respublika.lt

Meilė – kaip deimantasnuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 03 d. 14:06:07
Laima AGANAUSKIENĖ

Nors abu Radviliškyje lankė mokyklą, Felicija ir Valentinas Žekniai nebuvo pažįstami iki pat tremties metų. Susipažinę ir tremtyje pamilę vienas kitą, koja kojon abu žengia jau 60 metų.

 

Deimantines vestuves šiemet švenčiantys sutuoktiniai sako: kai galėjo vienas į kitą atsiremti, šeši dešimtmečiai prabėgo lyg akimirka.

Ne tūkstančiai lemia santuokos tvirtumą

Kai rugpjūčio 24-ąją Radviliškio rajono Savivaldybė į Burbiškio dvarą sukvietė auksines vestuves šiemet švenčiančias poras, jaunavedžių valsui kartu su kitais buvo pakviesta ir viena deimantinė pora – radviliškiečiai Felicija ir Valentinas Žekniai.

„Nebūtumėm dalyvavę, jei ne dukra – nepratę mes prie tokio dėmesio. Tai ji prikalbino: eikit, nors dabar pasijusite kaip tikrose vestuvėse – su puošnia suknele, šukuosena. Ji ir su kirpėja susitarė“, – šypsosi ponia Felicija ir trumpam lyg sugrįžta į tą lemtingąją dieną, kai vienas kitam ištarė „taip“ ir tąkart duoto pažado – kas benutiktų, visada būti šalia – laikosi jau 60 metų.

„Nebuvo baltos vestuvinės suknelės – vilkėjau iš tremties atsivežta pilka suknele. Nebuvo jokio baliaus. Net ir liudininkų savų nebuvo – bažnyčios vargonininkas ir zakristijonas jų funkcijas atliko. Neturėjom iš ko vestuves kelti. Bet mums buvo ir taip gerai – svarbu kartu“, – kuklias tuoktuves prisiminė F. Žeknienė.

Ir vestuvinį žiedą pirko tik jaunikiui – jai savo žiedą padovanojo mama.

Abu nusijuokia: jų tuoktuvės – geriausias įrodymas, jog ne svečių gausa ir ne vestuvėms išleisti tūkstančiai lemia santuokos tvirtumą. Stiprybės jai suteikia abiejų sutuoktinių noras ir pastangos būti drauge „ir džiaugsme, ir varge“.

Meilė gimė tremtyje

Žekniai balsu svarsto: o gal jųdviejų santuokai tvirtybės suteikė ir ją užgrūdino kartu tremtyje praleisti metai?

Valentinas Irkutsko srityje praleido dešimt metų, Felicija – keleriais mažiau, mat ji pas ištremtą šeimą nuvyko savo noru, po kelerių metų.

„Vietoj manęs kartu su tėvais, broliu bei seserimi paėmė pas mus tąkart viešėjusią giminaitę, mat aš su tėvais negyvenau – nuomojausi butą Radviliškyje, ten lankiau mokyklą. Ją paleido tik tada, kai visi pradėjo šaukti, kad tai tikrai ne jų, o kitos šeimos vaikas“, – kuriozinį atvejį mena F. Žeknienė.

Likusią vieną merginą išlaikyti padėjo giminaičiai – tėvuko sesers šeima. Kai ir juos išvežė, gyveno pas geriausią draugę.

Su šeima laiškais bendraudavusi paauglė pas juos nuvyko tada, kai Lietuvoje nepavyko rasti darbo. Be to, labai jau ilgu buvo vienai.

Nuvažiavusi pas tėvus, tame pačiame barake aštuoniolikmetė sutiko ir Valentiną – jųdviejų šeimos ne tik gyveno netoliese, bet ir bendraudavo tarpusavy.

Bet ne iš karto jaunai merginai į akį krito porą metų vyresnis lietuvaitis. Kažkoks pasipūtęs jai tąkart atrodęs Valentinas, – šypteli ponia Felicija.

Tačiau pamažu abu ėmė vis meiliau vienas į kitą žvalgytis, vis dažniau lietuvių vakarais rengiamose vakaruškose Valentinas pašokdindavo ilgakasę Feliciją.

