respublika.lt
LRDT LYRAS

„Lietuvos geležinkelių“ ateitis skendi miglosenuotraukos (35)

2019 sausio mėn. 13 d. 12:00:44
Gediminas JAKAVONIS

Seimas įjungė žalią šviesą, palaimindamas pelningai dirbančios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ skaidymą į tris atskiras bendroves. Kuo tai kvepia ir kodėl toks svarbus projektas pateiktas Seimo nariams paskutiniame posėdyje prieš Kalėdas, kai dauguma parlamentarų jau mintimis buvo susėdę prie šventinių stalų?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ilgametis pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministro patarėjas Algimantas NORVILAS, Seimo nariai Artūras SKARDŽIUS ir Juozas IMBRASAS, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas iš Gargždų Vaclovas MACIJAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Pačioje praėjusių metų pabaigoje, Seimo plenarinio posėdžio metu, popietinėje dalyje, kai tokiu laiku dažniausiai svarstomi pakeitimai, redakcinio pobūdžio klausimai, nesukeliantys didelių diskusijų, kai visi galvoja apie artėjančias šventes ir namus, mūsų išrinktieji balsavo už tokius dalykus, kurie gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos žmonėms, mūsų geležinkeliams ir transporto ekonomikai apskritai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad jis jokiam „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimui nesiruošia. Matydamas, kokį sprendimą dabar priėmė Seimas, neabejoju, kad be šito žingsnio - neatskyrus krovinių pervežimo, keleivių pervežimo ir infrastruktūros - neįmanoma privatizuoti pačios pelningiausios „Lietuvos geležinkelių“ dalies. Kitaip tariant, negalima privatizuoti tol, kol nebus atskirti šie dalykai. Tai buvo padaryta skubant. Kas vyksta?

A.NORVILAS: Vyksta labai įdomūs dalykai. Po Kalėdų eglute Seimo nariai, neįsigilinę, padėjo labai didelę „dovaną“ Lietuvos ateičiai. Esmė yra tokia: šita valdžia, paskyrusi mūsų gerbiamos prezidentės proteguojamą ministrą Roką Masiulį, Lietuvai padarė tam tikrą „paslaugą“. Tai galima palyginti su žydų vaikų darželiu, į kurį auklėtojais būtų priimami gestapininkai. Maždaug taip atsitiko, kai „Klaipėdos naftos“ komanda atėjo į „Lietuvos geležinkelius“. Prisiminkime, „Klaipėdos nafta“ visiškai netyčia Rusijos kompanijai buvo pardavusi, išnuomojusi savo talpas, ilgą laiką Klaipėdoje nustota vežti naftą. Naftos pervežimas Lietuvos geležinkeliais praktiškai buvo blokuojamas, tad mūsų geležinkeliai patyrė didelių nuostolių. Manau, nuostolių patyrė ir uostai. Todėl toks „draugų“ komandos skyrimas į „Lietuvos geležinkelius“, davė tokį rezultatą, kad iš „Lietuvos geležinkelių“ buvo tiesiog išvaikyti ne tik vadovai, bet ir pusvadoviai, visi tie, kurie bent kiek išmano geležinkelių darbą įvairiais aspektais - nuo techninio iki ekonominio. Teisės skyrius buvo išvaikytas vienas iš pirmųjų, todėl radosi milžiniška bauda, kurią mes sumokėjome dėl išardyto geležinkelio, nes nebuvo kam dalyvauti byloje.

G.JAKAVONIS: Mums kažką sukurti „nuo nulio“ sunkiai pavyksta, bet štai nugriebti valstybinį daiktą, jį atiduoti kažkam privatizuojant mes sugebame. Gerbiamas Artūrai, pro jūsų akis dažnai nepraeina daromos aferos, už tai esate nuolat puolamas. Tad kas, jūsų akimis, įvyko?

