Mikalojus Katkus, balanos gadynės liudytojas

Etnologams labai svarbūs yra M.Katkaus liudijimai, užrašyti apie 1925 m. ir sudėti į nuostabią knygą - etnografinę apybraižą „Balanos gadynė“. Laiške profesoriui Vincui Mickevičiui-Krėvei autorius pats labai tiksliai nusakė šio savo darbo reikšmę: „Aš esmu tikras, kad mano veikalas etnografijos ir istorijos prasmėje niekada nepasens, laikas nesunaikins jo vertės, kokią jis dabar turi, juoba ją padidins; ateinančios kartos malonės pasiskaityti teisingą, neišsvajotą aprašymą apie savo bočių prabočių gyvenimą.“

O iš tiesų ne tik M.Katkaus literatūrinis palikimas, bet ir jo ilgas bei prasmingas gyvenimas yra vertas dėmesingo tyrinėjimo; jis kelia nuostabą ir žavesį kaip nepaprastai savitas žmogiškosios būties atvejis. Štai keletas jo biografijos štrichų. Mikalojus Katkus gimė 1852 m. gruodžio 17 d. Krakių apylinkės Ažytėnų kaime. Mokėsi Dotnuvos pradžios, Raseinių dviklasėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1878 m. valstiečio vaikas tapo pirmuoju mūsų krašto agronomu su aukštuoju išsilavinimu, baigęs Petrovsko žemdirbystės ir miškų akademiją, įsikūrusią Pamaskvėje. Didžio rašytojo ir filosofo Levo Tolstojaus pažiūrų paveiktas, sugrįžo į gimtąjį kaimą ir ėmėsi ūkininkauti tėvų žemės valake. Kaip pats rašė, pasijuto besąs „savo gaivale, lyg vėžys kad vandenyje. Prigimtis nepaskundo sveikatos, o dirbti ūkiškus darbus man ne naujenybė, iš mažų dienų buvau įgudęs papratimą ir ištvermę“. Mokslo šviesa M.Katkaus širdyje įžiebė didelį rūpestį Lietuvos ateitimi. Kaimynams platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, „Aušros“ laikraštį; jo sodyba tapo knygnešių prieglobsčiu. Panaikinus spaudos draudimą, jis pirmasis Ažytėnuose užsisakė „Vilniaus žinias“.

1905 m. M.Katkus dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe, nuotaikas po jo taip nusakęs: „Važiavome namo pakelta dvasia, sutvirtėjusia tautiška sąmone. Dabar mūsų kraštas ne tik Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijos, bet ir Lietuva: mes tą pareiškėme rusams savo sostinėj Vilniuje.“ Už dalyvavimą revoliuciniuose veiksmuose buvo nuteistas, skiriant net 14 metų kalėjimo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, M.Katkus kūrė lietuviškas savivaldybes apylinkėse. 1919 m. Ažytėnuose įsteigė mokyklėlę, joje mokytojavo. 1921 m. buvo išrinktas Krakių valsčiaus tarybos pirmininku. Tačiau valdiškose įstaigose ilgėliau neužsibūdavo, nebent kalėjimuose, - taip M.Katkui pasibaigdavo teisybės ieškojimas tiek okupantų rusų ir vokiečių, tiek saviškių valdomoje Lietuvoje. Šviesuolis regėjo Tautos ateitį tiesos, pagarbos žmogui, demokratijos santvarkoje, todėl visados elgėsi principingai ir atkakliai priešinosi valdininkų savivalei. Buvo laisvamanis, tačiau savo vaikams nedraudė nei maldos namuose, nei bažnyčios lankymo. Kasdienėje buityje M.Katkus elgdavęsis labai kukliai, buvo mandagus ir ramus. Vilkėdavęs namų audimo drabužius, nepakentė jokių pretenzijų į poniškumą, nerūkė, nevartojo svaigiųjų gėrimų. Mėgdavęs pokalbius su kaimynais, savo namuose jaunimui dažnai leisdavęs padainuoti ir pašokti. Į senatvę pradėjęs akti, M.Katkus samdė žmogų, kuris jam perskaitytų iš laikraščio pasaulio naujienas arba bent straipsnių antraštes.

Publicistinius straipsnius, prisiminimus apie 1863 m. sukilimą M.Katkus rašė prie mažo gryčios langelio ar spingsulės žiemos vakarais po sunkių valstietiškų darbų. Juk turėjo išmaitinti gausią aštuonių vaikų šeimyną... Sulaukęs aštuoniasdešimties ėmėsi „Balanos gadynės“, kasdien parašydamas po porą puslapių. Knyga buvo išspausdinta 1931 m. kaip atskiras Kauno universiteto „Tautosakos darbų“ tomas. Tai neabejotinai pats įdomiausias XIX a. pirmosios pusės valstietiškos gyvensenos etnografinis aprašymas. Jo autorius savąjį gyvenimo kelią užbaigė 1944 m. birželio 26 d., paprašęs palaidoti ten, iš kur matytųsi Ažytės upelio vingis.

Dabar Ažytėnuose M.Katkaus sodyboje įsteigtas memorialinis muziejus. „Balanos gadynės“ leidimas pakartotas 1949 ir 1989 m., o 1965 m. išleisti jo „Raštai“. Tikrai ne veltui J.Tumas-Vaižgantas M.Katkaus veikalą prilygino K.Donelaičio „Metams“ ir Antano Juškos surinktai dainų „Svodbinei rėdai“. Mikalojaus Katkaus vardu pavadinta Krakių gimnazija; yra jo vardo gatvė ir Vilniuje. Tačiau mūsų šiuolaikinėje kultūros gyvenimo tėkmėje Mikalojus Katkus nėra dažnai minimas; gal kad kaimo tradicijos ir liaudiškieji papročiai daugumai tautiečių jau tapo nebeįdomūs. Tad ir Ažytėnų muziejaus langai dažnai užverti...