respublika.lt

Lietuvai reikia naujo įvaizdžio (visas tekstas)

(0)
Publikuota: 2018 liepos 03 19:45:49, Lina VYŠNIAUSKIENĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Rimo Valeikio pieš.

Lietuvos įvaizdžiui kurti iššvaistyti milijonai. Tačiau ne tik nieko dora nesukurta, bet ir dalis lėšų tiesiog dingo kaip į vandenį. Po tokios skandalų lydimos kampanijos įvaizdžio kūrėjai buvo išvaikyti ir valdžios žmonės dešimt metų bijojo net prasižioti apie įvaizdžio kūrimą. Iki dabar...

 

 

Nuspręsta, kad Lietuvos pristatymą užsienyje koordinuos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyrius (LĮS).

Apie tai Vyriausybė pranešė po posėdžio, skirto strateginiams projektams aptarti. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis sako, kad Lietuva iki šiol neturi aiškios žinutės pasauliui. „Giriame gamtą, pasiekimus inovacijų, inžinerijos, biotechnologijų srityse, minime viešojo interneto greitį, tačiau bendros komunikacijos sistemos nėra“, - teigė kancleris. Anot Vyriausybės, Lietuva kurti šalies prekės ženklą pradėjo 2006 metais, tačiau šie darbai nebuvo sėkmingi, o 2009 metais, prasidėjus ekonominei krizei, išvis nutraukti.

Dar 2009 metų pavasarį Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos įvaizdžiui formuoti be rezultatų buvo išleista 63 mln. litų (18,25 mln. eurų). Valstybės kontrolė nustatė, kad vien tik pasirengimas kurti įvaizdį atsiėjo apie 800 tūkst. litų (231,7 tūkst. eurų), o kieno kišenėje jie nusėdo, nėra aišku iki šiol.

Lietuvos įvaizdžio skyriaus vedėja Eglė Kudzmanienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad lėšos įvaizdžio kūrimui bus skiriamos iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Kol kas nėra aišku, kiek pinigų bus skirta. Paraiška jau pateikta, bet ją dar turi patvirtinti Vidaus reikalų ministerija. „Nenorėčiau dabar įvardinti sumos, nes nežinia, kokią patvirtins. Mes prašome vienos sumos, bet gali patvirtinti ir visą, ir tik dalį jos.

Ankstesni bandymai dirbti su šalies įvaizdžiu nebuvo sėkmingi dėl įvairių priežasčių, o viena pagrindinių buvo tai, kad šalies įvaizdžio klausimas neturėjo tikro „šeimininko“. Šiandien situacija keičiasi, pademonstruota stipri politinė valia prisiimti atsakomybę ir situaciją pakeisti iš esmės.“, - rašoma E.Kudzmanienės atsakyme „Vakaro žinioms“.


Koks turėtų būti Lietuvos įvaizdis ir kaip jį kurti klausėme leidėjo, fotografo, keliautojo, dokumentinių filmų autoriaus, išgarsėjusio albumu „Neregėta Lietuva”, Mariaus Jovaišos.

- Jūs daug keliaujate, susipažįstate su įvairiausiais žmonėmis. Ką jie mano apie Lietuvą?

- Turime suvokti, kad apie mus žino labai nedaug, ypač tolimesnėse šalyse, toliau nuo Europos. Esame nedidelė ir nelabai kam pažįstama šalis. Šito turbūt niekada nepakeisime. Ir istorijos nepakeisime. Klausdami - žino mus ar nežino, dažniausiai kalbame apie vakarietišką civilizaciją. Ar mus žino amerikiečiai, šveicarai, australai. Retai pagalvojame, ar mus žino kur nors Vietname, Senegale ar Papua Naujojoje Gvinėjoje? Juk mums tai mažiau ir rūpi, tiesa? Aktualu, kad mūsų šalis būtų pažįstama ten, kur gyventojai yra pasiturintys ir daugiau investuotų: į turizmą, į verslą. Svarbu, kad politikai į mus žiūrėtų palankiai, sulauktume iš jų paramos, pagalbos. Reikia pateikti konkrečius tikslus: jei jau išgirdo kažką apie Lietuvą, tai tas „kažkas“ turi būti mums priimtina, teigiama informacija.

- Kas visų pirma turėtų tuo užsiimti?

