respublika.lt

2014 spalio 23, ketvirtadienis

Ligonių kasų ligas gydys prokurorainuotraukos (24)

2011 gegužės mėn. 07 d. 21:48:56
Virginija GRIGALIŪNIENĖ, zinioskaune@vakarozinios.lt

Krizė teikia ne nuostolius, o naudą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) biudžetas pernai buvo perteklinis, todėl nepanaudotos lėšos be jokių skrupulų paverstos bankų indėliais. Į bankus keliauja ir ligoniai, tik, deja, ne pasidėti indėlių, o skolintis už didelius procentus, kad galėtų nusipirkti neatidėliotinas medicinos paslaugas. Beje, VLK komerciniam bankui - puiki klientė, nes savo perteklines lėšas jame laiko vos už 2 proc. palūkanas, tuo tarpu Vyriausybė užsienio rinkose skolinasi net už 6 proc.


Vilnietis Anatolijus Tarasevičius - vienas iš tūkstančių ligonių, kuriuos VLK, švelniai tariant, apmulkino. Išgirdęs apie valstybinį “biznį”, jis pasijuto kvailio vietoje - manė, kad VLK skursta ir būtent todėl jis buvo priverstas susimokėti už “nemokamą” gydymą, bet paaiškėjo, jog kasa tiesiog tarpsta jo ir kitų tokių kaip jis sąskaita.

Sušelpė ligonių kasą

“Į eilę keisti susidėvėjusį klubo sąnarį užsirašiau pernai rugpjūtį, - “Vakaro žinioms” pasakojo Anatolijus. - Operacijos, kaip buvau informuotas, turėjau sulaukti šių metų gruodžio mėnesį. Užsirašiau į Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę.”

Šįmet kovo pradžioje A.Tarasevičiui kilo ir daugiau sveikatos problemų, todėl gydytojas patarė klubo sąnarį endoprotezuoti nelaukiant eilės, skubos tvarka. Tokiu atveju ligonis už endoprotezą sumoka savo pinigais, o kai ateina operacijos eilė, ligonių kasos išlaidas kompensuoja. Tiesa, ne visas - tik bazinę endoprotezo kainą. Mat VLK endoprotezus perka centralizuotai, dideliais kiekiais, todėl už juos moka kur kas pigiau. Tik tokią sumą ligoniui ir kompensuoja.

“Už dirbtinį klubo sąnarį sumokėjau 5 tūkst. litų. Taip pat reikėjo nusipirkti operacinį rinkinį, kurio kaina - 220 litų, ir kraujo krešumą mažinančių vaistų. Jie - dar brangesni. Trys dėžutės ampulių kainavo per 400 litų”, - vardijo vilnietis.

Neskaitant “kitų” išlaidų, Anatolijui klubo sąnario keitimas atsiėjo apie 6 tūkst. litų. Vyras pensijos gauna 680 litų, santaupų neturi. Neliko kitos išeities, kaip operacijai imti paskolą iš banko. Pripliusavus nemenkas banko palūkanas, A.Tarasevičiui “nemokamas” gydymas kainavo kone 10 tūkstančių litų.

Maža to, neaišku, kada jis iš ligonių kasų sulauks kompensacijos už endoprotezą.

“Kreipiausi su prašymu į ligonių kasas dėl kompensacijos ir netrukus gavau atsakymą, kad šiuo metu endoprotezo įsigijimo išlaidos kompensuojamos ligoniams, kurių prašymai rašyti 2009 metų vasario pradžioje, - atsiduso Anatolijus. - Aš prašymą parašiau 2010 metų rugpjūtį, vadinasi, pinigų gali tekti laukti ne vienus metus. Jei tą būčiau žinojęs, nebūčiau jokios banko paskolos ėmęs. Bet sutartyje apie tai, kad kompensacijos teks ilgai laukti - nė žodžio!”

Negana to, Anatolijui ligonių kasos kompensuos tik 1731 litą, tai yra bazinę endoprotezo kainą. Sužinojus, kad VLK pampsta nuo perteklinių lėšų, bet jos skiriamos ne ligoniams, o kišamos į bankus uždirbti palūkanoms, A.Tarasevičiui net žandikaulis atvipo - tokio pasityčiojimo jis nė susapnavęs nebūtų.

Mažylei reikia pagalbos


Kitas pavyzdys, rodantis, kaip sunku sulaukti valstybės pagalbos net vaikui su negalia, yra nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusi vilniečių Vaidos ir Eimanto Maziukų šeima. Pusantrų metukų jų dukrytė Jorė - kurčia. Po sudėtingų otolaringologinių tyrimų paaiškėjo, kad abiejose mažylės ausyse yra gilaus laipsnio neurosensorinis klausos pažeidimas. Visi gydymo metodai buvo naudoti, bet nepadėjo. Vienintelė viltis dabar - kochlearinė implantacija.

