respublika.lt

Lietuvą stato ukrainiečiainuotraukos (18)

2019 balandžio mėn. 19 d. 12:35:00
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Į Lietuvos darbo rinką plūsta užsieniečiai, norintys čia dirbti pagal trūkstamas profesijas. Ir ne todėl, kad mes neparuošiame savų specialistų. Mūsų specialistai irgi ieško, kur geriau, ir „plūsta“ į užsienį. Kiek Lietuvoje yra nelegaliai dirbančių užsieniečių, nepasakys niekas, nors Migracijos departamento atstovai tvirtina, kad jų mažėja. Bet net „legalų“ skaičius kasmet išauga keliomis dešimtimis tūkstančių.

 

Plūsta tūkstančiai

Trūkstamų profesijų specialistų mūsų šalyje vis mažėja. Tačiau tikrai ne todėl, kad jie nebūtų rengiami arba parengiami netinkamai. „Yra, žinoma, tokių, kurie nenori nei mokytis, nei dirbti, tokių visada būna. Bet jų vienetai. Dauguma nori dirbti, bet po kurio laiko nusprendžia išvykti“, - „Vakaro žinioms“ sakė Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ona Keršienė. Susitikus buvusius auklėtinius, jie visuomet įvardija vieną priežastį: čia dirbdamas nei būsto galiu įsigyti, nei šeimos išlaikyti. „Manau, visi darbo migrantai galvoja vienodai: nesvarbu, kad išvykus teks gyventi prastomis sąlygomis, bet susitaupysiu ir išvažiuosiu namo, aš čia tik laikinai“, - liūdnai nusišypsojo pedagogė, pridūrusi, kad tas „laikinai“ gali trukti ne vienus metus.

Vis labiau trūkstant specialistų, žymiai išaugo trečiųjų šalių piliečių, atvykusių dirbti į Lietuvos įmones pagal trūkstamas profesijas, skaičius. 2016 metais jų buvo 18 tūkst., o 2017 m. - 40 tūkst. Praėjusiais metais jis jau siekė 52,2 tūkst. Pridėkime nelegalus. Sukirba mintis, kad kai kuriuose darbo jėgos sektoriuose galime, laikui bėgant, turėti „Lietuvą be lietuvių“. Srautas vis didėja ir dėl to, kad 2017 m. iš trečiųjų šalių atvykusiems asmenims suteikta nemenka lengvata: jie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Vis dėlto jau pastebimas susirūpinimas vis didėjančiu imigrantų srautu. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir jį lydinčių aktų pakeitimo projektui. Juo siūloma reglamentuoti kvotų nustatymą iš trečiųjų šalių atvykstantiems užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje.

Kvota kiekvienais metais būtų nustatyta darbo rinkos stebėseną atliekančios Užimtumo tarnybos, kuri taip pat ir tvirtina profesijų, kurių darbuotojų šalyje trūksta, sąrašą. Pirmoji kvota užsieniečiams, planuojantiems dirbti Lietuvoje, manoma, bus nustatyta nuo 2021 metų. Už kvotos sekimą bus atsakingas Migracijos departamentas, kuris stebės vizų ir leidimų laikinai gyventi skaičių bei Užimtumo tarnybos informaciją apie įdarbintus užsieniečius, kuriems nereikia nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi. Kvotos duomenys turėtų būti skelbiami viešai.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, kvotos dydį nustatys Užimtumo tarnyba, o departamentas tikrins, kiek ji jau užpildyta. Tačiau, kaip sakė direktorė, kvota galės būti ir viršyta. Jei kvota jau užpildyta, bet gaunamas žmogaus prašymas dėl darbo Lietuvoje, būsimam darbdaviui teks kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri atliks rinkos tyrimą. Paprasčiau tariant, nustatys, ar yra atitinkamas specialistas Lietuvoje, kuris ieško tokio darbo. Jei nėra, užsieniečiui bus leista dirbti. Trumpiau tariant, bus įvesta kontrolė.

