respublika.lt

Maisto atliekas nori surinkti be papildomų kaštų gyventojams - ar tai įmanoma? (5)

2019 balandžio mėn. 20 d. 14:00:37
Aplinkos ministerijos inf.

Nuo šiemet Lietuvos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, savivaldybės privalo suteikti žmonėms galimybę atskirai išmesti biologiškai skaidžias bei maisto atliekas. Tam reikalingi ne tik nauji konteineriai, bet ir atliekų surinkimo sistemos pokyčiai. Vis tik vertinimai dėl to, kiek rūšiavimas galėtų kainuoti, išsiskiria - vieni prošvaisčių nemato, kiti tvirtina, kad taip atliekų tvarkymo sistemos kaštai kaip tik sumažės. Kaip yra iš tiesų?


Didžiausia baimė - didėjantys mokesčiai

Būtent baimė, jog papildomas rūšiavimas dar padidins mokamus mokesčius, tapo daugelio maisto atliekų rūšiavimo skeptikų pagrindiniu argumentu, lėmusiu, jog ne visos didžiųjų miestų savivaldybės nusprendė paklausyti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 metais plane nurodytų paliepimų.

Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė dar prieš nuspręsdama, kokiomis konkrečiomis priemonėmis sieks įgyvendinti rūšiavimą, garantavo, jog su subrangovu pasirašant sutartį bus užtikrinta tokia pati atliekų išvežimo kaina.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius pasakoja, jog šiemet pradedant rūšiuoti maisto atliekas prioritetu bus būtent kaina: „Savivaldybės ir atliekų tvarkymo centro tikslas buvo sukurti biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo sistemą, dėl kurios atliekų surinkimo, išvežimo ir apdorojimo paslaugos žmonėms nepabrangtų. Šiuo metu laukiame techninio reglamento, kuriame būtų aiškiau nurodyta, kaip galima šias atliekas tvarkyti, tuomet turėtume žinoti tikslesnius reikalavimus bei išlaidas“.

O Kauno miesto savivaldybė sprendimą jau priėmė, tik jis gamtos mylėtojams nepatiks - laikinojoje sostinėje biologiškai skaidžių ir maistinių atliekų artimiausiu metu niekas atskirai nesurinkinės. Šis pasirinkimas motyvuojamas būtent ekonominiais faktoriais - Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atliktas tyrimas parodė, kad maisto atliekų rūšiavimas tikrai neatsipirks.

„Mūsų atsakomybė buvo savivaldybei paruošti studiją, kuri ištirtų, kokios būtų maisto rūšiavimo Kauno regione pasekmės. Atlikę tyrimą suskaičiavome, kad finansiškai tai neatsipirks ir ekonomiškai nebus naudinga, ypač turint omenyje, jog dalį maisto atliekų iš mišrių atliekų srauto išrūšiuojame ir dabar. Ekonomiškai rūšiavimas neatsipirktų dėl sąlyginai mažo tokių atliekų skaičiaus - reikia atsižvelgti ir į tai, kad gyventojai nepuls iškart idealiai jų rūšiuoti“, - teigia laikinai centro direktorės pareigas einanti Ingrida Valavičienė.

Kaštai priklauso nuo rūšiavimo kokybės


Jei Kauno miesto savivaldybei reikalavimas rūšiuoti maisto atliekas privalomas, tai Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybės apsiėmė rūšiavimo sistemą sukurti, nors tai joms ir nebūtina.

Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Ramūnas Juodėnas teigia, jog tikslių ateityje veikti pradėsiančios sistemos kaštų įvertinti kol kas neįmanoma, bet prisitaikyti prie papildomo rūšiavimo vis vien teks, mat iki 2024-ųjų maisto atliekas rūšiuoti bei apdoroti turės visos Europos Sąjungos valstybės.

„Esminė maisto ir virtuvės atliekų, bioskaidžių atliekų rūšiavimo nauda yra ta, jog liks mažiau mišrių komunalinių atliekų, t.y. mišrių komunalinių atliekų srautas, patenkantis į mechaninio apdorojimo įrenginius, sumažės ta dalimi, kuri bus nukreipiama į biologinio apdorojimo įrenginius be pirminio apdorojimo. Analogiškai kaip tuomet, kai Lietuvoje įvedus taros užstato sistemą ženkliai sumažėjo pakuočių kiekis mišriose komunalinėse atliekose, taip mišrių komunalinių atliekų kiekis sumažėtų nemetant į bendrą konteinerį maisto ir virtuvės atliekų“, - aiškina R.Juodėnas.

