respublika.lt

2017 rugpjūčio 17, ketvirtadienis

Liūdniausia, kad emigraciją mūsų visuomenė suvokia kaip sėkmęnuotraukos (28)

2017 kovo mėn. 12 d. 08:00:01
Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas

„Nežinau, kaip tu, bet aš jau apsisprendžiau visas savo pastangas ir darbus skirti Lietuvai“, - daugiau nei prieš šimtmetį ištarė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Šiandien apie lietuvybę ir apie šiuos lietuvių tautos nacionalinio genijaus ištartus žodžius kalbamės su M.K.Čiurlionio proanūkiu, garsiu pianistu Roku Zubovu.

 

- Mąstydamas apie lietuvybę neišvengiamai susimąstau ir apie M.K.Čiurlionį, apie jo sąmoningą apsisprendimą būti lietuviu, dirbti Lietuvai, nors augo juk ne itin lietuviškoje aplinkoje, ankstyvojoje jaunystėje nemokėjo netgi lietuvių kalbos... Ar M.K.Čiurlionio pavyzdys leidžia manyti, kad lietuvybei nubundama ūmai, ja tarsi „užsikrečiama“? Už jo patriotiškumą daugiausia turėtume būti dėkingi Sofijai?

- Sofija iš tiesų buvo M.K.Čiurlioniui giminiška siela, su kuria jam buvo pakeliui ir gera drauge eiti paskutinius keletą savo gyvenimo metų. Tačiau Sofiją M.K.Čiurlionis sutiko jau atvykęs gyventi į Vilnių, o minėtas apsisprendimas dirbti Lietuvai, išsakytas laiške broliui Povilui: „Ar tau teko ką nors girdėti apie lietuvių judėjimą? Nežinau, kaip tu, bet aš jau apsisprendžiau visas savo pastangas ir darbus skirti Lietuvai“, jau buvo įvykęs gerokai anksčiau.

M.K.Čiurlionio apsisprendimas būti lietuviu šiandien įprastai yra siejamas su jo prabilimu lietuviškai, tačiau kalba, kaip privalomasis lietuvybės ir sąmoningo lietuvio skirties ženklas, įsigalėjo tik drauge su V.Kudirka ir jo „varpininkais“. Ligi to laiko lietuviais save vadino visi gimę Lietuvos žemėje. Tarkim, jei kokiam XIX a. Lietuvos bajorui pasakytum, kad jis - ne lietuvis, nes nemoka lietuviškai, jis ne tik nustebtų, bet ir ne juokais supyktų. Juk ir Oginskiai nekalbėjo lietuviškai, tačiau tai nesutrukdė jiems mylėti Lietuvos, laikyti save tikrais jos sūnumis ir, beje, nemažai nuveikti Lietuvos labui. Lietuviškai nemokėjo nei A.Mickevičius, nei Č.Milošas, bet argi jie nebuvo Lietuvos patriotai?

Taip pat ir M.K.Čiurlionio santykis su lietuvių kalba klostėsi gana komplikuotai. Žinome, kad mama lopšines vaikystėje jam dainavusi lietuviškai. Žinome, kad jo gimtojoje Druskininkų aplinkoje skambėjo lietuvių kalba ir lietuvių liaudies dainos. Tačiau pradžios gimnazijoje jis mokėsi rusiškai, su giminėmis, šeimos bičiuliais ir svečiais bendravo lenkiškai, besimokydamas dvaro orkestro mokykloje Plungėje, o paskui, studijuodamas Varšuvoje, taip pat lenkiškai...

Nepaisant to, niekur, nė viename liudijime, nė vieno studijų bičiulio prisiminime M.K.Čiurlionis nėra pavadintas lenku - visur ir visiems jis yra lietuvis ir niekas kitas.

Taigi po dvylikos metų, praleistų Varšuvoje, M.K.Čiurlionis grįžta gyventi į Vilnių ir grįžta jau turėdamas aiškią programą, kaip reikia budinti lietuvybę ir lietuvių tautos sąmoningumą. Juk Varšuvoje pats buvo lenkiško nacionalinio budinimo liudininku. Grįžęs savąja patirtimi jis nutarė pasinaudoti Lietuvos ir lietuvių tautos labui.

