Meilę ir rūpestį „niekieno vaikams“ dovanos 12 savanorių: pirmosios patirtys

Kaip Eltai sakė viena iš projekto „niekieno vaikai“ iniciatorių Marijana Sutkienė, savanoriškai globoti vaikus specialiuose mokymuose pasirengė 12 savanorių, tačiau jau pirmosios dienos parodė, kad jų poreikis bus didesnis - į ligoninę atvežamų vaikų, kurie palatose paliekami be tėvų priežiūros, daugiau nei manyta.

„Prie mažylių reikia būti ne tik dieną, bet ir naktį, tad „niekieno vaikai“ telks didesnes pajėgas - pirmadienį kvies daugiau žmonių įsipareigoti ir dalyvauti mokymuose“, - sakė M. Sutkienė.

Pirmosios savanorių patirtys - jaudinančios. Prie sergančio metukų mažylio iš globos namų pasikeisdamos buvo trys savanorės: nešiojo, padėdavo užmigti, maitino, keitė sauskelnes ir drabužėlius, padėjo ligoninės personalui sugirdyti vaistus, ramino po nemalonių procedūrų.

„Iš visos širdies dėkojame Rimai, Renatai ir Barborai už jų atsidavimą, meilę, šilumą ir asmeninį laiką, kad vaikutis nebūtų vienas“, - dėkojo „niekieno vaikų“ iniciatorės.

Dėl krizinės situacijos šeimoje į ligoninę buvo atvežti broliukas ir sesutė. Abu buvo labai neramūs, išsigandę, vis klausė apie mamą, buvo labai aktyvūs, tad savanorėms Rimai, Barborai, Svetlanai ir Gajanei reikėjo sutelkti kantrybę bei pasitelkti žinias, kad padėtų vaikučiams būti kiek įmanoma ramiau ir saugiau.

Kiti du mažyliai - metukų neturintys mergytė ir berniukas - taip pat dėl krizinės situacijos atsidūrė vienoje ligoninės palatoje. Pirmąjį vakarą su jais buvo savanorė Rasa. Jai teko nelengva užduotis - maitinti, migdyti ir raminti du metukų neturinčius mažylius vienu metu.

Kitą dieną prie mažylių pasikeisdamos dieną ir naktį budėjo Rasa, Saulė, Evelina ir Dovilė. Naktys nebuvo lengvos, nes mažyliai skirtingu metu pabusdavo, tačiau, kaip pasakojo savanorės, viską atpirkdavo jų apkabinimai, prisiglaudimai ir supratimas, kad, nepaisant gyvenimo aplinkybių, čia ir dabar jie gauna šilumos, saugumo, visapusę priežiūrą.

„Siekiame, kad vaikučiams netektų būti vieniems, tad mūsų savanorės pakeisdamos viena kitą, su vaikais būtų ir dieną, ir naktį“, - pabrėžė M. Sutkienė.

Tvarka, kai ligoninėse paliktus „niekieno vaikus“ panešioja ir nuramina nebent kitų ligoniukų tėvai, buvo prilyginama nepriežiūrai, netgi smurtui. Tačiau projekto „niekieno vaikai“ sumanytojų pastangomis jos sprendimas pajudėjo iš mirties taško.

Savanoriškai rūpintis vaikais, kurie paimti iš šeimų ar iš vaikų namų atvežami į ligoninę, pareiškė norą beveik šimtas vilniečių. Pasak M. Sutkienės, po mokymų ligoniukus prižiūrėti ryžosi 12 iš jų.

Kaip skelbė ELTA, susikooperavusios su „Žiburio“ labdaros ir paramos fondu, nevyriausybinių organizacijų atstovės M. Sutkienė ir Indrė Vileitė parengė bandomąjį projektą, kurį fondas pasiūlė išbandyti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto klinikinei (Antakalnio, - ELTA) ligoninei.

Kaip rodo globos institucijų globotinių gydymo ligoninės statistika, 2017 metais ligoninėse gydėsi 52 vaikai iš Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 20,8 dienos), 4 vaikai iš Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 9,2 dienos), 25 vaikai iš „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 6 dienos). Dar 35 vaikai į Antakalnio klinikinę ligoninę atvežti ištikus krizinei situacijai šeimoje dėl smurto, girtavimo ir pan.

Jei Marijanos ir Indrės iniciatyva pasiteisins, specialiai apmokyti žmonės ligoninėse prižiūrės vaikų globos institucijų auklėtinius iki 12 metų amžiaus, taip pat šeimose augančius vaikus iki 2 metų, paguldytus į ligoninę dėl krizės šeimoje, ir šeimose augančius vaikus iki 12 metų amžiaus, paguldytus į ligoninę dėl šeimoje patirto smurto.

Ateityje planuojama šią iniciatyvą pritaikyti ir kituose miestuose.