Lietuvos partizanų Vyčio apygardanuotraukos (1)

2010 rugpjūčio mėn. 15 d. 17:35:37 Perskaitė 10902

Pirmieji partizanų junginiai Panevėžio krašte kūrėsi antrosios sovietų okupacijos pradžioje, 1944 m. Šie būriai buvo gana judrūs, neturėjo nuolatinių gyvenamųjų slėptuvių, pagal aplinkybes susitelkdavo atskiroms operacijoms vykdyti ir vėl kuriam laikui išsisklaidydavo. 1944 metų rugpjūtį Panevėžio krašte jau minimi tikrieji partizanai. Pamažu kūrėsi partizanų apygardos.

Panevėžio apskrityje pirmoji įkurta Vyčio apygarda, kurios centras iš pradžių buvo Ukmergės apskrityje. Tiksli apygardos įkūrimo data nėra žinoma, bet vietos NKGB organų spec. pranešime LSSR saugumo komisarui gen. Efimovui nurodoma, kad 1944 m. pabaigoje “Siesikų, Pagirių, Taujėnų, Raguvos, Ramygalos ir Vadoklių valsčiuose įkurta apygarda “Vytis”. 1944 metais Ukmergės apskrityje susikūrė du partizanų rajonai - jų pagrindu įkurta Vyčio apygarda. Pirmuoju Vyčio apygardos vadu tapo Lietuvos kariuomenės karininkas Juozas Krikštaponis. Į apygardos štabą įėjo partizanai Antanas Danyla-Kernius, Bronius Eglinskas, Marijonas Smetona, Jonas Dambrauskas, Juozas Survila-Šarūnas, Bronius Kadžys-Vytautas. Archyvų duomenys rodo, kad jau 1944 m. antroje pusėje Panevėžio krašte veikė 555 partizanai. Pirmas ryškesnis partizaninės kovos pasireiškimas Panevėžio krašte įvyko 1944 metų spalio 3 dieną, kai P.Kecoriaus būrys užpuolė Vadoklių miestelio milicijos būstinę. Čia išvaduoti areštinėje buvę suimtieji. Kaip gausiausi partizanų to meto sovietiniuose dokumentuose minimi keli Panevėžio krašto valsčiai: Ramygalos, Vadoklių, Šimonių, Viešintų ir Troškūnų. Raguvos valsčiaus partizanų būryje taip pat buvo apie 100 vyrų. Raguvos partizanų būriui vadovavo mokytojas, buvęs šaulys ir tautininkų sąjungos narys Pranas Rutkauskas. Ramygalos valsčiuje veikė vienas didžiausių Panevėžio apskrityje Antano Užkuraičio būrys - jame buvo apie 150 partizanų.

Sovietų valdžia kaupė jėgas kovai su partizanais, buvo telkiami naikinamųjų būrių kovotojai. Iki 1944 m. gruodžio Panevėžio krašte buvo sukurta 16 tokių būrių, juose buvo 572 kovotojai. 1944 metų gruodžio 8 d. specialiai kovoti su partizanais į Panevėžį atvyko 95-asis pasienio pulkas. Jame tarnavo 1277 kariškiai. Vadoklių, Subačiaus, Viešintų, Troškūnų, Šimonių valsčiuose buvo įsteigtos karo komendantūros. Atkakli partizaninė kova tęsėsi ir 1945 m. Jau sausio mėnesį sovietų daliniai Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus miškuose puolė 40-ies vyrų J.Krikštaponio ir 130-ies vyrų Stasio Eitminavičiaus būrį. Kautynės truko apie 6 valandas. Sovietų daliniai apsupo partizanų dislokacijos vietą naktį, o kautynės prasidėjo ankstų rytą ir truko ne vieną valandą. Šiose kautynėse žuvo pirmasis Vyčio apygardos vadas J.Krikštaponis, rinktinės štabo narys J.Pakėnas. Liudininkų teigimu, partizanų slėptuvės vieta buvo išduota. Žuvus J.Krikštaponiui, apygardos vadu tapo Danielius Vaitelis-Briedis. 1945 m. vasario 17 dieną partizanai dalyvavo didelėse kautynėse Skilvionių miške, 7 km nuo Krekenavos. Čia buvo susitelkęs apie 40 partizanų būrys. Šiose kautynėse, pagal okupantų ataskaitas, žuvo 38 partizanai, suimtas vienas. Iš tiesų žuvo mažiau partizanų. Ne visai aišku, kas vadovavo partizanams šiose kautynėse. Tai buvo didžiausios partizanų kautynės Krekenavos krašte. 1945 m. gegužės l d. apygardos partizanai puolė Siesikų miestelį. Vienas iš operacijos vadovų buvo pats apygardos vadas D.Vaitelis-Briedis.
Vyčio apygardoje ypač anksti - jau 1945 m. vasarą, pradėjo veikti agentų smogikų būriai. Jie vykdė provokacijas, prisidengę partizanų vardu. 1945 m. birželio mėn. kovai su partizanais į Panevėžį perkeltas 25-asis šaulių pulkas, jis įsikūrė dabartinėje Elektros g.15 numeriu pažymėtame pastate. Pulkas priklausė 4 NKVD šaulių divizijai, vadovaujamai generolo P.Vetrovo. 25-asis šaulių pulkas ilgesnį laiką kovojo su Panevėžio krašto partizanais. Vyčio apygardos vadas D.Vaitelis-Briedis ir dauguma būrių vadų griežtai nepritarė partizanų legalizavimuisi.