Na, o Lietuvai bundant ir kalbos faktoriui tampant esminiu tautinėje takoskyroje, M.K.Čiurlionis pats paprašo Sofijos, idant ji išmokytų jį lietuviškai.

Visa tai pasakoju norėdamas pasakyti, kad į M.K.Čiurlionį prigimtinis lietuviškumas ir lietuvybė srūva kuo įvairiausiomis apraiškomis - dainomis, jų melodika, gimtųjų peizažų, lietuviškos gamtos pajautimu... Tad ir jo širdies priklausomybė Lietuvai akivaizdi, jai nereikėjo kaži kokios ypatingos metamorfozės, nubudimo ar „užkrato“ - jo kūrybos adresatas ir kūrybos šaltinis Lietuva jam buvo visada, nuo vaikystės.

- M.K.Čiurlionis itin akcentavo lietuvių liaudies dainų reikšmę. Ką apie folkloro svarbą manote jūs? Tiesa, kad bet kurios tautos liaudies dainose glūdi pati tos tautos matrica ir kad tautos iš tiesų stiprios yra tiek, kiek tvirtas jų santykis su liaudies dainomis?

- Na, jeigu čia sėdėtų M.K.Čiurlionis, jūsų žodžiams jis, be abejo, pritartų, net jei ir nesuprastų žodžio „matrica“. Taip, jis tvirtai tikėjo, kad muzika yra pagrindinė žmogaus sielos kalba. Beje, tokiam iš pažiūros poetiškam teiginiui argumentų jau atranda ir mokslininkai, ištyrę, kad ankstyvojoje žmogaus vystymosi stadijoje kalba ir dainavimas (t.y. melodija) nebuvo vienas nuo kito atsiskyrę - egzistavo melodijos ir žodžio prasmės monolitas. Todėl tame pasakyme, kad tautos kraujo ir liaudies dainos ritmai sutampa, ne taip jau daug metafizikos, kaip gali iš pažiūros atrodyti.

M.K.Čiurlionis melodijos semantiką prigimtinai juto - tyrė, kaip mus supanti gamta atsispindi mūsų dainose, kaip skiriasi dainos žmonių, gyvenančių kalnuose, nuo dainų žmonių, gyvenančių girių apsuptyje, ar jūrinių tautų dainų...

Koks šiandieninis lietuvio santykis su lietuvių liaudies daina? Na, žinoma, galima būtų tradiciškai imti kaltinti mūsų jaunimą nutautėjus, nustojus rengti liaudiškas vakarones, dainuoti liaudies dainas, tačiau nemanau, kad yra išmintinga norėti, kad mūsų vaikai būtų visiškai tokie patys, kokie buvo mūsų seneliai. Taip nebus, taip negali būti vien jau todėl, kad jie gyvena visiškai kitokiame pasaulyje, nei gyveno mūsų seneliai. Todėl jei, užuot stengęsi savąjį jaunimą pažinti, kaltinsime juos dėl to, kad neatitinka mūsų įsivaizdavimų, ir dėl pasaulio kismo, kuris, kaip žinome, yra neišvengiamas, savąjį jaunimą paprasčiausiai prarasime. Tiesą sakant, jau prarandame.

Taigi, nereikia pamiršti, kad nuo ano laiko iki šiandienos prabėgo šimtas metų. Čiurlionio laikais dar tik kuriama buvo lietuviška tapatybė, todėl labai svarbu buvo atrasti aspektus - išskiriančius ir atskiriančius lietuvius nuo aplinkinių, mat lietuvybė kūrėsi kaip agresyvus protestas prieš dominuoti bandančias tautas ir kultūras, besikėsinančias lietuvių tautą užgožti, praryti. O dabar jau esame save kaip tautą aiškiai atradę ir apsibrėžę, esame sukūrę savo lituanistinę tradiciją, literatūrinę tradiciją, muzikinę tradiciją... Manau, šiandien esame pakankamai tvirti, idant priimtume kitą iššūkį - akcentuoti ne tik tai, kuo nuo aplinkinių skiriamės, bet ir tai, kuo į kitus esame panašūs. Supratus, kuo nuo kitų skiriamės, metas išmokti su tais „kitais“ bičiuliautis.