“Vieno gero kochlearinio implanto sistemos kaina - per 100 tūkst. litų, o ligonių kasos sumoka tik 54 100 litų, - guodėsi Jorės mama. - Mums reikia pridėti apie 50 tūkst. litų. Už implantą antrai ausytei ligonių kasos jau nekompensuoja nė lito. Dar daug kainuos reabilitacija. Iš kur paimti beveik 200 tūkstančių litų?”

VLK kompensuoja tik bazinę kainą, už kurią įmanoma įsigyti ne patį naujausią implantą ir, deja, tik vieną. Antrą reikia pirkti už savo pinigus. Suprantamas tėvų noras vaiką aprūpinti pačia naujausia, moderniausia klausos įranga. Juk su procesoriumi galvytėje Jorei teks būti visą gyvenimą. Tačiau tėvelių sielvartas - ne VLK rūpestis, tad paskutinė jų viltis - gerų žmonių pagalba.

Įšaldyta 700 mln. litų

Valstybės kontrolė, atlikusi VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimo auditą ir praėjusią savaitę paskelbusi jo išvadas, tepatvirtino tai, kuo piktinasi “nemokamo” gydymo skurdinami žmonės. Ji konstatavo, kad lėšos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti buvo naudojamos neefektyviai. Mat, užuot sukauptas perteklines lėšas naudojusios medicinos paslaugų visai vertei apmokėti ar jas panaudoti kitoms ligonių reikmėms, kasos sudarė terminuotųjų indėlių sutartis. Net 700 mln. litų atgulė banke kaip indėliai!

“Mūsų manymu, kai yra perteklinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, šios viršplaninės lėšos galėtų būti naudojamos ir ligonių, įsigijusių endoprotezus už savo pinigus, kompensacijoms greičiau išmokėti, - komentuodama A.Tarasevičiaus atvejį, pareiškė valstybės kontrolierės pavaduotoja Daiva Bakutienė. - Tiesa, endoprotezavimas reglamentuojamas atskira tvarka, kurioje numatyta kompensacijos laukimo eilė. Vis dėlto asmeniui, kuris dėl sveikatos problemų negalėjo laukti ilgoje eilėje, endoprotezas galbūt galėtų būti kompensuojamas išimties tvarka.”

Valstybės kontrolė, anot jos, rekomendavo tobulinti teisės aktus numatant, kaip turi būti disponuojama perteklinėmis PSDF biudžeto lėšomis.

Susigriebė ir politikai


Auditorių pateiktos šokiruojančios informacijos negalėjo nepastebėti ir politikai. Grupė Seimo narių rėžė tiesiai šviesiai: VLK “bankų biznis” - nebe neūkiškumas, o nusikalstamas aplaidumas, ir už tai turėtų atsakyti ne tik ligonių kasos, bet ir jas kontroliuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai.

“Vyriausybė užsienio rinkose skolinasi net už 6 proc. palūkanas, o VLK savo turimas laisvas lėšas banke laikė vos už didesnes nei 2 proc. palūkanas, - piktinosi politikai. - Ir penktokui aišku, kad mokesčių mokėtojai čia buvo apgauti, nes valstybės pinigai buvo naudojami neracionaliai. Turėti 700 mln. litų laisvų lėšų sunkiausiais krizės metais, ant kiekvieno kampo šaukti apie visuotinį taupymą, versti pacientus mokėti už paslaugas, kurios turi būti kompensuojamos valstybės, ir papildomai skolintis pinigus - tai būtų galima pavadinti beprotyste, bet aš manau, kad teisėsaugos institucijos turi išsiaiškinti, ar tai nebuvo daroma sąmoningai”, - nevyniojo žodžių į vatą seimūnas Vytautas Gapšys.

Nenormalu, anot jo, tai, kad ligonių kasos gydymo įstaigoms kompensuodavo ne visą suteiktos medicinos paslaugos bazinę kainą (suteikus paslaugų už 1 litą, buvo kompensuojama 0,89 lito išlaidų), o viršplaninius pinigus vertė indėliais. Normalioje valstybėje toks faktas esą pareikalautų sveikatos apsaugos ministro galvos. “Didžiausia sveikatos apsaugos sektoriaus problema yra ne lėšų trūkumas, o jo vadovų sveiko proto stygius”, - kolegai pritarė Dangutė Mikutienė.

