respublika.lt

Lietuvoje atrado keturias Lietuvas

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 vasario 18 11:53:02, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 10 nuotr.
Arūno Cironkos koliažas

Vilniaus politikos analizės institutas pamatavo, kur Lietuvoje geriausia gyventi. Ir paaiškėjo, jog neteisingas posakis, kad „yra Vilnius ir visa kita Lietuva“. Iš tiesų atrastos net keturios Lietuvos! Ir gyvenimas jose skiriasi, kaip žemė ir dangus. „Vakaro žinios“ aiškinasi, kas gyvena blogiausiai įvertintuose šalies rajonuose.

 

Vilniaus politikos analizės institutas paviešino tyrimą, kuriame aiškiai matoma, kaip 60 šalies savivaldybių gyventojai skirtingai gali džiaugtis mūsų valstybės ekonomine bei socialine pažanga. Ir kaip toli kai kurie rajonai yra nutolę nuo kuriamos gerovės valstybės. Tyrimai rodo - jei ta mistinė gerovė kada nors iš tikrųjų bus sukurta, į ją pirmiausia įšoks Vilnius ir... Neringa. Tad gal skurdžiams vytis net neverta? Vis vien nepavys.

Gerovės indeksas skaičiuojamas pagal 10 balų sistemą. Įvertinus 5 gerovės požymius: 1. Socialinį gyventojų saugumą. 2. Fizinį saugumą. 3. Ekonomikos gyvybiškumą. 4. Švietimo kokybę. 5. Sveiką demografiją, kuri nustatoma apskaičiavus, kiek 65 m. ir vyresnių gyventojų tenka vaikams iki 14 m. Taip pat, kiek konkreti savivaldybė praranda ar pasipildo gyventojais dėl migracijos.

Tad nors instituto tyrėjas Gintaras Šumskas yra viešai pareiškęs, kad labiausiai norėtų gyventi Kaune, tyrimas rodo, jog pagal indeksą pirmauja Vilnius (6,2 balo). Jį lenkia Neringa, bet dėl vietos stokos į šį kraštą visi norintys netilps. O labiausiai į gerovės valstybę vėluoja vadinamoji ketvirtoji Lietuva. Lietuvos šiaurės rytinis pakraštys ir pietryčių savivaldybės. Išskyrus Druskininkus.

Ceikiniai maži, bet neabejingi istorijai


Kas galėtų padėti Ignalinos rajonui atsitiesti, kad turėdamas tik du gerovės indekso balus iš dešimties, netrypčiotų paskutinėje šalies savivaldybių vietoje? Atsakymo ieškau Ignalinos rajono Ceikinių miestelyje. Parūpo todėl, kad garsus geografas, Kovo 11-os akto signataras Česlovas Kudaba (1934-1993) Ceikinius apibūdino taip:

„Į Ceikinių miestuką panašaus užtikti neteko. Ceikiniai primena kalnų gyvenvietę. Tikras Tibetas“.

Na, ir kaip sekasi Č.Kudabos „Tibetui“ dabar? Kai pagal ekonominį gyvybingumą Ignalinos rajonas įvertintas 0,5 balo, o Vilniaus miestas - 9,4 balo. Tai toks didžiulis ekonominis atotrūkis nuo šalies sostinės, kad atrodo, jog gal kai kurios šalies savivaldybės pagal ekonominį atsilikimą jau atsidūrusios ne Č.Kudabos, bet tikrajame Tibete. Ir jau ne ketvirtoje, bet jau dešimtoje Lietuvoje.

Ignalinos r. Ceikinių kaimo bibliotekininkė, bendruomenės pirmininkė Ona Martinėnienė neslėpė, jog Ceikiniai po truputį sensta ir nyksta. Lygiai taip pat kaip ir visa Ceikinių seniūnija.

„Ignalinos r. trūksta įmonių, kurios galėtų įdarbinti, - apgailestavo O.Martinėnienė, - todėl jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės išvažiuoja į Vilnių ir Kauną. Lieka senyvo amžiaus gyventojai, nyksta kaimai. Iš didžiųjų miestų žmonės išvažiuoja į užsienį, o mes, ignaliniečiai, į didžiuosius Lietuvos miestus. Ceikiniuose jaunimo nedaug, dauguma gyventojų - pensininkai. Situacija labai prasta. Seniūnijos teritorijoje yra kaimų, kur jau niekas negyvena.