Beje, jau ir Čiurlionis aiškiai suvokė, kad senoji kultūra nėra stabas, kurį reikia garbinti ir saugoti nuo laiko tėkmės padarinių, kad tai pagrindas, medžiaga nūdienos kūrybai. Kalbėdamas apie savo operą „Jūratė“, kurią planavo sukurti drauge su Sofija, M.K.Čiurlionis prisipažino norįs, kad ta muzika skambėtų lietuviškai, todėl jos faktūroje ketino naudoti lietuviškų intonacijų, tačiau labiausiai jis norėjo, kad ta muzika skambėtų šiuolaikiškai ir ją vienodai gerai galima būtų suprasti tiek Paryžiuje, tiek Varšuvoje, tiek Peterburge.

- Bet, sutikite, globalizacija kultūrų įvairovei nereiškia nieko kito, tik mirtį. Todėl bičiuliaujantis su kitais visgi derėtų saugoti ir tausoti savąsias nacionalines skirtybes. Argi ne?


- Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė yra rašiusi, kad bet koks menas savo esme privalo būti nacionalinis, antraip neturės galimybės išlikti. Su šia jos mintimi sutinku šimtu procentų. Kol globalizaciją įsivaizduojame kaip H.Klinton nupasakotą „globalųjį kaimą“ („global village“), kuriame visi turime vienodas galimybes pristatyti savo geriausias savybes pasauliui, taip atverdami mūsų kūrybines galias, savitumą, saviraiškos unikalumą, viskas regisi puikiai, tačiau kai susimąstai, kad nuo amžių amžinųjų pasaulyje veikia dėsnis - „stipriausias laimi“, pamatai globalizaciją kaip skirtinguose pasaulio vandenynuose plaukiančius, vienas apie kitą nenutuokiančius prabangius kruizinius laivus, kurių visų be išimties deniuose grojamas bitlų melodijų popuri, visų salėse rodomas tas pats Holivudo kino filmas ir visi valgo „Mc’Donalds“, tampa nejauku. Todėl aš už atvirumą, už tautų bendravimą, už tarptautinį bendradarbiavimą, tačiau tik neprarandant savosios tapatybės, nesigėdint savo kitoniškumo ir nepamirštant, kam dirbame, kam atskaitinga yra mūsų širdis.

- Sužinoję, kad pats su žmona Sonata daugeliui metų buvote išvykęs į JAV, kur klestėjote tiek saviraiškos, tiek uždarbio prasme, turbūt ir jūsų studentai, ir nūdienos Lietuvos moksleiviai, su kuriais bendraujate populiarindamas M.K.Čiurlionį, išpučia akis iš nuostabos ir netveria smalsumu, kurių galų grįžote gyventi atgal į Lietuvą?

- 1990-aisiais, kai tik atsidarė „langas“ į pasaulį, su žmona Sonata išvažiavome į JAV studijuoti. Taip, ten mums sekėsi - per dešimtį metų Amerikoje jau buvome užgyvenę gerai mokamus darbus, pripažinimą, saviraiškos galimybes, sveikatos draudimus, erdvų namą, du automobilius, labai gerą fortepijoną... Taigi įgiję visa tai, ko įprastai žmogus važiuoja į Ameriką, susimąstėme apie tai, kas čia mūsų laukia ateityje. Supratome, kad taip ir dirbsime visą gyvenimą savo asmeninei karjerai, savo socialinei padėčiai, savo pačių gerovei, komfortui, prabangai... Mums tai netiko - norėjosi savąsias pastangas ir sugebėjimus skirti kaži kam didesniam, tauresniam ir ilgaamžiškesniam nei mes patys, norėjosi savuosius gyvenimus įprasminti. Man graži yra tautos kaip upės idėja. Man gera toje upėje jaustis lašu, savimi praturtinusiu ją, savąsias patirtis ir savuosius darbus ta upe plukdančiu į ateitį, ne į mano asmeninį, o į visos upės tikslą. Manau, vien dėl to ir verta kurį laiką pagyventi svetur - pabūti lašu be upės, idant pajustum šių dalykų vertę.

