respublika.lt

Lietuvos valstybei žmogus lygu daiktas

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 16 06:54:57, Valdas VASILIAUSKAS
×
nuotr. 6 nuotr.
Po laidos (iš kairės) - A.Klivečka, R.Merkevičius, K.Andrikis ir V.Vasiliauskas. Stasio Žumbio nuotr.

Interneto televizija „Kitaip TV“ rodo „Sąmokslo teoriją“ (vedėjas Arnas Klivečka) „O buvo taip. . . “, „Sinkopes“ (abiejų laidų vedėjas Laimontas Dinius) ir „Teisingumo registrą” (vedėjas Valdas Vasiliauskas). „Respublikoje“ skelbiama „Teisingumo registro“ laikraštinė versija.

 

Gruodžio 6 d. buvo švenčiama Advokatūros diena, gruodžio 10 dieną - Žmogaus teisių gynimo diena. Ta proga praėjusį pirmadienį „Teisingumo registre" viešėjo du žinomi Lietuvos advokatai Remigijus Merkevičius ir Seimo narys Rimas Andrikis.

***

- Minėdami Advokatūros dieną, Lietuvos advokatai pagal tradiciją žygiavo Vilniaus Gedimino prospektu. Nedaug trūko, kad šventinė Lietuvos advokatų manifestacija virstų protesto akcija, jeigu eisenos išvakarėse advokatūros vadovybei nebūtų pavykę susitarti su teisingumo minstru Elvinu Jankevičiumi dėl skolos advokatams, teikiantiems valstybės garantuotas teisines paslaugas. Kas būtų nutikę, jeigu advokatai būtų priversti skelbti šios pagalbos moratoriumą?


R.MERKEVIČIUS:
Justicijai būtų buvusi padaryta milžiniška žala, žmonės, negavę valstybės garantuotos teisinės pagalbos - ir teisme, ir suėmimo ar įkalinimo vietose, daug teisinių procesų būtų paprasčiausiai negalėję vykti.

R.ANDRIKIS:
Prieš kelerius metus valstybės skola advokatams už būtiną teisinę pagalbą buvo išaugusi iki kelių milijonų ir aš paklausiau: kaip Vyriausybė sugeba nusisamdyti tą ar kitą advokatų kontorą už 20 milijonų ir būti skolinga patiems neturtingiausiems advokatams, mažiausiai gaunantiems už būtinąją teisinę pagalbą? Ir dabartinė pusės milijono eurų skola advokatams yra juokingai menka - valstybei, Vyriausybei, teisingumo ministrui dėl jos turėtų būti gėda.

- Tai parodo valstybės požiūrį į advokatūrą, gynybos instituciją?

R.MERKEVIČIUS: Tai parodo valstybės požiūrį ne į advokatūrą, o į žmogų. Nors valstybė pinigus moka advokatams, tačiau iš tikrųjų ji teikia būtiną teisinę pagalbą labiausiai nepasiturintiems Lietuvos žmonėms. Kaip visuomet - didžiausia skriauda padaroma žmogui.

Bet tų advokatų, kurie dalyvauja valstybės teikiamos teisinės pagalbos sistemoje, skurdinimas yra, manyčiau, sąmoningas. Valdžiai patogu turėti tokią silpną advokatūrą, kuria galima manipuliuoti. Tai ne atsitiktinumas  - tai politika.

- Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) pabrėžiamas teismo proceso rungtyniškumo principas. Dvi rungtyniaujančios šalys - kaltinimo ir gynybos - yra lygiavertės ir lygiateisės. Tačiau nuo sovietmečio prokuroras visuomet būdavo arčiau teisėjo. Arčiau Dievo. Ar nepriklausomos Lietuvos teismuose šios tradicijos atsikratyta?


R.MERKEVIČIUS: Aš būsiu kategoriškesnis, nei suformuluotas klausimas: mes jos niekad neatsikratysime. Net senesnių demokratijų kraštuose teismo procese dominuoja prokuroras, tik ten yra mechanizmai, kurie kompensuoja šalių nelygiateisiškumą. O Lietuvos teismuose prokuroro vyravimas yra akivaizdus visuose etapuose, visuose teisiniuose institutuose, jau nuo bylos nagrinėjino pradžios, kai teisėjas pirmiausia kreipiasi į prokurorą, o ne advokatą, kai prokuroro pateikti duomenys iš karto priimami kaip įrodomoji informacija, o įrodymai nekvestionuojami, advokatas turi įrodinėti, kad jo pateikti duomenys yra būtini bylai ir pan.

