respublika.lt

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus: Premjerui laikas nuvažiuoti į Londoną

(0)
Publikuota: 2019 vasario 18 08:20:11, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Eltos nuotr.

Dabartinė Lietuvos valdžia, eidama į rinkimus, žadėjo susigrąžinti daug emigrantų. Panašu, jog tai, kas nepavyko mūsų Vyriausybei, padarys britų konservatoriai ir jų „Brexit“. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas SUTKUS, paklaustas apie „Brexit“ pasekmes, sakė matąs galimybę Lietuvos verslui. Ar sugebėsime ja pasinaudoti - kitas klausimas. Kol kas veiksmo labai mažai, nors premjerui jau seniai laikas vykti į Londoną.

 

- Ko Lietuvos verslui tikėtis iš „Brexit“ ir jo pasekmių, nepaisant, kokia forma (kietąja ar švelnesne) Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos įvyktų?

- Žiūrint iš šalies į situaciją, kuri klostosi Didžiojoje Britanijoje, akivaizdžiai matyti, kad verslas yra labai susirūpinęs dėl „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo. Verslininkai nežino, kaip reikės dirbti po „Brexit“, koks jis bebūtų. Yra daug nežinios. Lietuvai, manau, tai yra galimybė. Mes turėtume aktyviai dirbti ir kviesti į Lietuvą ypač tuos verslus, kurie suinteresuoti dirbti Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje. Kviesti, kad persikeltų į Lietuvą, nes esame Europos Sąjungoje ir turime įvairių patrauklumų verslui. Tai ir mažesnė darbo jėgos kaina, ir gana aukšti reitingai pagal investavimo, verslo galimybes, ir pan. Verslo sąlygos Lietuvoje yra tikrai neblogos, lyginant su kitomis Europos šalimis. Kalbu apie įvairius dalykus, įskaitant ir pelno mokestį, ir kitus reikalus. Iš tikrųjų mums tai būtų neblogas šansas sustiprinti šalies ekonomiką. Dėl to turėtume dėti daug pastangų, mūsų valdžios vyrai turėtų važiuoti į Didžiąją Britaniją ir agituoti. Prie šios galimybės turėtų susitelkti visos už investicijas atsakingos valstybės institucijos, visų pirma, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat ir Vyriausybė. Ir premjerui būtų laikas nuvažiuoti į Londoną.

- Ką pasakytumėte apie viltis, kad į Lietuvą sugrįžtų išvykę mūsų žmonės. Esate minėjęs, jog šiuo metu net 20 proc. Lietuvos įmonių stabdo savo plėtrą arba tiesiog jos nevykdo, nes trūksta darbuotojų. Tai rodo, jog emigrantų sugrįžimas verslui reikalingas. Bet ko tikėtis iš grįžtančiųjų? Ar jie bus naudingi, tai yra, tokie darbuotojai, kokių reikia įmonėms? Ar atvirkščiai?


- Pirmiausia, turime sudaryti tokias sąlygas, kad žmonėms būtų įdomu sugrįžti ir čia gyventi. Tai, ką minėjau apie verslo perkėlimą iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, būtų ideali situacija. Jei kalbame apie žemesnės kategorijos darbuotojus, tai, be abejo, „Brexit“ jiems būtų vienas iš stimulų palikti Jungtinę Karalystę. Bet tai nebūtinai reiškia, kad jie visi grįš į Lietuvą. Yra Vokietija, Prancūzija, daug kitų Europos Sąjungoje liekančių šalių, kur eilinis darbininkas uždirba daugiau negu jis uždirbtų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje. Tad mums reikėtų labiau integruotų priemonių - turime labiau pasistengti ir padaryti taip, kad žmonės grįžtų ne tik su darbo rankomis, bet ir su savo verslais bei patirtimi. Tai būtų didesnė galimybė ir didesnė vertė susikuriama.

- Ar matote žingsnius, kurie būtų daromi to link? Ar mes nieko nedarome - tiesiog laukiame sugrįžtančių?