Kai trauktis jau nebuvo kur, ketvirtadienį pagaliau prabilo ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys - jis įteikė Generalinei prokuratūrai prašymą įvertinti Valstybės kontrolės audito išvadas dėl PSDF biudžeto panaudojimo. Esą fondą administruojanti Valstybinė ligonių kasa (VLK) nuo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuslėpė faktus apie PSDF biudžeto perteklinių lėšų pavertimą terminuotais indėliais, kai 700 mln. metus buvo laikomi vos už 2,3 proc. palūkanas.

Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė teigia, kad ministras, kreipdamasis į prokuratūrą, tik siekia pridengti save ir savo pirmtaką - buvusį sveikatos apsaugos ministrą liberalcentristą Algį Čapliką. Anot jos, VLK negalėjo tvarkyti finansų be Sveikatos apsaugos ir finansų ministerijos atstovų žinios.

Ligonių kasos ginasi

VLK direktorius Algis Sasnauskas su žurnalistais bendrauti vengia, bet įstaigos mundurą drąsiai ėmėsi plauti jo atstovas Kazys Žilėnas.

“Kaip galima sakyti, kad ligonių kasos, padėdamos į banką pinigus, uždarbiavo - nei iššvaistyti pinigai buvo, nei kam į kišenę pateko, - nuskambėjusiais kaltinimais stebėjosi jis. - Fonde sukauptos lėšos buvo naudojamos ir bus naudojamos pagal paskirtį.”

Pernykštis PSDF biudžetas, anot jo, buvo planuojamas esant krizės gilumoje 2009 metų pabaigoje, o to meto makroekonominių rodiklių prognozės nieko gero nežadėjo. Bet “Sodra” ir Valstybinė mokesčių inspekcija surinko ir į fondą pervedė daugiau nei planuota privalomojo sveikatos draudimo įmokų, gauta daugiau kitų pajamų, sutaupyta administravimo išlaidų - štai esą ir susidarė pinigų perteklius.

K.Žilėnas pareiškė, kad nėra galimybių kaip nors pagerinti endoprotezavimo paslaugų metų metus laukiančių ligonių padėtį, nes tokia esą yra įstatymų tvarka. “Kompensacijos už savo lėšomis įsigytą endoprotezą išmokėti anksčiau, nei ateina to ligonio eilė operuotis, negalima, - aiškino jis. - Nes jei taip būtų, ligoniai, kurie laukia nemokamos operacijos, nežinia kada jos sulauktų.”

Jis pridūrė, kad bet kokiu endoprotezavimo atveju ligoniui gydymo įstaiga privalo skirti ir nemokamą operacinį rinkinį, ir visus reikiamus vaistus. Nes už viską sumoka ligonių kasos. “Medikai pacientus įžūliai apgaudinėja”, - kaltindamas kitus gynėsi VLK atstovas.

Pasaka, bet nejuokinga

Deja, tokie aiškinimai ligonių, savo kailiu patyrusių, kas tai yra nemokama medicina, nė kiek neįtikina. “Vakaro žinioms” paskambinęs garbaus amžiaus panevėžietis Arvydas (pavardė redakcijai žinoma) pasidalijo savo patirtimi. Ji - karti.

“Man reikia keisti kelio sąnarį, - dėstė jis. - Galiu nors ir šiandien vykti į ligoninę, Panevėžyje eilės nėra, bet neturiu pinigų. Pasakė, kad reikia nusipirkti operacinį rinkinį, vaistų. Ir, aišku, atsilyginti daktarui. Mažiausiai tūkstančio litų reikia, kad “nemokamą” operaciją padarytų. O aš neturiu. Įsivaizduokite - nueinu pas daktarą ir sakau - ligonių kasose informavo, kad sulaukus eilės nereikia už nieką mokėti. Manot, mane operuos? Išgrūs lauk. Ir tada jau, žmogeli, nesikreipk į tą gydymo įstaigą. Va kokia ten tvarka. Visur tas pats - ne tik Panevėžyje. Ligonių kasos tegu geriau žmonių nenervina tokiom pasakom.”

VLK vadovas - STT akiratyje

Vis dėlto tai, kad VLK neūkiškumas - galbūt sąmoningas, kaip įtaria tuo susidomėję seimūnai, neturėtų labai stebinti. Juk Ligonių kasai vadovaujantis Algis Sasnauskas jau yra atsidūręs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje. Dar pernai sausį jam buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant asmeninės naudos. A.Sasnauskas buvo apklaustas gavus duomenų, kad galėjo piktnaudžiauti tarnyba organizuojant ir vykdant viešąjį intelektinės saugos paslaugų pirkimą.