„Vakarais po darbų, būdavo, prasišluojam kiemą prie barakų, palaistom, kad nedulkėtų ir susiburiam į šokius. Šokam, dainas dainuojam. Nors ir pavargę būdavom, bet tokiems susibūrimams jėgų atrasdavom.

Rusai stebėdavosi ne tik mūsų pasilinksminimais, bet ir laidotuvėmis ir netgi sakydavo laukią jų, mat labai jau gražiai lietuvaičiai savo tėvynainius tremtyje laidojo – susirinkdavo tiek žmonių lyg į kokio didelio šulo vestuves“, – pasakoja ponia Felicija ir parodo pažįstamų tremtinių laidotuvių nuotraukas, kuriose išties užfiksuotas didžiulis būrys žmonių.

Bendri vakarojimai ir suartino jaunuolius – abu sutarė, jog jau laikas kurti šeimą. Susituokė Žekniai jau grįžę į Lietuvą.

Bendras gyvenimas – po trupinėlį

„Nebuvo lengva. Taupėme kiekvieną kapeiką, nes darbais nelijo, nors Valentinas daug jų mokėjo, dirbti netingėjo“, – pasakoja moteris.

Ilgiausiai abu išdirbo tuometinėje Radviliškio žemės ūkio mašinų gamykloje. Čia ir pensinio amžiaus sulaukė.

Jau būnant pensijoje išsipildė Žeknių svajonė turėti nuosavą kiemą – nusipirko nebaigtą įrengti namą, kurį savo rankomis įrengė V. Žeknys.

F. Žeknienės maloniu rūpesčiu tapo aplinkos puoselėjimas. Kiemą, kuriame prieš keliolika metų bujojo kiečiai, ponia Felicija pavertė gėlių rojumi.

Ir šiandien čia žydi margaspalvės gėlės, šeimos ramybę saugo rūpintojėlio skulptūra, o pats namas šviečia ryškia geltona spalva.

Ir šiandien Žeknių namuose kartkartėmis pakvimpa kepamas pyragas. Ypač tada, kai juose apsilanko kuris nors iš dviejų vaikų su šeimomis, kai užlekia kuris nors iš penkių anūkų, širdį pamalonina dviejų proanūkių klegesys.

„Branginkite vienas kitą“

„Vaikai mūsų rimtai susipykusių nė karto nematė. Aišku, buvo tų dūmų ir pas mus, ypač bendro gyvenimo pradžioje, bet niekada jų nenešdavome laukan, pas mus nebuvo nekalbadienių, nesame susipykę dėl rimtų dalykų. Išsakai, kas guli ant dūšios ir ramu“, – vienas kitą papildo sutuoktiniai.

Anot jųdviejų, nebuvę per bendro gyvenimo metus ir pavydo scenų – vyras niekada nereiškė priekaištų keliolika metų tremtinių chore dainavusiai ir į koncertus su tremtiniais važinėjusiai žmonai.

Šiandien ponia Felicija sako, jog kantrybė, pakantumas, žinojimas, kad be savojo žmogaus bus labai blogai juos lydėjo visus tuos metus, todėl dabar abu neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi vienam be kito.

„Užauginome gerus vaikus. Susiskambinam kasdien. Radviliškyje gyvenanti dukra ne tik aplanko, bet ir padeda apsirūpinti produktais, paveža, kur reikia. Lanko ir Kaune gyvenantis sūnus.

Bet vis tiek jie turi savo šeimas. O kas padės bet kurią minutę prireikus, su kuo pasišnekėsi arba patylėsi drauge, jeigu ne su sutuoktiniu? Todėl visiems sakome – saugokit ir branginkite vienas kitą kiek tik galite“, – jau išlydėdama pro duris pataria deimantinė sutuoktinių pora.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUKOS: šeštadienį Indijoje mažiausiai šeši turistai žuvo, o dar keliolika buvo sunkiai sužeisti, kai jų autobusas kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu.
  • MIRĖ: šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -1   +2 C

 

   0 +1 C

  0  +61 C

   +1  +3 C

 

   +1  +2 C

 1m/s

 3m/s

 

   2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018