respublika.lt

Maistą vėl dalins pagal talonusnuotraukos (15)

2018 lapkričio mėn. 09 d. 08:55:44
Vidmantas MISEVIČIUS

Panašu, kad nebesugalvodami kaip realiai reguliuoti maisto produktų kainas, valdantieji nusprendė grįžti prie „planinės politikos“ ir maistą dalinti pagal korteles. Būtent tokios mintys kyla klausant Vyriausybės planų įvesti maisto kuponus, neva leisiančius žmonėms sutaupyti.

 

Priminsime, kad ruošiant priemonių planą, kaip valdyti kylančias maisto produktų kainas, Vyriausybė svarsto naują finansinį mechanizmą - kuponų sistemą. Tarkim, gyventojai galėtų įsigyti 10 eurų vertės kuponus už 7 eurus ir už juos pirkti maisto produktų mažose parduotuvėse. Susidariusį 3 eurų skirtumą prekybininkams kompensuotų pati valstybė. Esą tokiu būdu žmonės ne tik taupytų, bet ir būtų skatinami pirkti iš smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, kas leistų išsilaikyti mažosioms parduotuvėms. Įdomu tai, kad nors idėja buvo „mažinti kainas“, pats premjeras netruko pripažinti, kad kainos dėl šito gali ir nesumažėti. Atsakydamas į ekonomistų kritiką, kad tokiu būdu perkami produktai gali būti net brangesni, S.Skvernelis gynėsi, jog kaina dar nėra viskas: „Gali būti brangiau, bet tai būtų kokybiški produktai ir palaikomas vietos verslas, kuris sukuria darbo vietas ir moka mokesčius. Tai duotų daugiau naudos.“ „Vakaro žinios“ pabandė pasidomėti, ką apie naująją iniciatyvą mano verslas ir visuomenė.

Problema daug perkantiems

Šešių vaikų mama, daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“ įkūrėja Jurgita Pocienė naująją valdančių iniciatyvą pavadino „kliedesiais“. „Nesvarbu, šeima augina vieną vaiką ar daugiau, tokia idėja man atrodo keista. Nejau dabar reikės dėl vienos ar kitos prekės belstis į kitą miestą? Toks jausmas, kad grįžtame į sovietinius laikus“, - piktinosi J.Pocienė. Skeptiškai mama vertino ir valdančiųjų siekius tokiu būdu gelbėti mažąsias parduotuves. „Nežinau, kaip kitiems, bet mano patirtis su mažomis parduotuvėmis yra tik neigiama - kiek teko pirkti, dažnai produktai būdavo pasenę arba sugedę. Mūsų šeima didelė, pirkti tenka daug, tad tiesiog būtina, kad prekės būtų kokybiškos arba būtų galimybė jas grąžinti ar pakeisti. Mažose parduotuvėse net ne visada būna reikiamas produktų kiekis, nekalbant apie galimybę juos pakeisti. O ką daryti jei pagal tokius kuponus prisipirksi kalnus pasenusios produkcijos, nes pirkti reiks tik mažose krautuvėse?“ - retoriškai teiravosi daugiavaikė mama.

Nepatinka ir smulkiesiems

Neigiamai daugiavaikės mamos nuomonei, bet kiek kitu kampu, pritarė ir Gintaris Stoškus, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos tarybos narys. G.Stoškaus teigimu, norint realiai paremti gyventojus, galima rasti ir kitokių būdu. „Šiuo atveju, panašu, valdžia vienu šūviu siekia nušauti du zuikius - palengvinti gyvenimą skurdžiausiems Lietuvos gyventojams ir sudaryti sąlygas išsilaikyti mažosioms kaimų ir miestelių parduotuvėms. Abejoju, ar tam pasirinktas tinkamas metodas. Vis dar lieka neaišku, kas tuos kuponus dalins, kas kontroliuos, kad jie atitektų būtent toms šeimoms, kurioms yra reikalingi? Taip pat neaišku, kas ir kada verslininkams kompensuos jų patiriamas išlaidas. Ir kaip bus dalinami tie kuponai? Pažiūrėkite, kas darosi mažuose miesteliuose - pašto skyrių čia nebeliko. Kur žmonės pirks tuos kuponus? Siųsis paštu? Atneš jiems į namus? Jurbarko rajone nuo pašto žmogus gyvena už 75 kilometrų. Ar jam tikrai apsimokės važiuoti pasiimti to kupono? Jeigu sistema bus elektroninė, kaip ja pasinaudoti pas ūkininką, kuris net interneto neturi?“ - idėjai kritikos negailėjo G.Stoškus.