- Iš tikrųjų darome mažai. Arba bent jau per mažai. Mane truputį stebina valstybės prioritetų politika, kalbant apie santykį su išeivija. Kokie dabar yra mūsų valstybės darbotvarkės prioritetiniai klausimai išeivijos tema? Dviguba pilietybė. Ar tai yra svarbu? Turbūt svarbu, bet aš to labai nesureikšminčiau. Tam dedama daug pastangų - ir valdininkų, ir Seimo narių. Bet tai yra toks labiau kultūrinio pobūdžio veiksmas. Dvigubos pilietybės priėmimas ar nepriėmimas, mano galva, labai menkai paveiks lietuvių grįžimą į Tėvynę. Galbūt atvirkščiai. Jei duosime dvigubą pilietybę, tai turbūt žmonės tikrai negrįš. Nenoriu pasakyti, kad tie svarstymai dėl dvigubos pilietybės yra blogai. Tenoriu pasakyti - tiesiog toks prioritetas pasirinktas. Bet nėra jokių prioritetų ekonomikoje.

Emigrantai, svarstantys apie grįžimą į Lietuvą, kelia įvairius klausimus. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymas, jei grįžta žmonės su vaikais, kurie yra arba gimę, arba didelę dalį gyvenimo praleidę svečiose šalyse, ir jų lietuvių kalbos įgūdžiai yra prasti - reikia padėti mokytis lietuvių kalbos. Daug metų Lietuvoje negyvenusiems žmonėms svarbūs ir aktualūs informaciniai dalykai apie darbo vietas Lietuvoje, atsakymai į įvairius buitinius klausimus. Todėl į Didžiąją Britaniją ūkio ministras kas mėnesį turėtų važiuoti po keletą kartų. Ir premjeras galėtų nuvažiuoti. Ir pagalvoti, kokių verslų galėtume prisikviesti į Lietuvą. Ypač tų verslininkų, kurie yra susirūpinę ir sako, kad po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje bus blogiau. Tai pasakykime jiems, kad Lietuvoje tikrai būtų gerai vystyti verslą ir pakvieskime čia.

- Pakalbėkime apie atlyginimus. Ar, kalbant apie darbo vietas, įmonės pajėgios mokėti tokius atlyginimus, kokius moka Vakarų Europos šalys?

- Yra įvairiai. Žinoma, Lietuvoje dar negalime mokėti tokių algų žemos kvalikfikacijos darbuotojams, paprastai kalbant, darbininkams, kokios mokamos Vakaruose. Kodėl? Atsakymas labai paprastas - todėl, kad mūsų šalis nėra tokia turtinga kaip Vakarų Europos šalys. Bet Lietuvoje didesnius atlyginimus gali uždirbti tie žmonės, kurie dirba didelę pridėtinę vertę turinčiuose sektoriuose, tokiuose kaip informacinės technologijos, biotechnologijos ir pan. Pavyzdžiui, informacinėse technologijose Lietuva jau yra daugmaž konkurencinga su Vakarų Europa, ypač atsižvelgiant į tai, kad pragyvenimo kaštai Lietuvoje yra ženkliai mažesni. Ir gyvenimo komfortas tikrai yra didesnis nei kokiuose perpildytuose Vakarų didmiesčiuose. Žmonės visą tą kompleksą privalumų ir trūkumų lygina ir šiuo požiūriu Lietuva, ypač Vilnius, o dabar jau galbūt ir Kaunas, yra pakankamai konkurencingi. Kalbu apie aukštos pridėtinės vertės verslą - tokio verslo mums reikia. Tad reikia naujų investicijų, kad steigtųsi tokio pobūdžio įmonės, kurios galėtų mokėti didesnius atlyginimus.

- Kalbame tariamąja nuosaka - galėtume padaryti tą ar aną. Bet kovo 29 diena - oficiali Jungtinės Karalystės išstojimo iš bendrijos data - visai čia pat. Gal tą jūsų minėtą galimybę mes jau pražiopsojome, gal jau per vėlu?