Aš manau, kad Ignalinos r. yra saugus, negirdėti apie didelius nusikaltimus, bet darbo vietų tikrai trūksta. Ceikiniuose artimiausiai galima įsidarbinti pas ūkininkus, bet jie tik vieną, kitą gali įdarbinti. Žmonės arba įsidarbina pačioje Ignalinoje, bet daugiau iš Ceikinių važiuoja dirbti į Pabradę. Ten veikia medicininių gaminių įmonė „Intersurgical“, kuri jau stato kitą savo filialą Visagine.“

Ceikiniai, kur dar gyvena 174 gyventojai, turi savo bažnyčią, medicinos punktą, biblioteką, kelias parduotuves. Buvusioje pradinėje mokykloje dar veikia ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės. Visoje seniūnijoje dar liko 503 gyventojai. „Mūsų rajono apylinkės labai gražios, - atsidūsta O.Martinėnienė, - bet kas iš to grožio, jei darbo nėra. Grožiu džiaugiasi tik vasarotojai, kai atvyksta į Palūšę. Ceikiniai yra už 12 km nuo rajono centro. Keleivinio autobuso bilietas kainuoja 1,20 Eur. Tiesa, autobusas pirmyn ir atgal kursuoja kiekvieną dieną, todėl Ignalina ceikiniečiams pasiekiama. Be to, pensininkams taikomos bilietų nuolaidos.“

O ką veikia ceikiniečiai ilgais žiemos vakarais, kai jau nėra jokių darbų kiemuose bei daržuose? Ogi knygas skaito. Ir, anot O.Martinėnienės, ypač mėgsta skaityti apie Lietuvos istoriją. Įskaitant ir grožinę literatūrą. Taip pat mokosi kompiuterinio raštingumo ar šiaip užsuka į biblioteką paplepėti.

Viltis - turizmas ir rekreacija


Ignalinos rajono meras Justas Rasikas nebuvo dėl rajono ateities nusiteikęs pesimistiškai:

„Dirbti reikia. Štai ir atsakymas. Rajonas patrauklus rekreacijai, todėl reikia jį įveiklinti. Ta kryptimi ir dirbame. Nėra taip paprasta pritraukti investicijas į panašius kaip mūsų rajonus. Nemanau, kad pritrauksime dideles gamyklas, todėl mūsų specializacija bus turizmas, sporto turizmas ir rekreacija.

Ūkininkų rajone turime, bet juos bankų paskolos, už kreditus įsigyta technika bei trąšos varo iš proto.“

Meras J.Rasikas neslėpė, jog Ignalinos rajonas yra demografine prasme bene pats seniausias, todėl ir mirtingumas čia nemažas. O jaunimas išvyksta mokytis ir negrįžta. Tačiau tai, anot mero, ir kitų mažųjų savivaldybių bėda.

Sangrūdoje - nė vieno tuščio namo

O kaip jaučiasi kalvarijiečiai? Pagal ekonomikos gyvybingumą esantys paskutinėje šalies savivaldybių vietoje. Tesurinkę 0,3 balo. Ir turintys 2,1 gerovės indekso balą. O jie jaučiasi visai ne autsaideriais.

Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijoje dar gyvena 1443 gyventojai. Yra 32 kaimai. Sangrūdos seniūnaitis Drąsius Kraptavičius pats su žmona važinėja dirbti į Marijampolę, esančią už 30 km. D.Kraptavičius yra Marijampolės pataisos namų vyriausiasis specialistas.

„Kas nori, darbo susiranda, - dėstė Sangrūdos seniūnaitis, - vadinamieji „biržiniai“, Užimtumo tarnybos atsiųsti labai gražiai seniūnijos teritoriją sutvarko. O Sangrūda ir visa Kalvarijos savivaldybė niekada nebuvo patrauklios investuotojams. Čia žemdirbių kraštas, nors laukai labai nevienodi: vienur nederlingos, kalvotos, akmenuotos žemės, o už 10 km - derlingos lygumos. Turime du, tris stambesnius ūkininkus. Turėjo Sangrūda ir lentpjūvę, kur žmonės dirbo, bet pernai bankrutavo. Yra Sangrūdoje gimnazija, ambulatorija, seniūnijos centras. Čia žmonės įsidarbinę. Vienas čia gyvenantis lenkas, vedęs lietuvaitę, turi verslą Lenkijoje, Punske. Tai ten irgi mūsiškių yra įdarbinęs. O šiaip dirbti į Lenkiją mažai važiuoja. Sangrūdoje dar veikia transporto įmonė.