R.ANDRIKIS:
Prokuroro noras būti arčiau teisėjo ir teisėjo - arčiau prokuroro nesumažėjo. Aš bandau į situaciją žvelgti paprasto žmogaus, kuris sėdi teismo koridoriuje, laukdamas posėdžio pradžios, akimis. Sunku įsivaizduoti, kad advokatas be leidimo galėtų prasibrauti pro stiklines duris į teisėjų kabinetus, bet prokuroras eina kiaurai. Žmogus tai mato ir jam negali nekilti abejonė, ar kaltintojas ir gynėjas yra lygiaverčiai. Tie senieji teismo atributai, apie kuriuos užsiminė Remigijus, ne tik nesilpnėja, bet turi tendenciją stiprėti, plėstis. Kalbant apskritai apie bylų nagrinėjimą, paskaitykime BPK, kad pateikto skundo nagrinėjime prokuroro dalyvavimas - būtinas, o advokato dalyvavas - nebūtinas, svarbu, kad jam buvo pranešta. Ir tai Lietuvos baudžiamojoje teisėje vadinama rungtyniškumo principo laikymusi.

- Advokatūra yra teisinės sistemos nepriklausoma dalis. Žinome, kad į teisėjo, prokuroro nepriklausomybę dažniausiai kėsinasi politikai. O kas kėsinasi į advokato nepriklausomybę?

R.MERKEVIČIUS: Visi, kas netingi. Advokatūros nepriklausomumo mažinimas veržiasi per visur. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos noras į visiškai nepriklausomos laisvos teisininkų profesijos  Advokatų garbės teismą įtraukti visuomenininkus  - visuomenės tarėjus, apie kuriuos kitų šalių advokatai nėra girdėję. Dabar iš viešos erdvės sužinojome, kad kandidatas į advokatus turės gauti kažin kokią pažymą apie lojalumą, skaidrumą ir t.t. O kur dar galimybė sekti advokatą, daryti kratas jo kontoroje - viskas juda nepriklausomumo mažėjimo kryptimi. Bet mažėja ne advokato, kuris prisitaikys prie sistemos ir toliau dirbs savo darbą, o žmogaus laisvė, jo pasitikėjimas justicija, nes jis net su savo gynėju negali būti atviras.

R.ANDRIKIS: Kai skaitau Teisingumo ministerijos teikiamos Advokatūros įstatymo pataisos, dėl visuomenės atstovų įtraukimo į Advokatų garbės teismą, aiškinamąjį raštą, apima gilus liūdesys dėl pateikiamų argumentų. Pasirodo, kai kurie Advokatūros įstatymo terminai ir teiginiai neatitinka Antstolių ir Notariato įstatymų ir atvirkščiai - būtina taisyti Antstolių ir Notariato įstatymus, nes jie prieštarauja Advokatūros įstatymui. Egzistuoja keturios didžiosios paslaptys: teisėjų pasitarimo kambario, kunigo, advokato ir žurnalisto informacijos šaltinio. Kartais, remiantis iš dangaus nuleistais reikalavimais, žurnalistas dar spiriamas atskleisti informacijos šaltinį, o apie kunigo, teisėjų pasitarimo kambario ir advokato paslapties atvėrimą negali būti nė kalbos. Be to, saugoma ne advokato, jo kliento, žmogaus paslaptis. Ir ta paslaptis per vadinamuosius visuomenininkus Advokatų garbės teisme taps prieinama pašaliniams žmonėms. Ir nėra mechanizmo, kaip uždrausti šią paslaptį platinti. Tai yra kertiniai principai, su kuriais negalima žaisti, eksperimentuoti. Ir kai teisininkai rašo, kad antstoliams, notarams ir advokatams reikalavimai turi būti vienodi, aš abejočiau tokių teisininkų kompetencija.

- Jau užsiminta apie STT pateiktą Advokatūros, Antstolių ir Notariato įstatymų pataisą, kad kandidatai, jau išlaikę egzaminą ir praėję atrankos komisiją, prieš prisiekdami teisingumo ministrui dar turi gauti STT pažymą apie nepriekaištingą reputaciją. Ar tai nėra rimta ataka prieš advokato nepriklausomybę?


R.MERKEVIČIUS: Šiek tiek pašaržuočiau - be reikalo tie žmonės suka galvas, kaip sunaikinti tą advokatūrą  - ne pirmas kartas. Ir Napoleonas panaikino advokatus, ir Austro-Vengrijos imperatorius vietoje jų bandė įvesti rechskomisarus arba paimti kitus inkvizicinius šaltinius, juos nusirašyti, nevargti. Tai žingsniai policinės valstybės link, kai nebeliks nepriklausomos teisinės nuomonės ir nepriklausomų teisinių institucijų, ginančių žmogų nuo tos pačios valstybės. Tos paslaptys, apie kurias kalbėjo kolega Rimas, leidžia žmogui būti savimi, sergsti jo orumą, jo laisvą valią, kad jis pats priimtų sprendimus. Jeigu žmogus net advokato kabinete nesijaus saugus, bus šnipinėjamas, stebimas, jis pasijus kaip daiktas, nes valstybė elgiasi su juo kaip su daiktu. Tos likusios laisvės salelės valstybėje sparčiai traukiasi, mažėja.