A.SKARDŽIUS:
Čia sena kova. Tikriausiai ne vienam prezidentui esant, tam kažkada talkino ir Europos Parlamentas, Europos Komisija mums būtų padariusi išimtį. Lietuva yra išskirtinė Europos Sąjungos valstybė, turinti susisiekimą su trečiosiomis šalimis - šiuo atveju, yra geležinkelis, jungiantis Baltarusiją, Kaliningrado sritį. Dabar niekas dėl tos išimties nebekovoja. Buvo prisidengta keliais aspektais, kad tai yra įgyvendinamas ketvirtasis Europos Sąjungos geležinkelių paketas, pagal kurį geležinkelių sistemą reikia išskaidyti į įmones. Antras dalykas - Europos Komisijos skirta 28 mln. eurų bauda. Ji skirta 2017 m. spalį „Lietuvos geležinkeliams“ už konkurencijos ribojimą ir Rengės ruožo išardymą. Niekas net nekovojo, kad tos baudos būtų išvengta, kad jos nereikėtų mokėti. Dėl to atsakomybė krenta susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui. Taip pat jam atsakomybė tenka dėl to, kad dar būdamas „Klaipėdos naftos“ direktoriumi pasirašė sutartį su „Litasco“, tai yra Kremliaus kompanija, kuri veikia išskirtinai už Rusijos Federacijos ribų. „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė didelius nuostolius, jie buvo suskaičiuoti, tačiau tų nuostolių niekas neatlygino. Bet svarbiausia, kad strateginį objektą, koks yra „Klaipėdos nafta“, atidavė valdyti rusų kompanijai, o ji praktiškai nekrovė naftos į talpas, blokavo krovinius per Lietuvos teritoriją. Valstybės saugumo departamentui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos buvusiam ir dabartiniam komitetams žinant, kas yra „Litasco“, konservatoriai anušauskai nutyla, kai pamini šį žodį. Kodėl R.Masiulis pasirašė, tyli net ir Rasa Juknevičienė. R.Masiulis veikia kaip sovietinės „partškolos“ propagandistas, nors galbūt jis tos mokyklos nebaigęs, tačiau greičiausia turi gerus mokytojus ir globėjus, kurie verčia pagal tos mokyklos principus veikti. Viešoji erdvė tyli, nes jai yra sumokėta. Net profsąjungos, kurios visą laiką buvo pačios aktyviausios (regis, „Lietuvos geležinkeliuose“dirbo 8000 darbuotojų, dalis jų yra išvaikyta), net neamtelėjo, kai buvo priiminėjami tie sprendimai Vyriausybėje, parlamente. Ekonomikos komitetas, kurio nariu aš jau nesu, balsavo vienbalsiai, vienu sutarimu, nebuvo net diskusijų. Tai nustebino net ilgamečius Ekonomikos komiteto patarėjus. Atėjo R.Masiulis su Mantu Bartuška („Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius - red. past.), visiems paaiškino, visi nulenkė galvas. Sakė, kad net Jurgis Razma tylėjo, kuris buvo gana aktyvus, kai dar jo kolegos dirbo „Lietuvos geležinkelių“ vadovybėje. Tiek dešinieji, tiek kairieji nulenkė galvas prieš R.Masiulio vykdomą greičiausią „Lietuvos geležinkelių“ privatizaciją, t.y. krovinių vežimo, kuris yra vienintelis iš atskirtų sričių pelningas, atskyrimą.

Tačiau pasirenkami įvairiausi visuomenės kvailinimo būdai. „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskelbė, kad pirmą kartą yra uždirbti dideli dividendai, kad niekada dar nebuvo surinkta tiek dividendų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. uždirbo 27 mln. eurų pelno ir valstybei sumokėjo 34 mln. eurų dividendų. Iš kur jie atsirado? Tie dividendai atsirado todėl, kad valstybės biudžetui buvo numesta dengti keleivių pervežimo nuostolius, kurie yra kur kas didesni nei sumokėti dividendai. Jau šiais metais yra planuojama, kad iš valstybės biudžeto bus sumokėta daugiau nei 35,7 mln. eurų, skirtų keleivių vežimo nuostoliams dengti. Tai ar čia nėra Tautos kvailinimas? Atėjo R.Masiulis su M.Bartuška ir „prastūmė“ amžiaus aferą.

G.JAKAVONIS: Įdomu, ką pasakytų gerbiamas Vaclovas, kurio verslas ir darbas yra glaudžiai susijęs su geležinkeliais?