Daug jaunimo tarnauja Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje. O pačioje Sangrūdoje nėra nė vieno tuščio namo. Vos atsilaisvina, iškart nuperka, kas nori ramiau, be miesto triukšmo gyventi.“

Anot pašnekovo, buvo klaida, kai 2000 m. Kalvarija ir jos aplinkinės seniūnijos, anksčiau priklausiusios Marijampolės ir Vilkaviškio rajonams, tapo Kalvarijos savivaldybės teritorija. Kuo kaimiškoji savivaldybė smulkesnė, tuo neturtingesnė. Neturtinga Kalvarija nors ir stengiasi pritraukti investicijų, dabar vykdo vandenvalos projektą su Europos Sąjungos pagalba, bet turi prisidėti ir savo lėšomis. O kur tų lėšų gausi, jei savivaldybė maža?

Komentuoja Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, savivaldybių gerovės indekso rengimo vadovas dr. Gintaras ŠUMSKAS:

Dvi Lietuvas galėtume matyti, jeigu žiūrėtume tik į ekonomikos komponentą. Bet norėjome nuo to pabėgti, plačiau pažvelgti į savivaldybių situaciją.

Iš tiesų, Vilniaus atotrūkis yra milžiniškas pagal ekonominius parametrus - investicijas vienam gyventojui, atlyginimus. Ypač Šiaurės ir Rytų Lietuvoje yra silpniausios vietos, nes demografija ir ekonomika yra susisiekiantys indai.

Amžinas klausimas: „Kas pirma - višta ar kiaušinis?“

Taip ir šiuo atveju. Žmonės važiuos ten, kur ekonomiškai patogiau, saugiau gyventi, kur daugiau galimybių. Ir atvirkščiai, verslas investuos ten, kur yra daugiau žmonių, daugiau pirkėjų, daugiau kvalifikuotos darbo jėgos. Investicijos į tuščią vietą neateis.

Sukasi užburtas ratas. Žala jau yra padaryta. Milžiniškų pastangų turbūt reikia, kad išjudėtų demografiškai labiausiai nukentėję rajonai.

Didmiesčiai - Klaipėda, Kaunas - taip pat nuo likusios Lietuvos yra atsiplėšę. Tik tiek, kad lygindami tris regionus - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos - matome, jog bent tarp jų atotrūkis nedidėja.

Šiauliai ir Panevėžys yra nutolę nuo magistralinės ašies Vilnius-Klaipėda ir matosi jų atsilikimas. Jie yra geresnėje situacijoje, nei likusi Lietuva, bet investicijos ir ekonominės galimybės yra išsidėsčiusios būtent toje transporto ašyje.

Todėl net Elektrėnai, esantys šioje arterijoje, yra geras pavyzdys. Jie patogūs žmonėms gyventi, nors anksčiau vystėsi tik pagal vieną šaką - energetikos. Jie yra tapę dviejų didmiesčių, kuriuose žmonės randa darbą, miegamuoju rajonu.

Žiedinės savivaldybės, ypač Kauno ir Klaipėdos atvejais, yra vos ne miestų ribose. Tuo galima paaiškinti, kodėl jų gerovės komponentai yra geresni. Daugelį paslaugų šių rajonų gyventojai gauna miestuose.

Šiaulių ir Panevėžio atvejais tokio žiedinių savivaldybių efekto jau nėra.

Šiuo tyrimu norime pasakyti, jog Lietuva yra daugiau nei sostinė. Tai - esminis klausimas.

Dabar labai panašu, kad viskas palikta savieigai. Sostinė savaime generuoja didesnes investicijas, Klaipėda dėl jūrų uosto - taip pat. Kas yra ant šios ašies - taip pat.

Gerovės komponentai nuo pačių savivaldybių ne tiek daug priklauso. Todėl reikėtų spausti centrinę valdžią, kad sudarytų geresnes finansavimo, skolinimosi sąlygas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s