respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

akordeon festiv kaire

Miškų puoselėtojas Mykolas Konkulevičiusnuotraukos

2014 birželio mėn. 23 d. 08:03:49
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas

Panevėžio kraštą išgarsino broliai Konkulevičiai, gimę Petronėlės Kučinskytės-Konkulevičienės ir Povilo Konkulevičiaus šeimoje. Vienas iš brolių Antanas žuvo 1915 metų kovo 1 dieną Pirmajame pasauliniame kare. Jis jau buvo užsitarnavęs pulkininko laipsnį.

 

Garsiausias iš brolių - Mykolas Konkulevičius. M.Konkulevičius gimė 1878 metų rugpjūčio 25 dieną. Jaunystę praleido Pranionių dvare. Čia jo tėvas dirbo Kerbedžio dvarų prižiūrėtoju. Motina buvo iš valstiečių. Mokslus ėjo Panevėžio realinėje mokykloje, Mintaujos ir Vyborgo gimnazijose. 1904 metais baigė Petrapilio miškų institutą. 1910 metais mirė tėvas P.Konkulevičius.

Iki 1921 metų Mykolas darbavosi carinės Rusijos valdiškose įstaigose. Dirbo Vologdos ir Smolensko gubernijose. Už pasiekimus buvo apdovanotas Šv.Stanislovo ir Šv.Onos ordinais. Ten gerai susipažino su rusų gyvenimu ir jų tikyba. Jis norėjo, kad katalikai ir stačiatikiai gerai sutartų ir jų religijų skirtumai išnyktų.

1918 metais atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę svajojo grįžti į Lietuvą. Paskutinė jo darbovietė buvo Smolenskas. Ten gyveno palyginti nemažai lietuvių. Grįžęs į Lietuvą buvo labai vertinamas, nes miškų ūkio specialistų labai reikėjo besikuriančiai Lietuvos valstybei.

Savo darbą 1921 metais Lietuvoje pradėjo Miškų departamente. Kartu jam buvo pavestos ir Rytų Lietuvos (Panevėžio rajono) miškų inspektoriaus pareigos. Darbų buvo tikrai daug. Lietuva paveldėjo daug valdiškų miškų. Jie sudarė 35 proc. visų Lietuvos miškų. Vykdant žemės reformą buvo nusavinami ir dvarininkų miškai. Dvarininkai galėjo pasilikti tik 80 ha žemės, tarp jų ne daugiau kaip 25 ha miško. Reikėjo tvarkyti miškų dokumentus, nes senieji arba dingo per karą, arba savininkai juos slėpė.

1921 metais M.Konkulevičius ėmėsi Panevėžyje organizuoti Miškų technikos kursus, vėliau jie išaugo į Miškų technikos mokyklą. Ši mokykla įkurta 1921 metų gegužės 1 dieną. Ji rengė girininkus ir kitus miškų ūkiui reikalingus specialistus. Iš pradžių kursuose mokslas truko 8 mėnesius: 6 mėnesiai teorijos ir 2 mėnesiai praktikos. Kursantus priimdavo baigusius ne mažiau kaip 6 gimnazijos klases. Baigusiems 4 ar 5 gimnazijos klases buvo rengiami papildomi egzaminai. Vasaros atostogų metu būdavo būsimųjų miškininkų praktika. Pirmąją laidą baigė 27 mokiniai. Baigę labai gerais pažymiais įgydavo I laipsnio miškų techniko teises. Keturiolika iš baigusiųjų dirbo miškų technikais ir taksatoriais.

1923 metais kursai tapo visateise Miškų technikos mokykla. Dabar mokslas trukdavo jau visus metus. Nuo 1924 metų mokslas truko 2 metus. Pirmieji Lietuvos miškotvarkininkai ir buvo Panevėžio mokyklos moksleiviai. Atsirado ir papildomos disciplinos - bendrieji dalykai: žmogaus anatomija ir fiziologija, lietuvių kalba, tikyba. Aišku, vyravo specialybės dalykai.