- Kai jaunas žmogus po studijų dvejoja, išvažiuoti iš Lietuvos ar likti, ką jiems patariate?

- Sakau, kad važiuotų (geriausiai - pasitobulinti specialybėje), bet kad neemigruotų širdimi. Juk tarp „išvažiuoti“ ir „emigruoti“ yra milžiniškas skirtumas. Esu įsitikinęs - pamatyti pasaulio yra verta, iš svetur parsinešti įgytų žinių, patirčių, pažintos kultūros yra verta - tik svarbu neprarasti vietos, į kurią visa tai galėtume parnešti, kurią visu tuo galėtume praturtinti. Nes antraip kam visa tai? Tik būdas pinigų užsidirbti?

Bėda net ne pats išvažiavimas, o jo suvokimas nūdienos lietuvių sąmonėje. Tiek tarp išvažiuojančių, tiek tarp pasiliekančių jau pats išvažiavimas gyventi į užsienį yra suvokiamas kaip sėkmė, kaip būtinasis karjeros žingsnis. Štai čia ir glūdi nedovanotina, mūsų tautos nevisavertiškumo komplekso padiktuota ir jį toliau skatinanti klaida. Iš tikrųjų išvažiavimas gyventi į užsienį savaime nėra pasiekimas, o sugrįžimas iš užsienio gyventi į Lietuvą nėra pralaimėjimas. Kol šito nesuvoksime, kol laikysime Lietuvos nukraujavimu tai, ką galėtume paversti tiesiog platesniu Lietuvos kraujo apytakos ratu, kentėsime. Tai sakydamas pirmiausia turiu omenyje Lietuvos valstybės politiką, jos požiūrį į pilietybę, nusiteikimą svetur gyvenančių lietuvių atžvilgiu, nes matau ir žinau, kad dažniausiai ne išvažiavusieji nukerta ryšį su savosiomis šaknimis, su savąja Tėvyne, o būtent Tėvynė jų išsižada.

- O juk M.K.Čiurlionio „Lietuvių namų“ idėja ir buvo sumanyta kaip galimybė po bendru stogu susiburti visiems po platųjį pasaulį išsibarsčiusiems, bet Lietuvai širdies atskaitomybę išsaugojusiems menininkams, surasti juos vienijantį bendrąjį vardiklį?

- Taip, Čiurlionio „Lietuvių namų“ idėja tarsi bylojo: „Kad ir kur būtum, žinok - čia yra tavieji žmonės, tavieji namai“, o dabartinė Lietuva transliuoja kita: „Jeigu tu ne Lietuvoje - mums tu neegzistuoji.“ Nemanau, kad tai teisinga politika.

Beje, dar - dėl Lietuvos išsivaikščiojimo grėsmės... Po 1907 metais „Lietuvių namuose“ vykusio renginio, skirto Vincui Kudirkai (kuriame M.K.Čiurlionis grojo, o S.Kymantaitė skaitė pagrindinį pranešimą, tame renginyje jie, beje, ir susipažino), savo dienoraštyje Sofija užrašė: „Vilniuje dar niekada iki šiol toks gausus būrys lietuvių nebuvo susirinkęs vienoje vietoje.“ Žinot, kiek ten buvo susirinkę lietuvių? Septyniasdešimt žmonių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (28)

  • Zliba 2017 kovo mėn. 19 d. 20:39:20

    Kad Varenoja nekalbejo lietuviskai ,tai as nezinojau, kadangi vaidino
    pikbajori tai anksti ir mire nuo nervu, butu kaime gyvenes piens geres tai
    butu 100 metu sulaukes.