Rimtų įtarimų slegiamas veikėjas trauktis iš pareigų kategoriškai atsisakė, to savo pavaldiniui nepasiūlė ir sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys. Oficialiai teigta, neva kol ikiteisminis tyrimas tebevyksta, nušalinti nuo pareigų yra gana sudėtinga. Mat jei tyrimą nutrauktų, tektų sumokėti tam asmeniui ir atlyginimą už nedirbtą laikotarpį, ir kompensaciją už moralinę žalą. STT vadovas Žimantas Pacevičius šią savaitę “Vakaro žinioms” patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas A.Sasnausko atžvilgiu jau eina į pabaigą.

Asmenų, laukiančių protezavimo operacijų, eilė

Klubo sąnario keitimas


Klubo sąnario operacijos laukia 5944 ligoniai

Dabar operuojami ligoniai, prašymus gauti nemokamą klubo sąnarį vėliausiai rašę 2008 m. kovo 26 d.

Ilgiausias laikotarpis, kai pacientai laukė nemokamo klubo operacijos - iki 38 mėn.

2009 m. atlikta 3700 klubo sąnario operacijų, 2010 m. - 2736.

Kelio sąnario keitimas

Kelio sąnario operacijos laukia 2611 ligonių

Dabar operuojami ligoniai, prašymus gauti nemokamą kelio sąnarį vėliausiai rašę 2008 m. gegužės 13 d.

Ilgiausias laikotarpis, kai pacientai laukė nemokamo kelio operacijos - iki 36 mėn.

2009 m. atliktos 3094 kelio sąnario operacijos, 2010 m. - 2611.

Už klubo sąnario protezą, įsigijus jį už savo pinigus, VLK kompensuoja 1731,35 lito.

Už kelio sąnario protezą - 3274,64 lito.

Dantų protezavimas

Nemokamai dantys protezuojami pensininkams, neįgaliesiems ir vaikams iki 18 metų. Į eilę nemokamai protezuoti dantis rašo teritorinės ligonių kasos.

Pacientui kompensuojama iki 1300 balų (1 balas - 0,89 lito), tai yra iki 1157 litų ir iki 4000 balų (jei reikalingos sudėtingos gydymo technologijos), tai yra iki 3560 litų.

Laukti vidutiniškai tenka apie 2 metus.

Taupyti sveikatos sąskaita - nepateisinama

Eglė KVEDARAITĖ, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narė:

Jei jau sveikatos apsaugai buvo skirta tam tikra pinigų suma, džiaugtis, kad pavyko sutaupyti ir nepanaudotus pinigus padėti į banką kaip indėlį, mano nuomone, yra nelogiška. Juk sveikata žmogui yra svarbi šiandien, o ne po metų ar kelerių. Be to, kuo anksčiau liga pradedama gydyti, tuo mažesnių sąnaudų gydymas pareikalauja. Po kelerių metų tam ligoniui gydyti prireiks jau keliskart didesnės pinigų sumos. Juk tada ir gydymas gali būti sudėtingesnis, ir komplikacijų grėsmė didesnė, ir reabilitacijos laikotarpis ilgesnis. Todėl taupymas žmonių sveikatos sąskaita niekuo nepateisinamas.

Kad kai kuriose gydymo įstaigose reikalaujama iš paciento susimokėti už tam tikras medicinos paslaugas ar nusipirkti vaistus, irgi niekam ne paslaptis. Manau, kad tai yra tos įstaigos vadovo kompetencijos klausimas. Gydytojui nėra malonu prašyti iš ligonio nusipirkti operacinį rinkinį ar reikalingų vaistų, bet jei įstaigos vadovas liepia taip elgtis, gydytojas ir elgiasi. Jau žinau, ką atsakytų įstaigos vadovas, - kad trūksta pinigų. Tada reikia prašyti ligonių kasas peržiūrėti įkainius už teikiamas paslaugas, o ne taupyti paciento sąskaita. Bet dažniausiai įstaigos turi tų pinigų, tik juos panaudoja neefektyviai. Jei vadovas nemoka su finansais elgtis, reikėtų užleisti vietą geresniam vadybininkui.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (24)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRISIDĖS: Kauno savivaldybė taryba pritarė ketinimų protokolui dėl prisijungimo prie Europos karinio paveldo vietovių tinklo įsteigimo projekto.
  • KŪRYBA: rašytojų klube trečiadienį surengtas poeto Vlado Vaitkevičiaus ir fotografės Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės kūrybos vakaras, atidaryta paroda.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kokių naujų mokesčių reikėtų Lietuvai?

balsuoti rezultatai

Ar ruduo jūsų darbovietei atnešė ekonominį pagerėjimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj Poryt

   

  -4  0 C

-6 -4 C

   -5 -2 C

 0 +3 C

 +1 +2 C

  +1 +5 C

7-12 m/s

 7-12 m/s

    7-12 m/s

USD - 2.71 LVL - 0.00
EUR - 3.45 EEK - 0.00
RUB - 0.07 PLN - 0.82