V.MACIJAUSKAS:
Aš, neturėdamas informacijos, negaliu komentuoti situacijos tiek, kiek Seimo nariai ar tie asmenys, kurie glaudžiai susiję su „Lietuvos geležinkeliais“. Bet galiu pakomentuoti tai, ką matau viešojoje erdvėje. Skaitant valstybės kontrolės išvadą apie geležinkelių darbą, į akis krinta tai, kad 2016-2017 m. nebuvo išnaudota 39 proc. infrastruktūros pajėgumų, tačiau privatūs vežėjai, kurie norėjo įeiti į rinką ir kurių yra kelios dešimtys, nebuvo įleisti dėl pajėgumų trūkumo. Man, kaip tarybos nariui, rūpi mūsų rajono įmonės. Viena iš jų yra „Gargždų geležinkelis“, kuri turi licenciją. Jai praėjusiais metais iš „Lietuvos geležinkelių“ buvo pasiūlyta krovinį gabenti nuo Draugystės stoties iki Kenos, bet mes neturime pajėgumų vežti nuo Klaipėdos iki Radviliškio. Tai siūlo atvežti į Klaipėdą savo šilumvežiu, tada jie perkabina šilumvežį ir mes vėl vežame kitur. Kažkoks nonsensas. „Lietuvos geležinkeliai“ turi savo šilumvežius, viską turi savo, tai turėtų ir dirbti. Gavo maršrutą, tegul ir veža. Antras dalykas - padidėtų krovinių srautas, nes pervežimas tikrai būtų pigesnis.

Klausydamas kolegų pasisakymų apie ruošiamą privatizaciją, aš vėl žiūriu į kontrolės išvadas, kuriose parašyta, kad apie 99 proc. keleivių, krovinių pervežimo geležinkelių transporto rinkos Lietuvoje užima AB „Lietuvos geležinkeliai“. Praktiškai iš 30 įmonių, turinčių licencijas pervežimui, nė viena nėra įleista. Tad klausimas, kaip tėvelis Landsbergis sakė: o kas gali paneigti, kad ruošiamasi privatizacijai? Konkurencija pervežimuose yra stabdoma, pervežimo kainos kyla, turime ir krovinių praradimą uostuose. Tad kliūtys kyla ir uostams, ir privatiems krovinių vežėjams. Peršasi logiškas klausimas, ar nesiruošiama vėl kokiai nors privačiai monopolijai?

G.JAKAVONIS: Kiek suprantu, pone Vaclovai, kad tie 30 privačių vežėjų tampa visiškai nereikalingi?

V.MACIJAUSKAS: Tikrai taip. Apie regionus niekas nekalba. Pavyzdžiui, Gargždų įmonė yra išsilaikiusi ir galėtų plėsti savo veiklą, bet ji yra neįleidžiama į krovinių pervežimo rinką.

G.JAKAVONIS: Pabandykime grįžti prie to Ekonomikos komiteto posėdžio. Kaip suprantu, Ekonomikos komitete dirba žmonės, kurie vienaip ar kitaip išmano ekonomikos dalykus, turi ilgametę patirtį, tačiau komitetas vienbalsiai priima sprendimą. O jeigu pagrindinis komitetas vienbalsiai priėmė, tai kiti Seimo nariai, kurie per daug nesigilina į klausimą, paprastai balsuoja taip, kaip balsavo pagrindinis komitetas. Prancūzai turi tokį posakį - „ieškok moters“, o Lietuvoje, jeigu nesuvoki, kas vyksta, dar reikėtų pridėti - ieškok pinigų. Tad aš tiesmukiškai paklausiu, kas čia per moteris yra įsipainiojusi ir kokie gali būti piniginiai svertai, kad rimti vyrai priima tokius nerimtus sprendimus?

