1 nuotr.„Pensija“ - žodis, kuris ne vienam Lietuvos gyventojui kelia ne pačias geriausias emocijas, nes asocijuojasi su senatve, pinigų trūkumu ir panašiais neigiamais dalykais. Būtent todėl žmonės nuolat ieško, kur geriau. „Vakaro žinios“ neseniai rašė apie tai, kad įmokas į kaimyninės Lenkijos pensijų fondus moka apie 1,5 mln. čia dirbančių migrantų. Ta intencija buvo nuspręsta pasitikslinti, kiek užsieniečių sau pensijas užsidirba Lietuvoje, kokia ateitis laukia užsienyje dirbančių mūsų tautiečių bei pasidomėti, kokias pensijas gauna kitų šalių pensininkai.
Pasižvalgius po pasaulį
Ilona Švierček (Ilona Świerczek), Lenkijos socialinio draudimo sistemos ZUS atstovė, „Vakaro žinioms“ patikslino, kad pensinis amžius Lenkijoje moterims yra 60 metų, vyrams - 65. Minimali pensija - 1 029,80 Lenkijos zlotų (apie 240 eurų) skiriama 20 metų darbo stažą turinčioms moterims ir 25 metų stažą - vyrams.
Ispanijoje tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išleidžiami sulaukę 65-erių, o vidutinė pensija siekia 850 eurų. Tokias pensijas gauna 37 metų darbo stažą turintys asmenys. Vokietijos gyventojai į pensiją išleidžiami sulaukę 65-erių metų ir 3 mėnesių. Įmoka, pusę kurios sumoka darbdavys, į fondus siekia 20,3 proc. darbo užmokesčio. Vidutinė pensija Vokietijoje - 1200 eurų. Prancūzijos piliečiai į užtarnautą poilsį išleidžiami sulaukę 62-ejų. Tiesa, norėdami gauti vidutinę 1200 eurų pensiją, jie turi turėti 40-ies metų darbo stažą arba dirbti iki 67-erių. Tokiu atveju, pensijos mokamos ir be būtinojo stažo. JAV piliečiai į pensiją gali išeiti sulaukę 62-ejų, tačiau tuomet pensija bus mažesnė. 1200 JAV dolerių pensiją gauna tik tie, kurie dirba iki 67-erių.
Norvegijoje vidutinė pensija siekia 21 tūkst. kronų (apie 2200 eurų). Pensiją sudaro bazinė išmoka, specialioji išmoka ir lengvatos. Dalį bazinės pensijos gali gauti tik metus (atvykusieji iš ES) arba trejus (atvykusieji iš kitų regionų) šalyje išdirbę, bet pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Pilną pensiją gauna tie, kurių darbo stažas Norvegijoje siekia 40 metų. Išeiti į pensiją galima sulaukus 62-ejų, tačiau daugelis dirba iki 67-erių. Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, pensinį amžių planuojama ilginti iki 70-ies. Vienišų asmenų pensijos yra didesnės, negu turinčiųjų šeimas.
Didžiojoje Britanijoje mokamos skirtingos pensijos. Valstybinę pensiją sudaro dvi dalys - pagrindinė ir papildoma. Pagrindinė - reguliarios, pragyvenimą užtikrinančios išmokos, paskaičiuojamos pagal sukauptą stažą. Šiandien ji siekia 150 svarų sterlingų (171 eurą) per savaitę. Suma kasmet, įvertinus atlyginimų arba kainų augimą, yra didinama. Papildomas išmokas - 25 pensus (29 centai) per savaitę - gauna 80-ies sulaukę asmenys. Gauti visą pensiją galima tik pasiekus nustatytą amžiaus ribą. Šiuo metu moterims ji yra 60, vyrams - 65 metai, tačiau iki 2020-ųjų moterims pensinis amžius moterims bus padidintas iki 66, vyrams - iki 68 metų. Be pagrindinės galima gauti papildomą arba antrą valstybinę pensiją. Ji paskaičiuojama pagal išdirbtus metus ir įvertinus tai, ar asmuo gavo pašalpas. Skirtingai nuo pagrindinės, šios pensijos išmokų dydis nėra fiksuotas.
Ukrainoje vyrai į pensiją išleidžiami 60-ies, moterys - 58-erių. Tiesa, norint gauti visą pensiją, moterims privalomas ne trumpesnis kaip 15-os metų darbinis ir 30-ies metų draudiminis stažas, vyrams, atitinkamai, 20-ies ir 35-erių metų. Nors oficialiai ilginti pensinio amžiaus šalyje neplanuojama, vietos žiniasklaida pastebi, kad valdžia imasi įvairių „triukų“, kaip priversti žmones dirbti ilgiau.
Pensijas gaus visi?
Lietuvoje nuo 2012-ųjų pensijos amžius kasmet ilginamas ir 2026-aisiais jis visiems bus 65-eri metai. Šiuo metu moterys dar gali išeiti į pensiją sulaukusios 62 metų 4 mėn., vyrai - 63 metų 8 mėn. Nesukaupę 30 metų daro stažo gauna 158,8 euro pensiją, sukaupę - 287,3 euro.
„Sodros“ atstovo Sauliaus Jarmalio teigimu, tikslus Lietuvoje dirbančių ir įmokas mokančių užsieniečių, kurių įdarbinimas po kovo 1 d. paprastėja, skaičius nėra žinomas. „Tokių duomenų nerenkame ir neturime. Įmokas į pensijų fondus gali mokėti visi, kurie dirba Lietuvoje ir čia moka socialinio draudimo įmokas. Nuo pilietybės tai nepriklauso. Išmokos taip pat visiems bus išmokamos vienoda tvarka. Didžiausią įtaką pensijos mokėjimui turės tai, iš kokios šalies užsieniečiai atvykę ir kur jie gyvens senatvėje. Paprasčiausia bus Europos Sąjungos valstybių ir Ukrainos, Baltarusijos, JAV, Kanados bei Rusijos piliečiams, nes su šiomis šalimis Lietuva pasirašiusi pensijų tvarką reglamentuojančias sutartis. Lietuvių, dirbusių užsienyje, pensija priklausys nuo to, kurioje šalyje ir kiek jie dirbo, - „Vakaro žinioms“ sakė „Sodros“ atstovas, pažymėjęs, kad situacijos, kuri po „Brexit“ susidarys Didžiojoje Britanijoje dabar prognozuoti negalima.
Pagal galiojančią tvarką, ES dirbantys asmenys dėl pensijos turėtų kreiptis į paskutinę šalį, kurioje dirbo. Kiekvienoje valstybėje galioja sava tvarka, tačiau dažniausiai kreipiantis privaloma nurodyti savo banko sąskaitą ir užpildyti tam tikras identifikavimo formas. Skirtingose šalyse nustatytas skirtingas pensinis amžius, tad išmokos bus pradėtos mokėti tik tuomet, kai asmuo jį pasieks. Be to, kai kuriose šalyse taikomas minimalaus išdirbto laiko reikalavimas, kurį, norint gauti pensiją, taip pat būtina įvertinti. Situaciją kiek palengvina tai, jog bendras skirtingose ES šalyse išdirbtas laikas yra sumuojamas, tad dalį pensijos galima gauti ir neturint privalomojo minimalaus darbo stažo.