Pirmaisiais kovos metais nemažą dalį sudarė diversines mokyklas Vokietijoje baigę ir į Panevėžio apylinkes permesti partizanai. Nemaža dalis jų netrukus žuvo, tačiau keletas sėkmingai kūrė partizanų būrius ir jiems vadovavo. Tai Mykolas Dobrovolskis-Čeponis, Alfonsas Blėka-Patrimpas, Ipolitas Lukoševičius-Baublys. 1946 metais Panevėžio apskrityje buvo žinomi A.Užkuraičio, Vlado Rukuižos-Lampeo būriai, Raguvos miškuose veikė M.Dobrovolskio-Čeponio, Jono Baltušniko-Vienuolio ir P.Blėkos-Plerpos būriai. Taip pat žinomi K.Vaznonio-Vėtros, P.Kecoriaus-Fiurerio, S.Eitminavičiaus-Rupūžėno, I.Lukoševičiaus-Baublio ir kiti būriai. Iš S.Eitminavičiaus būrio iškilo daug žinomų partizanų vadų. Vienas iš jų - Bronius Juospaitis-Direktorius, vėliau vadovavęs partizanų būriui. Vyčio apygardoje tuo metu veikė apie 900 partizanų.

Pagal kai kuriuos duomenis, 1946-1947 m. Vyčio apygardoje įsakymų ir instrukcijų leidžiama nebuvo. Vadas D.Vaitelis-Briedis ir jo pavaduotojai J.Survila-Šarūnas ir Petras Blėka-Plerpa lankydavosi partizanų būriuose ir duodavo žodinius nurodymus. Panevėžio apskrityje Vyčio apygardai priklausė būriai, veikiantys Vadoklių, Krekenavos, Panevėžio, Raguvos, Ramygalos ir Miežiškių valsčiuose. 1946 m. pradžioje Panevėžio apskrityje veikė net 13 Vyčio apygardos partizanų būrių, jie buvo susijungę į nemažus junginius.

1948 m. iš buvusių 10 Vyčio apygardos štabo pareigūnų beliko tik 5. Dauguma jų žuvo 1947-1948 m. Ypač skaudi netektis apygardą ištiko 1948 metų gegužės 13 d., kai Taujėnų valsčiuje, Gružų miške, prie Juodvisinių kaimo, žuvo Vyčio apygardos vadas D.Vaitelis-Briedis, jo pavaduotojas Jonas Kilijonas-Mikas ir štabo apsaugos būrio vadas A.Šyvys-Šalapka. Liudininkų teigimu, D.Vaitelis-Briedis ir kiti partizanai buvo užklupti netikėtai, kai pavargę ilsėjosi prie laužo.

