Mašalai puls balandžio gale

- Buvo netikėtai atšilęs oras, todėl pradeda skraidyti vabzdžiai, kurie žiemojo būdami suaugėlio stadijos, - tai daugiausia uodai, bet ne mašalai. Skraido uodai, įvairios muselės, todėl žmonėms atrodo, kad atbudo mašalai. Paprastai uodai pradeda kąsti gegužės viduryje, o mašalai gegužės gale, birželį. Tiesa, yra dar kiti - smulkieji mašalai, jų būna ten, kur daug balų, pelkių. Būna, kad jau balandžio pabaigoje jie puola žmones, tačiau šie mašalai būriuojasi labai lokaliai, toli neskrenda. Smulkieji mašalai nepuola dieną, tik ryte ir vakare. Taigi jau balandžio gale galime tikėtis tokių mašalų antpuolių.

- Kaip dažniausiai įkyrinčius vabzdžius veikia klimato kaita?

- Tiek uodų, tiek mašalų vystymosi laiką - priklausomai nuo šiltos ar šaltos žiemos, ankstyvo ar vėlyvo pavasario - temperatūra veikia stipriai. Vis dėlto vabzdžiai per milijonus metų, kai jie gyvuoja šioje Žemėje, gana gerai prisitaikė, taigi jų gausai atšilimas ar atšalimas itin didelės įtakos nedaro. Pavasaris šiemet netikėtai ankstyvas, bet, žinoma, dar bus visko. Matyt, uodai, mašalai pradės kąsti anksčiau.

Pernai dėl mašalų naikinimo aktyviai bendradarbiavome su Druskininkų savivaldybe, buvo naudojamas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti. Preparatas paprastai naudojamas gegužės ar birželio mėnesį. Preparatą rekomenduojama naudoti kasmet, nes tos rūšies mašalų, su kuriais mes kovojame, gausi generacija būna būtent gegužės-birželio mėnesį. Panaudojus preparatą upinių mašalų gausa sumažėja. Pavyzdžiui, Afrikoje per metus būna daug mašalų generacijų, taigi ten preparatas naudojamas tiek kartų, kiek reikia.

- Kokie biologinio preparato prieš upinius mašalus trūkumai?

- Pagrindinis trūkumas tas, kad žmogus įsikiša į gamtą, pažeisdamas jos pusiausvyrą. Vystosi mašalai, gyvūnai, augalai ir jie visi tarpusavyje sąveikauja, ta sąveika per ilgus metus yra nusistovėjusi. Kai žmogus sumažina tam tikros rūšies gausą, ekosistemoje atsiranda disbalansas. Biologinis preparatas labai specifinis ir tai gerai, nes jis naikina tik upinių mašalų lervas, bet nekenkia žuvims, dumbliams, o kadangi preparatas biologinis, jis išnyksta (preparatą sudaro bakterijos, veikiant saulės šviesai, tos bakterijos natūraliai per mėnesį žūva).

- Ką mašalai labiausiai „mėgsta“ - žmones, žvėris, paukščius?

- Mokslininkai šiuo klausimu atlieka labai daug tyrimų. Jie rodo, kad mašalai tikrai renkasi: vienos rūšys labiau taikosi į paukščius, kitos - į stambius žinduolius, trečios labiau mėgsta kąsti žmones. Jeigu nėra pasirinkimo, tai kandamas tas šiltas gyvūnas, kuris sutinkamas.

- Kokias ligas perneša mašalai ir ar Lietuvoje turime jų bijoti?

- Jeigu kalbėtume pasauliniu mastu, tai jie perneša labai baisias ligas, Afrikoje aktyviai kovojama su upiniais mašalais, jie perneša vadinamąjį „upių aklumą“, kai įkandus užsikrėtusiam mašalui žmogus apanka. Lietuva yra labai geroje vietoje, nes jokių baisių ligų mašalai pas mus neperneša, jie gali pernešti tik kai kurias paukščių ligas.

- Kokie tyrimai su mašalais pastaruoju metu atliekami Gamtos tyrimų centre?

- Pastaruoju metu atliekame tyrimus dėl ligų, kurias kraujasiurbiai vabzdžiai Lietuvoje perneša paukščiams. Kad atliktume tyrimus, mums reikia vabzdžių, taigi mes patys laboratorijose jų išsiauginame. Kol visi žmonės bando uodus kuo greičiau užmušti, mes juos auginame, maitiname, puoselėjame, žodžiu, visokeriopai rūpinamės.


Laimutis BUDRYS, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistas:

Šiemet bus pilama biopreparato upiniams mašalams naikinti, 50 tūkst. eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta Druskininkų savivaldybei.

Pagal pernykštį modelį dar keturios savivaldybės 30 proc. prisidės prie biopreparato pirkimo. Tam reikės apie 70 tūkst. eurų, ši suma mažesnė nei pernai, bet už šias lėšas bus galima įsigyti apie 5 tonas biopreparato „VectoBak 12AS“.

Prieš pat lervučių ritimąsi į tam tikrą Nemuno ruožą bus pilama preparato.

Kelerius metus to preparato nebuvo perkama, niekas nerasdavo tam lėšų, tad situacija buvo blogėjanti: mašalų atakos buvo ryškiai juntamos, buvo sunerimę poilsiautojai, vietos gyventojai.

Pernai upinių mašalų naikinimo efektyvumas buvo 98 proc.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“