J.IMBRASAS: Reikia traukti už siūlo galo ir žiūrėti, kas bus kitame gale. Kas tą ministrą proteguoja? Manau, visiems aišku. Kas yra turtingiausias ministras Lietuvoje? Kalbant apie Seimo posėdį, tai visa laimė, kad vienas iš „valstiečių“ sakė, jog reikia palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto teikimo išvadą, kurioje buvo labai aiškiai pasakyta, jog tų trijų išskaidytų sričių valdyba turi būti sudaroma iš motininės įmonės atstovų, o ne iš nepriklausomų įmonių. Šis faktas dar šiek tiek pristabdo privatizacijos pavojų. Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius matė, kas vyksta su geležinkeliais Europoje, koks Lietuvai buvo spaudimas, bet mums iki 2014 m. pavyko atsilaikyti, Europos Komisija nusileido ir liepė išskaidyti finansines apskaitas: infrastruktūra, keleiviai, kroviniai. Mums baigus kadenciją, 2016 m., vėl buvo grįžtama prie to paties, ketvirtojo, paketo, o mes kovojome dėl trečiojo. Visi lobistai tuo ir naudojosi - pasikeitė europarlamentarai, daug kas nežinojo tos situacijos ir 2016 m. staigiai tą ketvirtą paketą prakišo. Laimėjus daugumą „valstiečiams-žaliesiems“, ministru tapus R.Masiuliui ir viešojoje erdvėje prasidėjus „artilerijos paruošimui prieš mūšį“ - kaltinimai geležinkeliams ir pan., - aš jau pajaučiau, kad lobistai priartėjo prie Lietuvos. Anksčiau „Lietuvos geležinkelių“ juristų argumentai būdavo tokie tvirti, kad visi atšokdavo, nebūdavo prie ko prisikabinti. O dabartinė vadovybė apskritai nekovojo, negynė savo pozicijos. Na išskaidėm tas pozicijas, dar šiek tiek pristabdėm, bet tas išskaidymas, galiu pasakyti, yra žingsnis privatizacijos link. Viskas priklauso nuo to, kiek mes su Artūru Skardžiumi padirbėsime Seime ir išaiškinsime naujai atėjusiems kolegoms, kad čia yra pavojus, kad atėjom prie pavojingos ribos ir toliau eiti negalime. Kur Lietuvoje vyksta didžiausios aferos, matome, kad vis tos pačios figūros šalia atsistoja. Patys savo rankomis bandome griauti valstybę.

G.JAKAVONIS: Kitas klausimas būtų, kodėl taip atsitiko ir kaip situaciją dar galima būtų padaryti palankesnę Lietuvai. O jeigu nepavyks to padaryti, kokias turime perspektyvas? Kažkada buvome turtinga valstybė, turėjome atominę elektrinę, „Mažeikių naftą“, tačiau išparceliavome viską. Turėjome pasimokyti, kad negalima taip daryti, juk lietuviai dėl to ir emigruoja, kad visur bandoma viską sunaikinti...

A.NORVILAS: Esmė, kad iš tikrųjų turime pasistengti išlaikyti ir nepaleisti situacijos, nes ana publika skuba. Artėja prezidento, pagrindinio „stogo“, rinkimai. Dabar pagrindinis „stogdengys“ yra viską pridengęs. O kai matau, kas už jo dabar bando stotis, tai reikia žiūrėti, kad ateitų žmonės, kurie netęstų šios politikos. Įdomus šioje situacijoje „valstiečių“ vaidmuo. Jie, paleidę šią situaciją, prisiima visas pasekmes. Niekas nepasakys, kad tai prezidentės ar konservatorių projektas, visuomet bus antspaudas ant kaktos Sauliui Skverneliui, Ramūnui Karbauskiui ir kitiems veikėjams. Tik kas iš to? Čia jau Valstybės saugumo departamento sfera ir tai turi būti sprendžiama, nes problema jau tampa geopolitine. Milžiniškos sumos važiuoja į egzotiškas salas. Kai mūsų suinteresuoti geopolitiniai oponentai pradės kontroliuoti „Lietuvos geležinkelius“, tai Lietuva turės jau ne geopolitinę problemėlę, bet geopolitinę bombą. Tas laikas artėja ir visi šie rokai, mantai gal dar iki galo nesupranta, ką jie daro. Aš prieš porą metų išėjau iš „Lietuvos geležinkelių“, todėl matau, į kurią pusę viskas pasikeitė: priimtos krūvos vadybininkų, su geležinkeliais absoliučiai niekuomet neturėjusių jokių reikalų. Tie, kurie bent kiek išmano, bando laikytis nuošaliai, įprato nekišti savo trigrašio. Situacija blogėja. Prastėja medžiagos ir visa vadyba. Duomenys yra užslaptinti, visa statistika slapta, žmonės bijo kalbėti. Situacija yra labai liūdna, išvažiuoja daug techninio jaunimo, kurį aš pats priiminėjau. Pasakysiu paskutinį momentą, kuris man neduoda ramybės. Visą laiką „Lietuvos geležinkeliai“ stengėsi dirbti, nuo 2000 m. buvo pasirinktas prancūziškas kelias, kaip progresyviausiai pasiteisinęs. Dabar jau oficialiai prakalbo, kad renkamės Vokietijos pavyzdį, nors Vokietijos geležinkelis tiek viražų, tiek klaidų yra pridaręs, turėjęs tokių klaikių nuostolių, kurie siekdavo net apie 20 mlrd. eurų, vien tik dėl to, kad bandydavo keistis. Vadinasi, dabar mes kartosime vokiečių klaidas.

