Medžiai - gamtos nuosavybė

Savivaldybių administracijoms pateikus prašymą dėl medžio genėjimo ar kirtimo, per 30 dienų jums turėtų išduoti leidimą. Arboristai leidimų sistemą vertina palankiai ir sako, jog kirsti ar ne argumentas turėtų būti ne žmogaus įsitikinimas, pavyzdžiui, kad medis trukdo dėl kieme prikrintančių lapų, o svarūs specialistų argumentai.

Lietuvos arboristų asociacijos vadovas Renaldas Žilinskas „Vakaro žinioms“ teigė, jog kaip specialistas griežtėjančias taisykles vertinantis teigiamai. „Įsivaizduokite, žmogus nusiperka sodybą, jo kieme auga šimtametis ąžuolas ar klevas, tačiau medis šeimininkui nepatinka ir jis nukerta. O medis jau „įsipaišęs“ į kraštovaizdį. Tokiu atveju ne tik prarandamas medis, bet ir sudarkomas kraštovaizdis“, - kalbėjo jis. R.Žilinskas akcentuoja, jog medis, kurio skersmuo 30 cm, laikomas brandžiu. Užsienio šalyse įprasta, kad brandus medis sodyboje pakelia paties sklypo vertę.

Tačiau ar būtinas leidimas, kad žmogus savo kieme nugenėtų medį? R.Žilinskas tikina, jog genėjimas neišmanant medį gali pribaigti. „Prašyti leidimų genėti ir iškirsti, manau, yra gerai. Žmonės galvos, kad tai tarsi kišimasis į nuosavybės dalykus, reguliavimas, bet reikia suprasti, nesvarbu, kad medis auga tavo kieme, jis yra vertybė“, - teigė pašnekovas.

Nuo liepos savivaldybių leidimo reikia ir pakelių želdiniams kirsti, R.Žilinskas dėl tokio pakeitimo sako labiausiai besidžiaugiantis. Nes, pasak jo, kelininkai neretai išpjauna labai vertingus medžius. „Savivaldybė rūpinasi želdinių priežiūra ir jos kompetencija tokius dalykus spręsti. O kelininkų medžių priežiūra apsiriboja tiek, kad jie šnioja šakas taip, kad jiems nemaišytų mašinoms važiuoti. Jie nežiūri medžio interesų, jie žiūri kelio interesų“, - kalbėjo R.Žilinskas. Jis atkreipė dėmesį, jog medžius genėti reikia mokėti, tam yra mokslai. Pašnekovas tikina, kad 70 metų Lietuvoje nebuvo jokios medžių genėjimo ir priežiūros kultūros. Pagrindiniai medžių priežiūros principai būdavo arba viršūnių nupjovimas, arba lajų pakėlimas. „Dėl to konfliktai ir kyla tarp savivaldybių ir gyventojų, nes dabar kovojama su pasekmėmis tos medžių priežiūros, kuri buvo, nors tiksliau - nebuvo visiškai. Daug medžių sužaloti. Ir jeigu paliksime situaciją, kad visi geni, kas kaip nori, po kurio laiko turėsime tą patį prastą rezultatą“, - sakė jis. Be to, medžių priežiūra yra nuolat tobulėjantis mokslas, ir čia sukauptos žinios greitai sensta. Pavyzdžiui, iki šiol dar yra nuostata, jog medžio žaizdą reikia sutepti. Tačiau šiuolaikinis mokslas įrodęs, kad dažymas neapsaugo medžio nuo infekcijų ir puvinio. Medis turi savo gynybinę sistemą, jeigu jis bus tinkamai prižiūrimas, jis galės apsiginti nuo infekcijų.

Kokie miestų apsodinimo principai galiojo iki šiol? R.Žilinskas pasakojo, jog architektai, kurie rūpinosi medžių apželdinimu, rinkosi greitai želiančias rūšis. Taigi dabar turime pilnus miestus topolių, uosialapių klevų, kurie yra ir stiprūs alergenai.