena. Nes kartu su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ buvusia pirmininke Aldona Jašinskiene ir Lietuvos darbo federacijos tuometiniu vadovu Vydu Puskepaliu buvo taikaus profsąjungiečių protesto organizatoriai:

„Mitingui gavome leidimą. Iš visos Lietuvos miestų, miestelių, o ir iš Latvijos atvykę profsąjungiečiai turėjo rinktis prie Seimo. O iš ten žygiavome Gedimino prospektu prie Vyriausybės rūmų ir surengėme mitingą. Mūsų buvo daug. Pagal policijos paskaičiavimus apie dešimt tūkstančių žmonių susirinko. Lietuvoje turbūt nuo Sąjūdžio laikų didesnio mitingo nebuvo. Parkavimo aikštelėje stovėjo apie 50 autobusų. Nebuvo mūsų tikslas - sukelti riaušes. Gal tik turėjome įtarimų, kad kas nors gali pasinaudoti mūsų taikiu mitingu ir sukelti provokaciją.“

Iki šiol neaišku, ar tolesni įvykiai prie Seimo buvo sąmoninga provokacija, nes jos organizatoriai iki šiol nenustatyti. Labiau tikėtina, kad spontaniškai prasiveržė žmonių pyktis. Dėl nedarbo. Dėl mažų atlyginimų. Dėl valdžios nesiskaitymo, atviros arogancijos. Kaip bebūtų, minioje buvo žmonių, iš anksto į kišenes prisidėjusių žalių kiaušinių. Gal ir akmenų, grumstų, nors jų iš Neries pusės ir taip buvo galima riaušių įkarštyje prisirinkti. Kaip ir pagalių. Minioje, kaip vėliau nustatyta, buvo ir žmonių, „ant drąsos“ pasivaišinusių alkoholiu.

Kiaušiniai - prieš kulkas

Prie Seimo ėmė rinktis 12 val. Maždaug po pusvalandžio profsąjungiečių kolona pajudėjo Gedimino prospektu link Vyriausybės pastato, bet dalis minios prie Seimo liko. O tada prasidėjo. Žmonės ėmė garsiai reikalauti, kad į aikštę išeitų tuometinis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Bet išėjo ne A.Valinskas, o Seimo narys Artūras Zuokas. Vos spėjęs prasižioti, buvo apmėtytas kiaušiniais. Tada kiaušiniai, akmenys, grumstai pasipylė į Seimo pastato sienas, langus. Pažiro duženos. Žmonių tramdyti iškviesti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Su antiriaušiniais skydais, šalmais. Minią tramdė vandens patranka, ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis, lazdomis.

„Turėjome daug kritikos Viešojo saugumo tarnybai, - prisiminė A.Černiauskas. - Gal profesionalumo trūkumas, kad taip brutaliai žmones tada malšino? Bet pasimokė. Ateityje neteko girdėti, kad per taikius mitingus būtų tiek žmonių sužalota.

Vėliau per savo renginius net juokaudavome, kad daugiau yra policijos, nei renginio dalyvių. Žmonių jau nemušė. Ir tvorelės atsirado, kad atskirtų mitingo dalyvius nuo atsitiktinių praeivių.

Ar daug mūsiškių nukentėjo? Nukentėjo tie, kurie į renginį vėliau atvyko ir nesusigaudė, kas čia darosi. O pagrindinė mūsų masė jau buvo nužygiavusi prie Vyriausybės. O kas nesusigaudė, kas čia darosi, gavo ašarinių dujų. Visas Gedimino prospektas aplink Seimą skendo ašarinėse dujose.“

Profsąjungų lyderiai išteisinti

Vėl klausiu A.Černiausko:

„O už ką jus, V.Puskepalį ir A.Jašinskienę teisė?“

„Pagal Susirinkimų įstatymą mes trys buvome renginio organizatoriai. Buvo administracinė byla, surašytas administracinių pažeidimų protokolas, bet teismas bylą nutraukė. Įrodėme, kad nesame susiję su neramumais. Susirinkimų įstatymas gana aptakus. Norėjo policijos pareigūnai apsidrausti, todėl ir perdavė bylą į teismą. Gal kitiems teismas sukelia nemalonių asociacijų, o man kaip buvusiam policijos pareigūnui atvykti į teismą nebuvo jokia problema. Tai buvo tik procedūra.

Policija Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjo Gedimino Viederio 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo nutraukti mums bylą neskundė. Tie, kurie prie Seimo kėlė riaušes, jie nebuvo profsąjungų nariai. Kai kurie net teisti. Nelabai ir įsivaizdavo, kas yra profsąjungos.“

Jei teismas būtų nusprendęs kitaip, trims profsąjungiečiams grėsė 500-2000 litų bauda arba areštas iki 30 parų.

Žmogų galima palaužti ir kitaip

Per riaušes prie Seimo buvo sužeisti 38 žmonės, iš jų 34 - civiliai. Į policijos komisariatą išvežtas 151 sulaikytasis, iš jų 54 buvo neblaivūs. Vėliau dauguma sulaikytųjų paleisti.

Blogiau pasisekė 27 sulaikytiesiems, kurie buvo apkaltinti riaušių prie Seimo kurstymu. Tarp nuteistųjų buvo ir 1970 m. gimęs, Molėtuose su žmona ir dviem sūnumis gyvenantis Saulius Žukauskas. Tuo metu dirbęs taksistu. Pasakojęs žurnalistams, jog prie Seimo atsidūręs atsitiktinai. Buvo šiek tiek išgėręs. Kai pareigūnai tramdė žmones, žodžiais užstojo grindiniu velkamą nepažįstamą žmogų ir pats buvo sulaikytas. 2011 m. vasario 25 d. teismas S.Žukauską nuteisė 2 metams ir 1 mėnesiui lygtinai. Lygtinės laisvės atėmimo bausmės skirtos ir kitiems 26-iems teisiamiesiems. Taip pat visi nuteistieji turėjo solidariai atlyginti valstybės patirtą žalą. Seimo kanceliarijai - 227 tūkst. Lt, Viešojo saugumo tarnybai - 16 827 Lt už sulaužytą šalmą ir septynis sulaužytus antiriaušinius skydus. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui - 3598 Lt.