  • Deja 2017 kovo mėn. 14 d. 11:06:27

    žodžiai skiriasi nuo darbų - p.Zubovas pasirašė "intelektualų"
    peticiją praturtinant mūsų abecėlę lenkiškomis raidėmis:)

  • Iseivis - gerb. 2017 kovo mėn. 13 d. 19:44:08

    Pasakykite, kurioje salyje nera banditu, iskrypeliu, vagiu, issigimeliu,
    ten ir as noriu emigruoti. Tokiu issigimusiu zmoniu - nusikalteliu yra
    visame pasaulyje. Pasitaiko, kad imigrantus ne tik iskolioja, bet ir
    nuzudo. Deja, kiek teko pakeliauti ir svetur gyventi, ziniasklaida taip
    smarkiai NEsimegauja tokiomis naujienomis. Pranesa viena karta ir viskas.
    Lietuvoje gi tuo tarpu, kasdien po kelis straipsnius apie ta pati. Man
    kyla itarimas, kad zurnalistu toks demesys nusikaltimams yra tik todel, kad
    tokie nusikaltimai pasitaiko retai. Jeigu panasiu nusikaltimu ivyktu
    kasdien po 3, 4(kur daugiau zmoni gyvena, ten daugiau nusikaltimu ivyksta)
    tokios naujienos niekam nebutu idomios. Stai cia kur gyvenu pries menesi
    buvo nuzudytos dvi pasivaikscioti isejusios i parka paaugles. Ju zudikas
    iki siol dar nerastas ir apie ta ivyki niekas daugiau nebekalba, nes per ta
    laika ivyko dar baisesniu nusikaltimu Dar karta: apsidairyk, kad
    begdamas nuo vilko, neuzsoktum ant meskos

  • Iseivis 2017 kovo mėn. 13 d. 19:35:11

    Aciu uz toki nuostabu pokalbi su tikra asmenybe. Aciu uz vilties ziburelio
    pakurstyma. Absoliuciai pritariu autoriaus mintims. Lietuvos valstybe
    turetu buti kaip sirdis, kuri surenka visus kraujo kunelius- iseivius
    vienai Lietuvos kurybai, palaikymui. Deja, Lietuvos kune veikianti sirdis
    naikina toliau nuo Lietuvos nuklydusius kraujo kunelius....tuo paciu
    naikina Lietuva. Jau ketvirtis amziaus kaip Lietuvos valdzia naikina savo
    piliecius. Belieka iketis, kad Lietuvoje yra dar like daugiau nei 70
    Lietuva mylinciu ir jai neabejingu zmoniu. Gal ir neisnyksime!!!! Dar
    karta aciu Respublikai, Stankeviciui ir Zubovui uz vilties zadinima.

  • gerb. Rokui Zubovui 2017 kovo mėn. 13 d. 11:59:55

    Kadangi Jus labai gerbiu, norėčiau sutikti ir su Jūsų
    įžvalgomis......deja,....ką tik perskaičiau žinutę, kaip jauna
    besilaukiantį moteris su mažamečiu vaiku prekybos centro eilėje buvo
    psichologiškai terorizuojama grupės jaunuolių....deja, tai masinis
    reiškinys Lietuvoje.Aš pats laikau save patriotu ir neturiu finansiniu
    problemų Tėvynėje. ....bet vis pasidomiu nekilnojamu turtu kitose
    šalyse. Psichologinis klimatas Lietuvoje žiaurus. Ne kiekvienam tai
    atlaikyti. O ar tikrai TO reikia. Todėl mano galvoje lagaminai
    sukrauti....nes valstybė N I E K A I P ne tik negina, bet ir nevertina
    savo piliečių, o tai daug sunkiau, nei skurdas

  • Jurgis 2017 kovo mėn. 13 d. 10:51:32

    Jau tikrai ne gyventojai džiaugiasi emigracija savo anūkų, tai tos
    prezidentūros ir partijų džiaugsmai ,matant ,kad Lietuvoje lieka tik
    vergai ir durniai...

