respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

koncertas3

Lietuvos žaizdos ne kažkieno, o mūsų!nuotraukos (20)

2017 spalio mėn. 22 d. 08:05:22
Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas

Puikus lietuvių aktorius, režisierius Saulius BALANDIS, turėjęs galimybę mokytis iš tokių legendinių kino kūrėjų, kaip Vytautas Žalakevičius, Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, pernai džiuginęs Lietuvos žiūrovų širdis istorinę atmintį ir patriotinius jausmus žadinančiu serialu „Laisvės kaina. Savanoriai“, šiemet tęsia nacionalinius kontekstus žiūrovų sąmonėse budinančią temą serialu „Laisvės kaina. Partizanai“.

 

Taigi šiandien ir kalbamės su režisieriumi apie Lietuvą - tą, už kurią lietuviai guldė galvas, ir tą, dabartinę, į kurią visuotinai mojame ranka.

- Ar jūsų režisuojamos „Laisvės kainos“ atsiradimas yra kaip nors susijęs su šventinėmis datomis - Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu?

- Norite paklausti, ar jis kuriamas tik progoms paminėti, ar man, kaip kūrėjui, išties yra svarbus? Labai svarbus. Kas jau kas, o aš jį kuriu ne dėl datų - tiesiog Lietuvos partizanų tema, istorinio Lietuvos epo idėja many kirba ir bręsta jau daugiau kaip penkiolika metų. Domėjausi, aiškinausi, skaičiau knygas, ieškojau, rinkau medžiagą... Mintis, kad norėčiau to imtis, kilo tuoj pat po pirmųjų bandymų režisuoti, kai kartą, dar filmuojant „Nekviestą meilę“, jos režisierius Alvydas Šlepikas paprašė manęs jį pavaduoti. Tada ir kilo mintis, kad labiausiai norėčiau sukurti tokį daugiaserijinį meninį filmą, kuris gebėtų per vienos konkrečios šeimos istoriją papasakoti visą Lietuvos istoriją, su visais Tautos nuopuoliais ir žygdarbiais, žaizdomis ir išdavystėmis... Taigi gavęs pasiūlymą režisuoti „Laisvės kainą“ supratau, kad atsirado galimybė mano svajoms virsti kūnu.

- Kažkur spaudoje esate teigęs, kad jei grįžtų anas istorinis laikas, nesvarstydamas išeitumėte ginti Lietuvos laisvės drauge su miško broliais. Eitumėte, net ir žinodamas, kuo viskas baigsis?


- Žinoma. Juk ir tie vyrai, kurie išėjo, nebuvo naivūs, žinojo, kuo viskas baigsis. Tačiau išėjo. Ir ačiū jiems už tai, nes nežinau, kaip ir apie ką šiandien mudu besikalbėtume, jei jie nebūtų išėję.

Nėra nė vienos lietuvių šeimos, kuri neturėtų skaudžių randų, paliktų sovietinių okupantų. Mano tėvas buvo išvežtas, kasė nikelį Norilsko šachtose, buvo išvežta teta, taip pat - visa žmonos giminė, nė nežinia kur Sibiro platybėse jos seneliai guli palaidoti...

Tarsi visi apie tą baisų laiką žinome, bet daugeliui vis tiek atrodo, kad šitai būta kitados, kaži kokiais tolimais, beveik legendiniais laikais, o išties juk viskas čia pat, visai šalia šiandienių mūsų gyvenimų. Aš esu gimęs 1963 metais - taigi vos dešimt metų po Stalino mirties. Kai suvokiau, kad visi tie nukankintieji, sušaudytieji, tremtyje numarintieji, suluošintieji - ne senovinių legendų herojai, o mano žemės, mano laiko, mano kraujo žmonės, su kuriais tikrai būčiau susitikęs, bendravęs, mūsų gyvenimai būtų tekėję šalia vienas kito, per nugarą nuėjo pagaugai. Noriu, kad ir visiems nueitų - noriu, kad visi kaip vienas suvoktume, kokios gilios tos mūsų Lietuvos žaizdos, ir kad jos - ne kažkieno, o kiekvieno iš mūsų.

- Sutinku - nacionalinę savivoką, istorines mūsų tautos dominantes visuomenės sąmonėje žadinantis kino filmas šiandien Lietuvai išties yra labai reikalingas, kita vertus, tai juk ir milžiniška atsakomybė - neišvengiamai juk tenka ekranizuoti ir pačias istorines akimirkas, kurių juk negalima iškraipyti, suteikti joms vienokį ar kitokį emocinį krūvį, kuris neišvengiamai formuos žiūrovų požiūrį į mūsų tautos istoriją, valstybę kūrusias asmenybes?


- Taip, iš tiesų visa tai - nepaprastai atsakinga, juk norisi tai daryti tobulai, todėl kuriant neretai kaista ausys iš apmaudo, kad neturime pakankamai lėšų ir laiko padaryti visa taip, kad žiūrovui nekeltų atlaidaus šypsnio. Ir lokacijų tenka paieškoti... Nefilmuosi juk bet kur, o surask, kad gudrus, šiandien vietą, kur nebūtų plastikinių langų, „šarvo“ durų, grafitinių piešinukų ant sienų, reklamų, automobilių triukšmo...

O kūrybinis tempas toks, kad nerti tenka į nepaprastai intensyvią aštuonių mėnesių trukmės distanciją, kaip kokiam ultratriatlonininkui - neri, plauki, bėgi, važiuoji dviračiu ir ilgainiui telieka vienas tikslas - kaip nors ištekti jėgų prišliaužti iki finišo.