Anot jo, svarbu paminėti ir tai, kad išrūšiavus maisto atliekas iš jų ne tik sukuriamas kompostas, bet ir išgaunamos biodujos ir šilumos bei elektros energija, tad galima įžvelgti ir ryškios ekonominės naudos.

Vienos išlaidos didėja, visos kitos mažėja

Akivaizdu, jog nuomonė dėl maisto atliekų rūšiavimo kainos atsiremia į klausimą, kiek aktyviai žmonės įsitrauks į rūšiavimą. O turint tai omenyje galima paskaičiuoti ir radikaliai skirtingas sumas. Vis tik Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas tiki, jog su laiku rūšiavimas gali netgi atpiginti visos atliekų tvarkymo sistemos paslaugas.

Specialistas aiškina, kaip tai įmanoma: surenkant atliekas iš daugiabučių reisų kiekis nepadidėja, bet šiek tiek dažniau atliekas reikia surinkinėti iš individualių namų rajonų, tad surinkimo kaina kyla. Tačiau šias papildomas išlaidas atperka mišrių atliekų srauto sumažėjimas.

„Išrūšiavus didžiąją dalį maisto atliekų, sumažėja apdorojimo kaštai, sumažėja šalinimo kaštai, sumažėja deginimo kaštai ir tyrimai iš skirtingų pasaulio šalių rodo, kad gali sumažėti ir bendra visos sistemos palaikymo suma“, - aiškina A.Reipas.

Alytuje, kurio atliekų tvarkymo centrui ir vadovauja A.Reipas, biologiškai skaidžios atliekos rūšiuoti pradėtos anksčiausiai Lietuvoje - dar 2018-ųjų vasarą. Kol kas rūšiavimo sistemos pilnai išnaudoti nepavyksta, nes patys žmonės įsitraukia ne itin aktyviai. Vis tik galima beveik neabejoti, jog su laiku sąmoningumas kils, tuo pačiu mažindamas rūšiavimo sistemos išlaidas.

Įvesti maisto atliekų rūšiavimo sistemą savivaldybėms padeda Sanglaudos fondo lėšos, kurios pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos regioninio planavimo būdu įgyvendinamą priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ leido iš dalies finansuoti naujus rūšiavimo konteinerius.

Šiuo metu pagal minėtą priemonę Lietuvoje įgyvendinami 34 projektai, kuriems iš viso buvo paskirstyta beveik 70 mln. eurų ES fondų investicijų. Jas panaudojus visoje Lietuvoje įsigyta ir dar planuojama įsigyti beveik 16 000 biologinių atliekų konteinerių individualioms valdoms bei daugiau kaip 23 000 individualioms valdoms skirtų kompostavimo priemonių, taip pat finansuojamas konteinerių aikštelių (antžeminių, pusiau požeminių ir požeminių) įrengimas/rekonstrukcija bei joms reikalingų rūšiavimo konteinerių (stiklui, popieriui, plastikui, tekstilei, maisto ir žaliosioms atliekoms) įsigijimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas/atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai.

Užs. Nr. 143


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TRIUMFAS: sekmadienį Osakoje (Japonija) vykstančiame Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) „Iššūkio“ taurės varžybų etape pergalę pasiekė Lietuvos ieties metikas Edis Matusevičius.
  • PERGALĖ: naujai įkurtoje Europos amerikietiško futbolo Superlygoje (ESL) šeštadienį Vilniaus „Iron Wolves“ klubas svečiuose 47:0 sutriuškino Zombkų „Dukes“ (Lenkija) komandą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar gerai, kad paplūdimiuose nebus galima prekiauti alkoholiu?

balsuoti rezultatai

Už ką balsuosite antrajame Prezidento rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +13 +14 C

  +15  +16 C

 

 +14 +16 C

+24 +26 C

 +24 +26 C

 

+21  +23 C

4-5 m/s

 4-6 m/s

 

 3 m/s

 

USD - 1.1172 PLN - 4.3031
RUB - 72.1926 CHF - 1.1283
GBP - 0.8760 NOK - 9.7953
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis