Lietuvė speleologė Saulė Pankienė tapo pirmąja pasaulio moterimi, sėkmingai pasiekusia giliausio pasaulio urvo Voronja, esančio Gruzijoje, dugną. Ji pranėrė apsemtas urvo dalis ir nusileido į 2140 m gylį, skelbiama pranešime spaudai.
Pasak ekspedicijos vadovo Aido Gudaičio, Voronjos urvas šiuo metu yra giliausias žinomas urvas Žemėje, dar vadinamas "Everestu po žeme" arba "Pasaulio dugnu".
"Per visą šio urvo tyrinėjimo istoriją, jo dugne yra apsilankę vos kelios dešimtys pasaulio speleologų vyrų. S. Pankienė - pirmoji ten pabuvojusi moteris pasaulyje", - teigė A. Gudaitis.
"Urvuose nesu naujokė, tačiau ši ekspedicija - stipriausia, ką esu dariusi gyvenime. Reikėjo daug jėgų ir ištvermės. Esu dėkinga komandos draugams už palaikymą. Speleologija - komandinis darbas, vienas praktiškai nieko nepadarytum. Tas urve ir gelbėjo, kad stengėmės būti dėmesingi ir atidūs vienas kitam. Aišku, buvo visko. Nėra lengva 11 parų itin nekomfortabiliomis sąlygomis išbūti su tais pačiais žmonėmis", - teigė S. Pankienė.
"Dugne smagu buvo matyti Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui skirtą ženkliuką, kurį 2009 metais prikalė klubo "Aenigma" nariai. Šiek tiek aprūdijęs, nes ta urvo dalis beveik ištisus metus būna apsemta", - pasakojo ekspedicijos narys Gintas Švedas.
Nardymo instruktorius Vytis Vilkas, ruošęs speleologus narus 2009-ųjų ekspedicijai, šiemet pats pranėrė visus urvo sifonus.
"Nardyti sifonuose yra sunku, visko gali nutikti, tačiau svarbiausia - nesupanikuoti. Tai didžiulis psichologinis išbandymas", - sakė V. Vilkas.
Lietuviai šiame urve jau porą metų atlieka mokslinius tyrimus. Skirtingose urvo dalyse yra įrengti specialūs matuokliai, kurie kas valandą renka duomenis apie temperatūrų pokyčius, slėgio bei vandens lygio svyravimus Voronjos urve. Išanalizavus pastarųjų metų duomenis, paaiškėjo, kad beveik ištisus metus urvo dugnas būna užsemtas vandens, tad saugu ekspedicijas planuoti tik rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Šiemet matuokliai buvo perprogramuoti ateinantiems ketveriems metams.
Kad į dugną nusileistų keturių lietuvių komanda, dirbo 17 žmonių. Ilgiausiai neišlipdami po žeme jie buvo 11 ir 13 parų. Į urvą buvo nugabenta apie 50 specialių transportinių maišų, kurio vieno svoris - apie 10-12 kg. Juose - maistas, speciali nardymo įranga ir balionai, stovyklinis inventorius: specialios palapinės, miegmaišiai, vaistinėlės, benzinas, degikliai ruošti maistui ir šildytis (temperatūra urve apie 4-5 laipsniai šilumos) bei džiovintis rūbus (urve 100 proc. drėgmė), akumuliatoriai bei elementai speleologų apšvietimams (urve visiškai tamsu).
Voronjos urvą 1960 metais atrado Gruzijos tyrinėtojai. 2191 m gylio urvas yra Vakarų Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne (Abchazija). Įėjimas į urvą yra 2256 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Lietuvė speleologė Saulė Pankienė tapo pirmąja pasaulio moterimi, sėkmingai pasiekusia giliausio pasaulio urvo Voronja, esančio Gruzijoje, dugną. Ji pranėrė apsemtas urvo dalis ir nusileido į 2140 m gylį, skelbiama pranešime spaudai.
Pasak ekspedicijos vadovo Aido Gudaičio, Voronjos urvas šiuo metu yra giliausias žinomas urvas Žemėje, dar vadinamas "Everestu po žeme" arba "Pasaulio dugnu".
"Per visą šio urvo tyrinėjimo istoriją, jo dugne yra apsilankę vos kelios dešimtys pasaulio speleologų vyrų. S. Pankienė - pirmoji ten pabuvojusi moteris pasaulyje", - teigė A. Gudaitis.
"Urvuose nesu naujokė, tačiau ši ekspedicija - stipriausia, ką esu dariusi gyvenime. Reikėjo daug jėgų ir ištvermės. Esu dėkinga komandos draugams už palaikymą. Speleologija - komandinis darbas, vienas praktiškai nieko nepadarytum. Tas urve ir gelbėjo, kad stengėmės būti dėmesingi ir atidūs vienas kitam. Aišku, buvo visko. Nėra lengva 11 parų itin nekomfortabiliomis sąlygomis išbūti su tais pačiais žmonėmis", - teigė S. Pankienė.
"Dugne smagu buvo matyti Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui skirtą ženkliuką, kurį 2009 metais prikalė klubo "Aenigma" nariai. Šiek tiek aprūdijęs, nes ta urvo dalis beveik ištisus metus būna apsemta", - pasakojo ekspedicijos narys Gintas Švedas.
Nardymo instruktorius Vytis Vilkas, ruošęs speleologus narus 2009-ųjų ekspedicijai, šiemet pats pranėrė visus urvo sifonus.
"Nardyti sifonuose yra sunku, visko gali nutikti, tačiau svarbiausia - nesupanikuoti. Tai didžiulis psichologinis išbandymas", - sakė V. Vilkas.
Lietuviai šiame urve jau porą metų atlieka mokslinius tyrimus. Skirtingose urvo dalyse yra įrengti specialūs matuokliai, kurie kas valandą renka duomenis apie temperatūrų pokyčius, slėgio bei vandens lygio svyravimus Voronjos urve. Išanalizavus pastarųjų metų duomenis, paaiškėjo, kad beveik ištisus metus urvo dugnas būna užsemtas vandens, tad saugu ekspedicijas planuoti tik rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Šiemet matuokliai buvo perprogramuoti ateinantiems ketveriems metams.
Kad į dugną nusileistų keturių lietuvių komanda, dirbo 17 žmonių. Ilgiausiai neišlipdami po žeme jie buvo 11 ir 13 parų. Į urvą buvo nugabenta apie 50 specialių transportinių maišų, kurio vieno svoris - apie 10-12 kg. Juose - maistas, speciali nardymo įranga ir balionai, stovyklinis inventorius: specialios palapinės, miegmaišiai, vaistinėlės, benzinas, degikliai ruošti maistui ir šildytis (temperatūra urve apie 4-5 laipsniai šilumos) bei džiovintis rūbus (urve 100 proc. drėgmė), akumuliatoriai bei elementai speleologų apšvietimams (urve visiškai tamsu).
Voronjos urvą 1960 metais atrado Gruzijos tyrinėtojai. 2191 m gylio urvas yra Vakarų Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne (Abchazija). Įėjimas į urvą yra 2256 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