Palaiko tik žinojimas, kad, jei nepadarysime mes, vargu ar kas apskritai šito imsis. Režisieriai vaikosi madų, televizijos kiek įmanydamos pataikauja lėkščiausio skonio žiūrovui, o juk jos privalėtų stengtis žmones bent šiek tiek ir ugdyti. Juk jei ne, kokią tuomet apskritai naudą iš jų turime? Pelną? Tarsi nežinotume, kad veik visas jis iškeliauja už Lietuvos ribų.

Beje, panašią tautinę epopėją serialu „Šlovės dienos“ kuria ir mūsų kaimynai lenkai. Nenoriu virkauti, bet žvelgiant į jų turimus finansinius ir technologinius išteklius, ypač - stebint, koks didžiulis yra valstybės dėmesys ir palaikymas nacionaliniam kontekstui jų visuomenės sąmonėse tvirtinti, tampa ne juokais pavydu.

- Tai, ką filmo metu perskaitome titruose ar išgirstame įskaityta Marijaus Žiedo balsu, viskas yra tikra ir tikslu? Datos, įvykiai, statistika?..


- Taip, visa tai - istoriniai šaltiniai. Išties serialo siužetai neekranizuoja pačių istorinių faktų (kaip, pavyzdžiui, iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymas ar panašiai), o vystosi tų istorinių akimirkų fone, tad yra laisvai sukurti scenarijaus autorių, tačiau jų kūrybinę ištikimybę istorinei tiesai akylai prižiūri taip pat ir profesionalūs istorikai.

- Na, o kaipgi tuomet su Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalu, kuris „Laisvės kainoje“ yra paslepiamas vėduoklės futliare ir tokiu būdu iškeliauja į Sibirą? Nebijote, kad ateities moksleiviai šitai kartos atsakinėdami pamoką kaip neginčytiną faktą? Arba kaipgi su tuo užšalusiu rašalu Jono Basanavičiaus rašalinėje?

- Na, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas - nesurastas, tad scenarijaus autoriai čia leido sau paspėlioti, o dėl užšalusio J.Basanavičiaus rašalo nieko neišsigalvojome - J.Basanavičiaus butas išties nebuvo šildomas ir užšalęs rašalas sutrukdė pasirašyti aktą jo namuose.

- Federikas Felinis sugaišdavo daugybę laiko ieškodamas veidų, kuo panašesnių į jo kuriamų herojų veidus. Jūsų filme neišvengiamai šmėžuoja istorinės asmenybės, kurių veidai - visuotinai pažįstami. O juk nelengva šiandien surasti žmogų, panašų, tarkim, į Antaną Smetoną?

- Nesistengiu surasti identiškų istoriniams veidų. Svarbiausia, kad atitiktų tipažas, charakteris. Žinoma, svarbus ir bent šioks toks vizualinis panašumas, - pavyzdžiui, juk negali pakviesti stambaus sudėjimo aktoriaus vaidinti Stasį Lozoraitį, kuris buvo įsidėmėtinai liesas, arba nepakviesi juk „kūdžiaus“ vaidinti Antaną Sniečkų. Laimė, „Partizanuose“ istorinių asmenybių prototipų jau veik nebebus.

- Na, o kaip sprendžiate niuansus, susijusius su nūdienos politine situacija? Kaipgi su tolerancija, politkorekcija, tuo „pažangiuoju“ kosmopolitiškumu?

- Jei jau ryžtiesi rodyti istoriją, rodyk tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią tau ar dar kažkam parankiau būtų matyti. Stengiamės viską vadinti tikraisiais vardais, todėl neišvengiamai teko prisiliesti ir prie tokios skaudžios ir pasibjaurėtinos lietuvių baltaraiščių temos, tačiau nenutylėjome nei geto policijos, kuri, kaip žinome, buvo sudaryta iš vietinių žydų...

- O žydus filme gal vaidina tikri žydai?

- Ne, tačiau tarp jų esama ir tikrų žydų.

- Gal žinote šio serialo žiūrimumo statistiką?

- Skaičiukų nepateiksiu, bet supraskit - jei serialas sulaukė antrojo sezono, vadinasi, su pirmuoju viskas buvo gerai. Mano aplinkos žmonės žiūri jį visuotinai, ateina iki manęs ir vienas kitas atsiliepimas iš nepažįstamųjų. Net ir žodį „ačiū“ keletą kartų teko išgirsti, nors daugiau, kaip turbūt ir pats suprantate, prisiklausau pastabų ir priekaištų.

- Prisimenu jus vilkintį Lietuvos partizano uniformą ne viename lietuvių kino filme, o štai dabar jaunosios kartos lietuvių aktoriai jau „partizanauja“ jūsų filmuose. Kaip manote, gal jau vien tai - įrodymas, kad Tautos atmintis dar neužakusi, kad bendrąjį vardiklį mes dar turime?

- Gražiai pastebėjote. Tik pridursiu, kad nė vienas iš visų, kuriuos kviečiau „Laisvės kainoje“ filmuotis, neatsisakė. Nė vienas. Net tarp tų, kurių vaidmenys epizodiniai, nebylūs, neesminiai... Labai džiaugiuosi, kad nepasididžiavo ir sutiko su mumis dirbti net ir tokie legendiniai aktoriai kaip Juozas Budraitis, Eglė Gabrėnaitė...

- Na, o kalbant apie jus patį - ar „Laisvės kaina“ į mus prabyla tik Saulius Balandis - menininkas, ar galbūt pirmiausia pilietis, visuomenės švietėjas?..


- Pirmiausia - lietuvis. Taip, man svarbu viskas, ką čia išvardijote, tačiau ar taip yra, pasižiūrėję filmą nuspręsite jūs, o aš - aš tik stengiausi, kad šitaip būtų.


Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (20)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
desne tango

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Labas vasara