Nuo 1948 m. birželio 16 d. Vyčio apygardos vadu paskirtas A.Smetona-Žygaudas. 1949 metais A.Smetonos-Žygaudo įsakymu įsteigtos dvi rinktinės: Briedžio ir Krikštaponio. Pirmosios vadu tapo Mykolas Šemežys-Aras, Putinas, o Krikštaponio rinktinei vadovavo Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Krikštaponio rinktinė veikė Panevėžio apskrityje, o Briedžio rinktinė - Ukmergės apskrityje. Abi rinktinės 1949 m. turėjo nemažai ginkluotų susirėmimų su priešu. Didelė netektis partizanus ištiko 1949 m. liepos 31 d. Tada Vadoklių valsčiaus Šilagalio miške žuvo Vyčio apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis, Krikštaponio rinktinės vadas J.Baltušnikas-Vienuolis ir partizanas Jonas Tumšis-Kytras. Žuvus J.Baltušnikui-Vienuoliui, Krikštaponio rinktinės vadu tapo Antanas Vaičekonis-Šermukšnis (žuvo 1951 m. kovo 9 d.). A.Smetonai einant apygardos vado pareigas, pradėtas leisti Vyčio apygardos partizanų laikraštis “Lietuva brangi”. Laikraštis ėjo 1949-1953 metais, buvo platinamas Biržų, Kėdainių ir Panevėžio apskrityse. Leidinį redagavo štabo viršininkas K.Tvaska-Rugelis, A.Smetona-Žygaudas ir štabo adjutantė Bronė Tarutytė-Berniukas.

1950 metų pradžioje Panevėžio apskrityje dar veikė 11 partizanų būrių, juose buvo 86 kovotojai. Vyčio apygardos štabą sudarė apygardos vadas A.Smetona-Žygaudas, štabo adjutantė B.Tarutytė-Berniukas, ūkio dalies vedėjas Alfonsas Gritėnas-Skalikas. Tačiau kautynėse Kačiniškių miške 1950 m. liepos 5 d. visas Vyčio apygardos štabas ir dar vienas neatpažintas partizanas žuvo.

1950 m. rugpjūčio 17 dieną Vyčio apygardos vadu tapo Mykolas Šemežys-Aras, kilęs iš Ukmergės apskrities. Krikštaponio rinktinės vadu paskirtas Mykolas Janulis-Tautvydas, o Briedžio - Jonas Kalvaitis-Pažįstamas. Sukurti 4 rajonai. 1951 metų pradžioje į Vyčio apygardą atvyko LLKS Prezidiumo narys J.Kimštas-Žalgiris. Jo įsakymu iš dviejų apygardos rinktinių sudaryta viena - Gedimino rinktinė. Vyko vadovybės centralizacijos procesas. Pirmuoju Gedimino rinktinės vadu tapo Jonas Vepštas-Paukštelis. Kai Gedimino rinktinės vadas J.Vepštas-Paukštelis žuvo, jį pakeitė Edvardas Daučiūnas-Jokeris. Jam vadovaujant Gedimino rinktinėje veikė trys partizanų tėvūnijos: Aušros, Varpo ir Trimito. Didžiausia - Trimito tėvūnija - veikė Kėdainių ir Ramygalos rajonuose. Ją sudarė net septyni partizanų būriai, nors kai kurie buvo labai maži - po 2-3 partizanus. Vyčio apygardos vadas M.Šemežys-Aras 1951 metų vasarą žuvo kautynėse Ramygalos rajone, netoli Pagirių.

Po M.Šemežio-Aro žūties Vyčio apygardos vadu tapo Bronius Karbočius-Bitė, paskutinis Vyčio apygardos vadas. Partizaninis judėjimas tuo metu dar nebuvo visiškai nuslopintas. 1953 m. sausio 26 d. prieš Vyčio apygardos vadą suorganizuota karinė operacija. B.Karbočius-Bitė, slapstęsis Šilagalio kaime, K.Dambrausko ūkyje, kaip ir apsaugos būrio vadas Viktoras Mažeika, per susišaudymą žuvo. 1953 m. sausio 27 d. rastas Vyčio apygardos štabo bunkeris su dokumentais.

1953 m. balandžio 18 d. Ramygalos rajone, Rodų pušyne, žuvo paskutinis Gedimino rinktinės vadas Edvardas Daučiūnas-Jokeris. Po šio smūgio Gedimino rinktinė nebebuvo atkurta.

1953 m. Panevėžio krašte organizuota partizaninė kova, trukusi apie dešimt metų, baigėsi. Kovą tęsė tik pavieniai partizanai. Vyčio apygarda buvo viena ilgiausiai pokario metais veikusių partizanų apygardų Lietuvoje. Jos veikloje didelį vaidmenį suvaidino Lietuvos kariuomenės karininkai, buvę žymiausiais šios apygardos vadais.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net