G.JAKAVONIS: Aiškiai buvo pasakyta, kad iki balandžio 1 d. turi būti sukurtos uždarosios akcinės bendrovės krovinių pervežimui, iki rugsėjo 1 d. - keleivių pervežimui. Bet tas keleivių pervežimas yra nelabai kam įdomus, nes tai - nuostolinga. Infrastruktūros uab - o nelabai pajusime, nes tai yra daugiau europiniai dalykai. Man dar kilo toks klausimas, kodėl pasirinkta būtent tokia data, balandžio 1 d.? Ar ne todėl, kad greit po to bus prezidento rinkimai. O jeigu išrinks ne tą? Ko gero todėl taip ir skubama. Užbėgant įvykiams už akių, pastebėkime, kaip kyla Ingridos Šimonytės reitingai. Tačiau akivaizdu, kad visa žiniasklaidos armija dirba vienam asmeniui. Dabartinei „Lietuvos geležinkelių“ komandai reikia būtinai išlaikyti buvusios valdžios tęstinumą, kad niekas nesikeistų. Nes, jeigu pradės lįsti galai, tai daug kam kris galvos.

A.SKARDŽIUS: Tie rinkimai nebūtų tokie svarbūs, jeigu nebūtų asociacijos su „stogu“ ir „stogo“ tęstinumo visoms aferoms. Kodėl parlamentui reikėjo priimti sprendimą 21 val. vakaro paskutinėmis dienomis prieš Kalėdas, kad bus išpirktas laivas „Independence“ po 2024 metų, o iki 2024 m. mokėsime tą nuomą kaip ir mokėjome. 2020 m. pasistatysime dujotiekį su Lenkija, dujų vartojimas mažėja, bet mums vis tiek reikia dabar priimti sprendimą. Taip yra, kad būtų užtikrinta amžiaus afera. Kodėl valstiečiai tyli? Jei tik kuris nors pabandytų paprieštarauti, iškart atsidurtų Tapino, Jakilaičio, Makaraitytės, Miliūtės taikiklyje kaip Lietuvos priešas. Tie asmenys, kurie šiandien yra nuomonių formuotojai, finansuojami iš biudžeto. Mes esame mulkinami, jaunimas tą supranta, todėl susikrauna lagaminus ir išvažiuoja. Mes viską, iš ko galėtų valstybė uždirbti, permetame į biudžetą ant visų pensininkų, ant socialinio sektoriaus, ant tų pačių mokytojų pečių. 300 mln. eurų reikalauja mokytojai, tai paskaičiuokime, paimkime kokią nors sutartį su „Statoil“, kuriai mes mokame daugiau negu rinkos kaina už „Independence“ nuomą. Štai, mokytojai, kur yra jūsų pinigai.

Dar labai noriu paminėti, kad be geležinkelių yra pelningas ir Klaipėdos uostas. Uosto direktorius yra stumiamas į Klaipėdos mero postą, tad tikriausiai dar labai skanus kąsnelis bus ir Klaipėdos uostas.

G.JAKAVONIS: Štai dvejus metus „valstiečiai-žalieji“ yra valdžioje ir, mano nuomone, jie iki šiol nesuprato, ką jie veikia, už ką atsakingi, ką daro. Vaclovai, jūs gyvenate Gargžduose, provincijoje, kaip ir aš. Abu prisimename, kad Ramūnas Karbauskis ateidamas žadėjo padaryti dviejų greičių Lietuvą, buvo teigiama, kad nesijaus atskirties, tačiau visi jų priimti sprendimai tik mažina darbo vietas provincijoje...