Šios mokyklos direktoriumi M.Konkulevičius išbuvo iki 1926 metų, kol mokykla veikė Panevėžyje. Jis ir dėstė pagrindines disciplinas - miškotvarką ir taksaciją. Per tą laiką parengė 239 miškų specialistus. Mokykla iš viso išleido 5 laidas. Įstaiga likviduota 1926 metų liepos 1 dieną. Paskutinės laidos moksleiviai praktikai skyrė jau 6 mėnesius.

M.Konkulevičius palaikė labai gerus santykius su Panevėžio vyskupu Kazimieru Paltaroku. Jo pastangomis buvo įveistas ir prižiūrimas didelis sodas prie vyskupo namo. M.Konkulevičius buvo ir vienas didžiausių Panevėžio katedros fundatorių.

1922 metais M.Konkulevičius paskirtas Miškų departamento II skyriaus viršininku su buveine Panevėžio mieste. Čia jo pastangomis suorganizuota miškotvarka. Keičiantis etatams keitėsi ir jo pareigų pavadinimas. 1924 metais vadinosi miškotvarkos referentu, 1925 metais revizoriumi specialistu, 1927 metais vyresniuoju taksatoriumi. Susidoroti su tokiu darbų krūviu padėjo ne tik įgyta patirtis Rusijoje, bet ir tvirtas charakteris, užsispyrimas, organizaciniai gabumai bei racionalumas.

Jaunosios kartos aktyvūs miškininkai M.Konkulevičių laikė pernelyg konservatyviu. Dėl to kildavo nesusipratimų ar nedidelių konfliktų.

Už nuopelnus Lietuvai 1928 metais miškininkas buvo apdovanotas Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu, vėliau dviem Gedimino ordinais. 1934 metų gruodžio 1 dieną buvo priverstas išeiti į pensiją, dėl to labai krimtosi. Miškų žinyboje jis iš viso išdirbo 31 metus, iš jų Lietuvoje 14 metų.

M.Konkulevičius aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime. 1924 metų pabaigoje Panevėžyje buvo įkurta draugija skautams remti. Šios draugijos narys buvo M.Konkulevičius. Jis taip pat buvo Katalikų veikimo centro valdybos narys, priklausė Ateitininkų organizacijai. 1922 metais M.Konkulevičius buvo išrinktas į Pirmąjį Lietuvos Seimą. Pirmajame Seime išbuvo iki 1923 metų kovo mėnesio, tada prezidento dekretu Parlamentas buvo paleistas.

Vienas iš brolių - Ferdinandas - buvo kunigas. Jis kunigavo įvairiose Lietuvos vietose. 1932-1933 metais gyveno pas brolį Mykolą Panevėžyje. Tai juos labai suartino. Mirė jau Palangoje 1935 metais.

M.Konkulevičius mirė 1936 metų spalio 10 dieną. Jam buvo tik 57-erį. Paskutiniu metu gyveno Panevėžyje, Sodų gatvėje. Jis palaidotas Naujamiesčio kapinėse Konkulevičių šeimos koplyčioje. Tą koplyčią M.Konkulevičius statė XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje. M.Konkulevičius buvo vienas garsiausių Lietuvos miškų ūkio kūrėjų ir organizatorių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • STIPRINA: Klaipėdos „Dragūno“ rankinio klubas sustiprino savo gretas legionieriumi iš Kamerūno.; šią savaitę su komanda jau treniruojasi 23-ejų metų Alenas Romeo Ejebė.
  • UŽĖMĖ: šeštadienį Singapūre prasidėjusio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 100 m plaukimo nugara atrankos varžybose Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 20-ąją vietą; 15-metis plaukikas finišavo per 57,46 sek.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
guitar trio

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   +0  +2 C

 

   0  +2 C

   +2  +3 C

  +1  +3 C

 

   +3  +4 C

    1-5 m/s

    1-6 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Labas vasara