- Visada geriau padaryti ką nors gero vėliau negu niekada. Tokia patarlė. Aišku, „Brexit“ dar neįvyko fiziškai, kai jis įvyks, prasidės įvairūs procesai. Ir reikia juose dalyvauti. Galima tą daryti rytoj, galima daryti po mėnesio, galbūt ir po 3 mėnesių ar po pusmečio. Bet kuo anksčiau, tuo geriau.

- Prognozuota, kad į Lietuvą grįš apie 40-50 procentų mūsų emigrantų. Ar Lietuvos verslas jau pajuto, kad žmonės grįžta, ar jaučiamas jų srautas?

- Yra tam tikrų atvejų, bet srauto nėra. Kokie žmonės grįžta? Daugiausia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.


Komentuoja psichologas, rašytojas Vytautas Čepas:

- „Daugeliui lietuvių reikia vynioti meškeres ir grįžti į Lietuvą. Nes paskui ten užklius ir bus tarp dangaus ir žemės. Mano dukra ten kurį laiką gyveno, bet laiku „nusiplovė“. Pavyzdys yra labai pamokantis to „Brexit“, lietuviškai vadinant „eik šalin“. Tų „Brexit“ bus ir daugiau, nes didžiosios valstybės, sakykime, Italija, nepatenkintos tuo, kas vyksta Europos Sąjungoje, visų pirma, dėl emigracijos. Mes Lietuvoje praradome nemažą dalį žmonių, bet, manau, liko tie, kurie čia reikalingi. O išvažiavusieji, manau, ten tegul ir lieka, jei jiems ten patinka. Trumpai sakant, nemanau, kad reikėtų kokių nors akcijų imtis ir emigrantams raudonus kilimus tiesti.“

Paklaustas, ką mano apie kalbas, kad reikėtų verslą iš Didžiosios Britanijos pritraukti į Lietuvą, V.Čepas sakė: „Žinoma, reikia. Bet kad mūsų idiotai daro kliūtis, nes visur įžvelgia kažkokias grėsmes nacionaliniam saugumui ir kitokias nelaimes. Pažiūrėkite, kiek pas mus tų grėsmių. Ir „Yandex taksi“ grėsmė, ir dar visokių neįtikėtinų dalykų, kurie gali grėsti nacionaliniam saugumui. Jei aš išsikviečiu taksi - tai kur čia grėsmė? Išpučia tokį burbulą, kad ant kiekvieno kampo koks nors pavojus tyko. Taip mes visuomenę paverčiame paranojiška, visko bijančia, nors iš esmės niekas negresia. Na, koks pavojus mums yra Kinija? Ką kinai čia daro? Nori iš Baltarusijos į Klaipėdą vežti prekes - išsirinko Lietuvą, tai mes dabar darome viską, kad tik nevežtų, o latviai daro viską, kad tik per jų teritoriją vežtų. Tai sakykite, ar yra kur nors sveiko proto trupinėlis?“

Pasiteiravus, ar dėl to, kad po „Brexit“ į Lietuvą grįš daug lietuvaičių, mums bus daugiau naudos ar bėdos, nes reikės darbo vietas kurti, V.Čepas atsakė:

„Mes jiems darbo vietų nesukursime, jie patys turi susikurti. Mes turime jiems suteikti informaciją, kiek butų yra, kur bus mokykla vaikams, kiek mokės už buto kvadratinį metrą, už naują butą ir pan. Dabar pas mus Klaipėdoje vyksta mero rinkimai, tai vis keliamas klausimas - kaip priviliosite pas save emigrantus. Nereikia jų pervilioti, jie ne vaikai. Reikia suteikti infomaciją - tegul jie patys renkasi.

Be to, darbo vietų dabar yra, tik darbuotojų nėra. Klaipėdoje uosto įmonės darbuotojus veža iš Ukrainos. Užuot proftechninėse mokyklose paruošę laivininkų, laivo korpuso suvirintojų, motoristų, variklių remontininkų, mes juos atsivežame iš Ukrainos. Jų atlyginimai nėra maži, tikrai daugiau nei jūs ar aš uždirba. Kodėl juos kviečia? Ukrainiečiams mokame mažiau, nei mūsiškiams reikėtų.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s