  • O 2017 kovo mėn. 13 d. 08:06:15

    Emigracija, tai mūsų valdžios vykdoma savų piliečių deportacija.
    Šiemet Sodra mokesčius kai kam padidino daugiau nei dvigubai. Jeigu
    anksčiau individualia veikla užsiimantys žmonės balansavo ant ribos,
    tai dabar belieka evakuotis. Kažkoks išgyvenimo šou.

  • visiems 2017 kovo mėn. 13 d. 03:50:53

    Neturintiems ko paskaityti ir pavargusiems nuo valdžiagyvių melo:
    plus.google.com/104930148289526971655/posts

  • 88 2017 kovo mėn. 12 d. 21:28:46

    Mano nuomone globalistai nori iteikti, kad emigracija tai geris, pasisemi
    patirties kitur. As uztikrintas jei Lietuvoje butu kas nors kuriama per 27m
    arba nors netrukdoma kurti zmonems tai emigracija butu mazesne.

  • skorpe 2017 kovo mėn. 12 d. 21:22:03

    youtube.com/watch?v=FgLdz9g2wvI

  • Pirmas koment- puikus 2017 kovo mėn. 12 d. 21:02:08

    Pritariu!

  • oo 2017 kovo mėn. 12 d. 20:08:06

    visuomene taip negalvoja bet politinis sudas kad issilaikyti prie lovio ir
    amerikos malones dar ne tam pasiryze

  • skorpe 2017 kovo mėn. 12 d. 19:52:52

    SENDIEN truputi geriau, BENT JAU YRA LAIKO pasiruosti, SUSIPAKUOTI, gali
    pas jau isvaziavusius prisiglausti, namus gali isnuomuoti, jeigu turejai,
    gali su draugais atsisveikinti, yra SKAIPAS , gali dazniau su isvykusiais
    bendrauti, o visa kita - VISTIEK NAUJAI GIMSTI, per stresa, kuri ne visi
    atlaiko....

  • senis 2017 kovo mėn. 12 d. 17:55:54

    Usmanovas, rusu oliharkas, visuomenes poreikiams skyre 1,7 milijardo
    doleriu. Tukstanti septynis simtus milijonu daleriu. Mockus, lietuviu
    oliharkas, pazadejo skirti 1 milijona euru, suradusiam, ta -nezinau ka.
    Lietuviai zada, rusai kazka daro.

  • aha 2017 kovo mėn. 12 d. 17:35:15

    „emigraciją mūsų visuomenė suvokia kaip sėkmę“
    Beje, ne visuomenė, o valdžia yra įsitikinusi, kad turtėjanti Lietuva
    tai „nieko tokio“. O prisimenant premjero Kubiliaus džiūgavimą ir
    rypavimą, kad reikia net skatinti emigraciją, nes tai „gėris“
    Lietuvai, tai iš vis kumščiai ima gniaužtis.

  • Bleka 2017 kovo mėn. 12 d. 15:48:46

    Neverkit .Valdantieji ne amzini ir blogiausia ne genijai ,o trintukai is
    motinines Komunistu Partijos!Visas grozis atsiveria per neaiskios tautybes
    komisara:mes sekame!Ko ne Berija?Neuzgauk Gamtos nuskriaustos tautos,kuri
    neturi savo nieko?tegu vagia ,tegu karia tave lietuvi,nes tu Pasaulio
    Deimantas...ir tiems klajokliams negali duoti i snuki...reik duo gynejams
    ,ne kitaip...

  • zubovai 2017 kovo mėn. 12 d. 14:46:14

    alkanu ubagu-vergu cia jau mirt niekas nenori.Juk ir ziurkes is skestancio
    laivo bega.O zmones gudresni ir is Holokausto tevynes bega
    nesidairydami.Juk cia laukia skurdas,nepagarba ir kapu niekintojai,kurie
    matyt greit prades ir paminklus nugriautus pardavinet,Ziu ka is zydu
    paminklu lietuviai sukure....nepagailes ir savu kapu,jei jau gyvus vaikus i
    sulinius meto ir zmonas apipyle binzinu padegineja....Cia niekas nesikeicia
    ir kova uz storesne duonos rieke tebevyksta be pertraukos nuo pat 14
    amziaus....Ir kodel tie Lietuvos dvaro durniai stebisi,kad protingi zmones
    pasitraukia is nieksu tako....Jie zalgirio musi uz gyvasti palieka
    isnaudotojams ir vadinamiems patrijotams....