Kaip šiomis dienomis prisimena buvęs S.Žukausko gynėjas, advokatas Mindaugas Paukštė, nors vyras nuosprendį skundė, nieko nelaimėjo. Didžiausia problema - išieškotinos pinigų sumos nebuvo išdalintos visiems nuteistiesiems po lygiai:

„Jei išieškotina suma būtų buvusi visiems padalinta, nuo kiekvieno būtų priteista tik po kelis tūkstančius. Čia buvo didžiausia bylos problema. Nė vienam nepavyko apsiginti. Negaliu atmesti, jog buvo tam tikra politinė įtaka. Kiek žinau, nė vienas toje byloje nebuvo išteisintas.“

Iš pirmų lūpų:

Mitingo prie Seimo dalyvė: Ar tai darė žmonės? Tai gyvuliai!

Vilnietė Danutė taip pat buvo prie parlamento 2009 m. sausio 16-ąją. Pasak moters, kvietimą ateiti į mitingą ji rado pašto dėžutėje, o prie Seimo atėjo su pažįstamu Algiu. Deja, po metų jis mirė nuo insulto. Moteris prisimena, kad net buvo įamžinta nuotraukose bekalbanti su A.Zuoku, kurias tuomet skelbė žiniasklaida.

Štai ką moteris matė ir patyrė:

„Esu gimusi 1949 metais, mitingo metu turėjau 50 metų, o dabar - 71 metus. Labai domiuosi politika. Supykau, kai valdžia pradėjo dabar į Baltarusijos reikalus kištis, ten mano brolis gyvena.

Jie jau pamiršo, kai mus tada, prieš 11 metų, ašarinėmis dujomis nuodijo? Mus nuodijo, o iš kitų taikingumo reikalauja?

Pykau tuomet ant Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės, kad nurėžtos pensijos. Aš turėjau 2-ą neįgalumo grupę, o Algis - 3-ią. Atėjome į mitingą, kad premjerą A.Kubilių išverstume iš kėdės, nes nurėžė pensijas. Algis tokią mažą pensiją gaudavo, bet vis vien 4 litus nuėmė. Ar premjeras praturtėjo su 4 litais? Su visais šaukėme: „Kubiliau, išeik“! Norėjome tik pasikalbėti. Išėjo tik A.Zuokas. Su A.Zuoku pakalbėjome labai gražiai, niekas iš mūsų į jį kiaušinių nemėtė.

Tuomet turėjau nueiti iki kioskelio, prie „Vaivos“ kavinės. Ir pajutau dujas. Taip troškino, net negalėjau įkvėpti, o man dar Algį reikėjo pasiekti ir pasiimti. Yriausi iš visų jėgų atgal pro minią... Kur matyta? Į senelius, moteris dujas paleido. Ar tai žmonės? Tai gyvuliai!

Aš vienuolika metų dėl tų dujų kankinuosi. Turėjau bronchitą, o dabar jis perėjo į bronchinę astmą. Algis taip pat turėjo bronchitą ir gydėsi. Išdžiovindavo ir gerdavo gailių arbatą...

O tada mitinge mes su Algiu vėl susitikome ir bėgome namo dujas rydami. Man tos dujos turbūt daugiau nei mėnesį gerklėje stovėjo, o Algis po metų numirė nuo insulto. Ir mane į mitingą nusivedė, ir pats į grabą nuėjo...

Policija mūsų su Algiu nečiupo. Čiupo jaunesnius, maždaug iki 30 metų. Mušė ir į mašiną grūdo tuos, kurie prie Seimo stovėjo arčiausiai. Gal mažai, bet ką prisimenu, tą ir sakau. Aš į tokius susibūrimus dabar stengiuosi neiti. Ir dukros sako - mama, jei nori likti gyva, neik. Bet ant konservatorių pykstu.

Eidavau su savo trimis anūkais į Vilniaus katedrą, matydavau per šventes Vytautą Landsbergį. Tai norėdavosi prie jo prieiti ir pasikalbėti. Nepaėmiau per savo gyvenimą nė vienos svetimos kapeikos, o iš ko tiek pinigų jo anūkas turi?

Dėl savo bronchų „sveikatos“ esu „dėkinga“ A.Kubiliui. Aš dvi dukras užauginau, turiu tris anūkus, nieko nenuskriaudžiau... Bet dėl A.Kubiliaus gaunu mažą pensiją. Ir dabar paskolose „sėdžiu“, kad nusipirkčiau televizorių didesnį, kokį nors drabužį, nes mano pensija išeina papildams, vaistams ir dar valgyti reikia.

Aš esu baigusi bibliotekininkystę, bet bibliotekininke dirbau tik metus. Paskui švietime dirbau, o paskui išėjau į prekybą. Dirbau „Vilijos“ cukrainėje, „Literatų“ svetainėje, o Justiniškių prekybos centre dirbau mėsos ir dešrų skyriuose. Mano vyras Jurijus Markul kilęs iš Klaipėdos. Tarybiniais laikais dirbo profsąjungų taryboje. Kai ją išardė, vieni tarybos nariai išėjo vadovauti seniūnijoms, o mano vyras „išėjo“ į alkoholį. Jau miręs.“