V.MACIJAUSKAS: Galiu pasakyti, kad nė viename ūkyje nėra geležinkelio, todėl „valstiečiai“ gal nelabai ir supranta, ką jie daro. Ką daryti tokiu atveju ir kaip daryti? Pirmas dalykas, šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų ir privalėtų įsileisti privačius vežėjus, nes tada susilygintų kainos, konkurencija, padidėtų krovinių kiekis ir pan. Šiandien kalbame apie kaštus, pinigus ir visą kitą, bet šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ nėra užsitikrinę tikslių infrastruktūros kaštų, kad jie nebūtų nuostolingi ir kad jie dirbtų pelningai. Elementarus matematikos mokytojas gali suskaičiuoti, kiek reikia remontui, kiek reikia naujų kelių tiesimui. Kiek teko girdėti, šiandien į kaštus yra įskaičiuoti ir poilsio namai, vadinasi, kažkas ten vyksta ir reikia išgryninti.

Buvo kalbama apie išvažiuojantį jaunimą. Man labai gaila, kad inžinerinė pakraipa šiandien Lietuvoje nyksta, todėl, kad jie nereikalingi. Jie nereikalingi geležinkeliui, nes ten vadovauja vadybininkai, politikai, o inžinieriui, kuris supranta, kas yra ratas, kuris supranta, kas yra dantratis ir kaip viskas veikia, nebėra vietos. Šiandien visa Lietuva bijo dėl savo darbo vietos, dėl savo užimamų pareigų, dėl to, kad jam kažko neleis, kad kažko negaus. Linkiu visiems atsikratyti savo baimių. Jeigu tylėsit ir drebėsit, tikrai jūsų niekas nepasigailės.

J.IMBRASAS: Klausiausi visų įdėmiai ir galvoju, ar čia yra tik mūsiškių interesai? Gal čia kiek aukštesnio lygio suinteresuoti veikėjai? Jūs jau minėjote, kad lietuviai nori rinktis vokiečių pavyzdį, tad galbūt čia yra Vokietijos interesai? Dar dirbdamas Briuselyje pastebėjau, kad tiek Rytuose, tiek Vakaruose yra interesų vežti krovinius mūsų geležinkeliais su mažomis išlaidomis. Gal čia veikia geopolitiniai sutarimai europiniu mastu? Juk ir vokiečių kareiviai buvo čia, tad galbūt būta susitarimo jiems leisti pasinaudoti mūsų puikiai sutvarkytais geležinkeliais. Darau tik tokią prielaidą. R.Masiulis yra tik „instrumentėlis“, žaidimas vyksta daug aukščiau.

Dėl paskutinio posėdžio. Paskutiniame posėdyje buvo toks vaizdelis. Aš suskaičiavau dokumentus, padėtus ant stalo, kurie bus svarstomi tą paskutinę dieną. Spėkite, kiek įstatymų buvo paruošta nuo ryto svarstyti? 135 vienetai įstatymų. Atsiverskite kiekvieno įstatymo išklotinę - ten dažniausiai ne vienas puslapis. Tad pagalvokite, kiek teksto susidaro, o ryte valdyba viską sujaukia: ir eiliškumą, ir numeraciją, dalį išima, įdeda naujų ir padaro „abrakadabra“. Prirašyta masė teksto ir nesuprasi, ką norima tuo įstatymu pasiekti. Kartais tai specialiai paslepiama tarp bendrinių žodžių. Aš jau ir V.Pranckiečiui sakiau, kad reikia viską supaprastinti, nes žmonės nespėja ir pasimeta toje „abrakadabroje“, Seimo nariai yra užkrauti nereikalingomis procedūromis. Reikia viską supaprastinti, kad žinotum, apie ką kalbama.

A.NORVILAS:
O jūs manote, kad taip yra daroma netyčia?

J.IMBRASAS: Taip yra tik prisidengiama.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (35)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠLAISVINTI: Libijoje išlaisvinti 14 darbininkų iš Tuniso, kurie buvo pagrobti prieš kelias dienas; ketvirtadienį nežinomi ginkluoti žmonės sučiupo Tuniso piliečius, kai šie autobusu važiavo į darbą; buvo pranešta, kad pagrobėjai ketino iškeisti juos į Libijos pilietį, nuteistą Tunise už narkotikus.
  • BIATLONAS: JAV vykusių pasaulio biatlono taurės aštuntojo etapo varžybų mišrioje estafetėje sekmadienį Lietuvos komanda - Vytautas Strolia, Linas Banys, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalja Kočergina - buvo aplenkta ratu ir užėmė 17-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 C

  -1 C

 

  0 C

+4 C

+2 C

 

+4   +7 C

3-4 m/s

1-2 m/s

 

 6 m/s