  • MIRKA 2017 kovo mėn. 12 d. 14:02:58

    Ne viena laida per LRT išėjo su sėkmės istorijom ir laimės bei
    pilnatvės atradimais, išsilaisvinimais ir pilkos kasdienybės pilkoje
    Lietuvoje.

  • Puikios 2017 kovo mėn. 12 d. 12:43:46

    erudito ir patrioto mintys.Jeigu taip kalbėtų mokyklų mokytojai,
    aukštųjų dėstytojai, turėtume nesulyginamai aukštesnio moralinio
    potencialo jaunimą.

  • Petras 2017 kovo mėn. 12 d. 12:32:00

    Visuomenė suvokia teisingai. Valdžia visaip skatino emigraciją ir
    pristatė kaip "didžiulį pasiekimą". Antai "nacionalinis"(rašau
    kabutėse , todėl kad tai pasityčiojimas iš žodžio esmės) po šiai
    dienai transliuoja propagandines emigrantų pasiekimus reklamuojančias
    laidas.Žmonės žino ir mato valdžios kvailumą.

  • zm 2017 kovo mėn. 12 d. 12:07:55

    Šyzas tame, kad emigracija tai vadinama "laisvu pasirinkimu", tai "bėda",
    bet nenorima susivokti, kad tai yra klaida sistemos, kuri visus mūsų
    uždirbtus pinigėlius pramauna "projektams", bet ne gerovei žmonių.
    O su sistema nepasiginčysi. Užgrauš negyvai. Sudirbs į kojos autą,
    užsiundys bulvarinę geltonąją...

  • Visuomenė suvokia kaip 2017 kovo mėn. 12 d. 11:01:37

    nelaimę,o ne sėkmę ir nepainiokit visuomenės su valdžia.Tai yra,tik
    dalis žmonių,kuriems naudinga buvo tremti,o dabar priversti emigruoti.
    Nejaugi nežinot,kad mūsų ūkiai tebėra dar nuo Stalino laikų
    sukolektivizuoti iš skyrus žemę,kas darbo našumą sumažina,net iki 300
    kartų.Kai laivas yra skandinamas,yra vienintelis kelias bėgti iš
    laivo,nes paskui gali nebespėti.

  • valdas 2017 kovo mėn. 12 d. 09:32:28

    Liudniausia,kad neliko savokos morale,salis isvogta,praskolinta,zmones
    genami iteisintu vagiu,seimininkauja teisinis nihilizmas...

  • Pencininkas 2017 kovo mėn. 12 d. 09:13:12

    Ne visuomene, o Lietuvos vadovybe

  • Viskas 2017 kovo mėn. 12 d. 09:03:41

    labai paprasta.Nesvarbu koks didelis bebutum Lietuvos patriotas, musu
    valdzia viska daro, kad tik paliktum savo sali.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRISIJUNGĖ: prie Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų komandos prisijungė Simonas Aleksandravičius ir Darius Buta.
  • VADOVAUS: „Geležinio Vilko“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotam pėstininkų batalionui vadovaus paskirtas naujas bataliono vadas pulkininkas leitenantas Aurelijus Alasauskas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar normalu, kad bankas teiraujasi net to, kur dirba jūsų artimieji?

balsuoti rezultatai

Ar aukojate kraujo Nacionaliniam kraujo centrui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +13  +17 C

   +13  +15 C

 

   +17 +19 C

   +20  +26 C

  +21  +26 C

 

   +19  +26 C

    4-8 m/s

     1-4 m/s

 

      1-5 m/s

 

reklama
Labas vasara