- Reikia nustatyti aiškias gaires, tai turi daryti valstybinės, autoritetingos įstaigos. Anksčiau bandymų buvo: sukurta koncepcija, logotipas, bet paskui viskas kažkaip numirė. Kažką veikti bandė ir Turizmo departamentas, ir Užsienio reikalų ministerija, ir atskiros žinybos. Yra, pavyzdžiui, EXPO parodos, kurios kažkodėl pavestos ŽUM - ji turi prižiūrėti Lietuvos paviljoną. Visada sakiau, kad geriau būtų viena centralizuota institucija su realiais įgaliojimais ir realiu biudžetu, kuri bent kažką darytų. Mano galva, jei net ir kritikuotinas projektas „Lietuva - drąsi šalis“, bet geriau kažką daryti, negu nieko neveikti. Reklamoje niekas 100 proc. negali pasakyti, kad viską padarysime puikiai. Dalis pinigų buvo neefektyviai panaudoti. Dažnai tos reklamos niekas nemato, daliai respondentų ji neaktuali. Juk aukščiausios valdžios institucijos dešimt metų bijojo apie tai kalbėti, tiek viskas buvo skandalais apaugę. Labai teigiamai vertinu Vyriausybės kanceliarijos žingsnį.

- Dažnai sakoma, kad iš teigiamos pusės esame krepšinio šalis, o iš neigiamos - bėglių iš tėvynės šalis.

- Bėga iš visų šalių ir bėga ten, kur geriau. Juk ir iš Lenkijos daugybė žmonių emigruoja. Teisingai pastebėjote, kad su krepšiniu mus tapatina - tai jau gerai. Čia Arvydas Sabonis milžinišką darbą nuveikė arba Jonas Kazlauskas, jei kalbėsime apie Kiniją ir jos kaimynes. Kitomis sritimis besidomintys gali žinoti apie Kauno laisvą ekonominę zoną ar Klaipėdos jūrų uostą. Sudėti į krūvą visą populiaciją yra beprasmiška. Niekada neturėsime milžiniškų pinigų, kad, pavyzdžiui, 85 proc. Vokietijos gyventojų mus teigiamai įvertintų dėl biotechnologijų. Taip nėra ir nebus, to negali sau leisti net turtingiausios valstybės. Konkurencija yra nuožmi - dėl investicijų konkuruoja ne tik šalys, bet ir šalių regionai, netgi atskiri miestai. Pavyzdžiui, dėl kurortinių zonų. Net miestai turi atskirus biudžetus, atskiras turizmo valdybas ir pan.

- Kokiose srityse gali konkuruoti Lietuva?

- Žinoma, tai labai sudėtinga. Reikia taikytis į kažkokias nišas ir žiūrėti, kaip mus žino tose nišose. Gal, pavyzdžiui, turistai iš Izraelio būtų linkę atvažiuoti pas mus į Druskininkus ir kitus kurortus. Matytume, kad jau žino, jau perka kelialapius ir važiuoja, ir mūsų SPA užsipildytų. Matytume, kad pastangos duoda vaisių. Todėl reikia nusitaikyti kruopščiai, labai tiksliai, ką norime padaryti ir ką jau padarėme. Nekelti globalių klausimų: ar mus žino Naujosios Zelandijos kaimiečiai.

- Bet būtent konkrečių veiksmų ir nėra, tik abstraktūs, kaip tas „Lietuva - drąsi šalis“.

- Kaip visi išmano krepšinį, taip visi - įvaizdžio specialistai. Todėl bijomasi kažką daryti, nesulaukus masinio pritarimo. Tai nerealu, visada bus skirtingų nuomonių. Bendro sutarimo pateikti Lietuvą kaip gintaro ar krepšinio šalį, ar biotechnologijų šalį, nebus. Linkiu naujajai institucijai suburti gerus specialistus. Jie privalo turėti autoritetą visuomenėje ir pateikti gerą, išsiskiriantį, įtaigų sumanymą, kurį galima išreikšti kokia gražia istorija, ne ilgesne kaip viena ar pora pastraipų, sukurti gražų šūkį, logotipą, keletą kitų vaizdinių, „pramušti“ lėšas įgyvendinimui ir eiti pirmyn. Nustatyti tikslines rinkas, galimus investuotojus ir lankytojus, turistus iš tų šalių, kurios mums rūpi. Turi būti matoma, kas padaryta, kad projektai neatgultų aplankuose ir stalčiuose. Reikia, kad tai pamatytų daugybė žmonių.

- Jūs savo albumu ypač reprezentavote Lietuvą.

- Mano albumas, žinoma, suvaidino savo vaidmenį. Surengėme daug parodų - beveik 40-yje pasaulio valstybių. Jų jau buvo per šimtą ir jos vis tebevyksta. Daugybė prezentacijų, susitikimų. Beveik 100 tūkst. albumų egzempliorių pasklidę po Lietuvą ir visą pasaulį. Manau, kad kiekvienas, ar menininkas, ar kūrėjas, ar sportininkas, iš savo kampelio garsina Lietuvą. Iš to susideda tarsi mozaika, juk nė vienas iš mūsų neturi tokio galingo ruporo, kad galėtų padengti viską. Spalį pasirodys dar vienas albumas. Juo noriu parodyti, kaip atrodo nauji Lietuvos pasiekimai: lazerininkų, biotechnologų, inovatyvaus dizaino ir pan.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s