Beje, verslininkas ne tik kritikavo, bet ir pateikė savo siūlymų, kaip spręsti maisto kainų problemą. „Balandį Ūkio ministerijai pateikėme trijų lapų kainų mažinimo strategiją. Esminiai pasiūlymai buvo du - keisti konkurencijos įstatymą bei dominavimo rinkoje apibrėžimą ir uždrausti rinkodarinius mokesčius. Problema ta, kad didieji prekybos centrai seniai viršijo jiems įstatymais numatytas 40- 70 proc. rinkos ribas ir toliau plečiasi. Prekių tiekėjai tokiems centrams tuos pačius produktus parduoda geresnėmis kainomis, negu smulkiesiems verslininkams, tai kaip šie gali konkuruoti?“ - pastebėjimais dalinosi Jurbarko rajono verslininkas.

Idėjai trūksta aiškumo

Seimo pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis irgi pajuokavo, kad dabartinis idėjos pristatymas jam priminė vaikystę ir deficito laikus. „Pamenu talonėlius, kai prieš šventes reikėdavo laukti mėsos ir daržovių krautuvėse. Aš stovėdavau prie mėsos, brolis - prie vaisių. Išgirdus, kas yra siūloma, atgijo prisiminimai,- nusišypsojo politikas. - Nors reikia pripažinti, kad pati idėja nėra nei bloga, nei nauja. Ji pasiteisins, jeigu tikrai rems vietos gamintojus ir smulkiuosius bei vidutinius prekybininkus. Juolab kad kažką panašaus mes turime ir tai naudojame net patys apie tai nesusimąstydami. Tai - įvairių prekybos tinklų nuolaidų kortelės. Jos nėra susietos su viena preke, tačiau sistema panaši - turi kortelę, tai ar kitai prekei gauni nuolaidą. Tik, skirtingai nei nuolaidų kortelės, šie čekiai ar kuponai turėtų būti dalinami ir veikti ten, kur dirba smulkieji ir vidutiniai verslininkai - mažose parduotuvėse, ūkininkų turguose ir t.t. Pavyzdys gali būti Kazlų Rūda, kur veikia gyventojų kortelė, garantuojanti, kad tam tikras prekes ar paslaugas vietiniai gaus pigiau. Viskas buvo padaryta taip, kad žmonės patys norėjo tokių kortelių.“

Situaciją komentuoja Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas VILIMAS:

- Kol kas - tai tik idėja, tačiau tam tikrų pastebėjimų yra. Kai valdžia naudojasi savo instrumentais perskirstyti pirkėjų srautus, nukreipiant juos pas tam tikrus ūkio subjektus ar gerinant pastariesiems sąlygas, tai yra ne problemos sprendimas, o tam tikras konkurencijos ribojimas.

Taip pat prieš problemą sprendžiant, ją reiktų įvardinti. Maisto kainos? Lietuvos banko teigimu, jos nuo Europos vidurkio atsilieka maždaug 20 proc. Lietuvoje kainos turėtų susilyginti po dešimties metų, Latvijoje ar Estijoje - per kelis artimiausius metus. Šiuo atveju didesnė problema yra tai, kad Lietuvos gyventojų pajamos nuo ES vidurkio atsilieka dar daugiau ir būtent šis disbalansas labiausiai jautrina žmones. Vyriausybei reiktų ieškoti būdų, kaip skatinti pajamų augimą, o ne bandyti tas pačias gyventojų turimas lėšas perskirstyti tarp skirtingų prekybos taškų. Mano nuomone, toks sprendimas jokios apčiuopiamos naudos neduos.

Vyriausybei reikėjo aiškiai įvardinti savo siekius. Jeigu taip norima padėti skurdžiau gyvenantiems žmonėms, nelogiška išskirti parduotuves, kuriose jie galėtų apsipirkti. Tikslingiau būtų buvę numatyti bendrą kompensavimo sistemą nepaisant to, kur žmogus perka. Jeigu tokiu būdu siekiama skatinti smulkųjį verslą, rezultatas taip pat bus priešingas. Kainos mažose, išskirtinėmis tapusiose parduotuvėse tik dar labiau augs, o konkurencija mažės.

Mažose parduotuvėse kainos visada bus didesnės, nes jos veikia ne taip efektyviai kaip didieji prekybos centrai. Pirmu atveju, verslas yra neefektyvus, antru - efektyvus. Tad valdžia daugiau dėmesio turėtų skirti būtent tam verslui, kuris sukuria pridėtinę vertę. Būtent tada didėja šalies BVP, kyla žmonių atlyginimai, auga perkamoji galia ir t.t. Smulkųjį verslą galima skatinti taikant jam lengvatas, mažinant mokestinę naštą ar net kuriam laikui atleidžiant nuo mokesčių. Dabar vėl kuriama sistema, pagal kurią viskas vėl bus kompensuojama iš tų pačių mokesčių mokėtojų, įskaitant ir skurdžiau gyvenančius, kišenės.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAS: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei trečiadienį vyks į Briuselį, kur su Europos Komisijos (EK) vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) aptars susitarimo dėl Europos Sąjungos ir Londono santykių po „Brexito“ projektą, pranešė T. Mei biuras.
  • AVARIJA: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar 44 buvo sužeisti, trys iš jų sužaloti sunkiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493