- Prisiminkime šių metų vasario mėnesio skandalą, supurčiusį visuomenę ir teisininkų bendruomenę: buvo sulaikyti aštuoni teisėjai, įtarimai pareikšti šešiems advokatams. Vieno advokato portfelyje aptikta pasiklausymo įranga, nors įstatymai kategoriškai draudžia rinkti informaciją apie gynėjo ir kliento pokalbių turinį. Advokato, jo kliento paslaptis jau virto fikcija?


R.ANDRIKIS: Kadangi nesu susipažinęs su bylos medžiaga, susilaikysiu nuo komentarų, bet tikiu, kad visa tai bus įvertinta teisme. Esant šiuolaikinėms technologijoms, atsiveria neribotos galimybės slaptai rinkti informaciją, ir kitose šalyse turbūt netrūksta pasiklausymų, tačiau ta informacija labai retai patenka į viešumą, priešingai, nei Lietuvoje, kur ji net virsta įrodymais teisme. To neturėtų būti. Tai viena didžiausių blogybių ir grėsmių žmogaus teisėms Lietuvoje.

R.MERKEVIČIUS:
Tas skandalas man priminė vieną Lietuvos advokatūros nesenos istorijos puslapį. Per prezidento Rolando Pakso apkaltą buvo priimtos Advokatūros įstatymo pataisos, galiojusios ribotą laiką, per kurį advokatu galėjo tapti kiekvienas teisininkas, turintis penkerių ar septynerių metų darbo stažą. Ar tai nebus ta landa, kai į advokatūrą pateko ir tie žmonės, kurie nesivadovauja aukščiausiomis Lietuvos advokatų vertybėmis?

R.ANDRIKIS: Visiškai pritariu. Įdomus sutapimas: prezidento R.Pakso apkalta įvyko balandžio 6-tą, Advokatūros įstatymo nauja redakcija įsigaliojo balandžio 6-tą, nes ji buvo derinta prie paksogeito. Ji buvo derinta taip, kad prezidentas nesugalvotų įstatymo vetuoti. Buvo padaryti tokie žingsniai, kurie būtų neįmanomi demokatinėje šalyje, net ir Baltarusijoje: Advokatūros tarybos vadovui ir jo pavaduotojui buvo uždrausta užsiimti profesine veikla. Tai tas pat, jeigu Rašytojų, Dailininkų ar Kompozitorių sąjungų pirmininkams būtų uždrausta kūryba. Bet baigėsi prezidento apkalta, ta pataisa dar buvo dėl akių kiek palaikyta ir atšaukta, viskas grįžo į normalias senas vėžes. Į advokatūrą pasikėsinimai nesibaigia niekad.

- Nors BPK įsakmiai nurodo, kad advokato dalyvavimas būtinas jau pirmoje apklausoje, užtikrinant įtariamojo teisę į gynybą, ar šios normos visuomet laikomasi?

R.MERKEVIČIUS: Ar čia specialiai paklausta? Būtent Teisingumo ministerija ir siūlo atsisakyti gynėjo būtino dalyvavimo tose situacijose. Vadovėlinė tiesa, kad žmogus, sulaikymo metu išgirdęs įtarimus, atvestas į pirmąją apklausą, pakliūna į stresinę situaciją, diskomforto zoną, jam būtina ir teisinė, ir psichologinė, ir visa kitokia parama. Teisingumo ministerijos siūlymas atsisakyti būtino gynėjo dalyvavimo yra klaida. Iki šiol šios nuostatos buvo laikomasi, bent formaliai. Ir ši teisė į gynybą tiek kokybiška, kiek kokybiška pati valstybės garantuota teisinė pagalba. Atskira problema ir didelė grėsmė teisei į gynybą yra privačių advokatų atveju: nesyk Advokatūros taryboje girdėjau kolegų skundus, kad jie neįleidžiami pas policijos sulaikytus klientus, vilkinamas laikas net keliolika valandų, o kai įleidžiami, suimtieji jau būna „apdirbti“.

- Pargabenus Neringą Venckienę buvo sukelta tikra psichozė, tačiau advokatas Remigijus Merkevičius nepasidavė gatvės teismui, teisine kalba paaiškindamas, kad jai kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius yra nereikšmingi ir pirmosios instancijos teismo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, yra neproporcinga. Ar lengva Lietuvoje būti nepriklausomu advokatu, atsispirti minios nuomonei ir žiniasklaidos sukeltai psichozei?

R.ANDRIKIS:
Čia visi nuopelnai Remigijui. Dar apie pačią ekstradiciją. Ar mes nors vienam vokiečiui, amerikiečiui pritaikėme ekstradiciją, grąžinome juos Vokietijai, Amerikai? Tačiau kiek išsiuntėme į užsienį lietuvių, nors Lietuvos Konstitucija draudžia mūsų piliečius išduoti svetimai valstybei. Demokratinėse valstybėse ekstradicija yra ilgas ir kruopštus procesas, trunkantis metus ir daugiau. Lietuvoje pakanka prokuroro prirašytų trijų lapų su kelių eilučių argumentais ir teisėjas tenkina prašymą išduoti įtariamąjį. Tai irgi valstybės požiūris į žmogų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s