Mažėja neblaivių darbuotojųnuotraukos

2018 rugpjūčio mėn. 24 d. 07:51:55 Perskaitė 311

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pastaruosius 26 metus Lietuvoje darbo vietoje žuvo ir buvo sužaloti 83 tūkst. žmonių. Iš jų dalies mirties priežastis - neblaivumas. VDI pastebi, kad statybų sektorius, kuriame neblaivumo problema darbe kadaise buvo didžiausia, susiėmė, ir čia nelaimingų atsitikimų dėl velnio lašų pasitaiko vis rečiau.

 

Per pastaruosius 17 metų darbo vietoje dėl neblaivumo žuvo beveik 300 darbuotojų, sunkiai sužaloti - daugiau nei 300, lengvai sužaloti - beveik 450.

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas „Vakaro žinioms“ teigė, jog dažniausiai nelaimingų atsitikimų darbe įvykdavo statybos ekonominės veiklos rūšyje, tačiau vertinant dabartines tendencijas galime drąsiai teigti, jog tai praeityje. Žūčių ir sužalojimų statybose dabar pasitaiko retai. „Žiūrint istoriškai, nuo senų laikų statybininkai praktikuodavo gėrimo kultūrą darbo vietoje. Alkoholinius gėrimus vartodavo net darbų vadovai, - kalbėjo S.Balčiūnas. - Bet pastarąjį dešimtmetį pastebime, kad patys darbdaviai stengiasi išgyvendinti tokią „kultūrą“ ir taiko nulinės tolerancijos alkoholiui politiką. Darbo kodeksas nurodo, kad neblaivų darbuotoją darbdavys privalo nušalinti, tai darbdavio pareiga. Taip pat viena iš pagrindinių darbdavio pareigų yra įvertinti profesinę riziką ir numatyti prevencines priemones“, - aiškino S.Balčiūnas. Darbdaviai praktikuoja darbuotojų patikrą alkotesteriu, vykdo nuolatinę stebėseną. Gana nebloga prevencinė priemonė yra privalomas konkrečios firmos atributika pažymėtos darbinės aprangos dėvėjimas. Pernai apskritai neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo, susijusio su neblaivumu darbe, statybų ekonominės veiklos rūšies įmonėse. Šiais metais įvyko vienas - statybos įmonė gamino metalines kolonas, transportuojant metalinę koloną ji nuo vežimėlio užvirto ant darbuotojo ir žmogų mirtinai traumavo.

Žemės ūkis ir miškininkystė, pasak S.Balčiūno, irgi vieni sektorių, kur pasitaiko žūčių bei sužalojimų asmenims būnant darbe neblaiviems. „Ir darbdaviai skundžiasi, kad žemės ūkyje sudėtinga rasti darbuotojų. Šioje srityje vis dar yra žmonių, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, - teigė jis. - Miškininkystėje taip pat pasitaiko skaudžių įvykių, kai asmuo dirba neblaivus. Pamenu neseną atvejį, kai nupjautas medis pakibo ir virsdamas prispaudė bei sunkiai traumavo kvalifikuotą, bet neblaivų miško darbininką. Žmogus dažnai galvoja, kad jam nieko nenutiks.“

Labai svarbus atsakingas darbdavių požiūris į savo darbuotojus, jeigu žmogus turi priklausomybę nuo alkoholio ir pasirodo neblaivus darbe, darbdavys negali būti pakantus tokiai darbuotojo praktikai. S.Balčiūnas pasakojo atvejį Panevėžio apskrityje, kuomet darbuotojas dirbo prie juostinių pjovimo staklių ir pateko į pjūklo zoną, buvo užkabinti drabužiai ir juostinis pjūklas mirtinai sužalojo vyrą. Paaiškėjo, kad darbuotojas buvo neblaivus. Vėliau Valstybinei darbo inspekcijai aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad darbuotojas jau buvo kelis kartus atleistas iš darbo už neblaivumą darbe, tačiau vėliau vėl priimtas atgal. „Teko kalbėtis su įmonės atstovais, ir jie pasakojo, jog tas žmogus „paverkdavo“ ir jį vėl priimdavo atgal į darbą“, - sakė Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas.

Administracinių nusižengimų kodeksas už neblaivaus darbuotojo nenušalinimą nuo darbo darbdaviui numato baudą nuo 144 iki 440 eurų. O už neblaivaus darbuotojo, dirbančio pavojingus darbus, nenušalinimą numatyta bauda siekia nuo 550 iki 1500 eurų. „Kitų sankcijų nėra. VDI visuomet nagrinėja, ar darbuotojo veiksmai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Pavyzdžiui, jeigu darbo inspektorius nustatytų, kad įvykį darbe lėmė darbuotojo neblaivumas, to darbuotojo šeima negautų kompensacijos iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo fondo (už tai, kad jos šeimos narys žuvo darbe)“, - aiškino S.Balčiūnas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net