„Būtina labiau institucionalizuoti imigraciją. Turime žmonių, atvykstančių iš Ukrainos, bet tai yra laisvas judėjimas. Negerai. Faktiškai mes pavėlavome 10-12 metų, kai buvo palaikymas iš Ukrainos vyriausybės, jie neprieštaravo, kad mes steigtume konsultacinius centrus, buvo kalbama apie Lvovą ir Kijevą. Dabar jų savivaldybės priešinasi, nelabai nori, kad mes ieškotume darbuotojų. Bet čia yra politika. Neturi atskiras darbdavys po valstybes vaikščioti ir rinkti tuos žmones. Turi būti tarpininkaujama“, - forume, skirtame aptarti demografinę politiką ir sprendimus, sakė Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.

Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius „Vakaro žinioms“ ypač akcentavo, kad Europos Sąjunga nesikiša į darbo migracijos tvarkos nustatymą atskirose valstybėse. „Valstybės kompetencija yra nustatyti legalios darbo imigracijos tvarką, valstybės migracijos politiką, taip pat ir imtis priemonių sudaryti savo valstybės piliečiams ir skirtingų sričių specialistams galimybes čia dirbti ir gyventi visavertiškai, kad jiems nebūtų poreikio išvažiuoti dirbti svetur“, - savo atsakyme „Vakaro žinioms“ rašė A.Pranckevičius.

Reikia ir skerdikų


Tačiau kol kas į šalį tebeplūsta užsieniečiai. Dar prieš kelis metus buvo populiarus būdas nuomotis darbo jėgą. Sakykime, iš Lenkijos darbuotojus parsivežti ne tik ilgai užtrukdavo, bet ir brangiau kainavo, nei nuomotis darbo jėgą. Todėl darbdaviai nuomojo darbininkus iš Lenkijos bendrovių, tada jiems mokesčiai būdavo mažesni, nes žmogus lyg ir dirba ne pas verslininką Lietuvoje, jis yra tik nuomojamas. Čia jis nesusaistomas darbo santykiais, nėra jokių problemų jį atleisti, laikytis Darbo kodekso ir pan. „Vakaro žiniose“ lankėsi vilnietis, kuris kojos nėra įkėlęs į Lenkiją, tačiau pagal turimus komandiruočių dokumentus ten dirba. Todėl susirgęs neturėjo galimybės čia gydytis. Supaprastinus atvykimo tvarką, kai užtenka nacionalinės vizos, nebereikia leidimų dirbti, „nuoma“ tapo ne tokia populiari.

Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausia atvykėlių - iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dažniausiai jie turi tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojo, plieninių konstrukcijų vairuotojo, staliaus, santechniko, statybininko etc. profesijas. Pastaruoju metu padaugėjo atvykėlių iš Kinijos - jie dažniausiai turi virėjo kvalifikaciją. Iš tokių duomenų galima spręsti, kokių profesijų Lietuvos gyventojai renkasi darbą užsienyje. Tiesa, iš Lietuvos sprunka ir medikai, tačiau sunku patikėti, kad jų trūkumą, ypač regionuose, kompensuos išeiviai iš trečiųjų šalių. Šiuo metu į trūkstamų sąrašą įtraukta 15 profesijų. Kai kurios jų skamba gana egzotiškai, pavyzdžiui: skerdiko, izoliuotojo ir t.t.

Užimtumo tarnyba nuolatos akcentuoja, kad jų organizuojamuose mokymuose darbo ieškantys asmenys gali įsigyti naujų kvalifikacijų. Tikėtina, kad jie užpildytų trūkumus šalies darbo rinkoje. Tam išleidžiami milžiniški pinigai. Kaip teigiama Užimtumo tarnybos rašte, „asmenys siekė įgyti tas kompetencijas ir kvalifikacijas, kurių daugiausia ieškojo darbdaviai (vertinant pagal Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų skaičių). Pavyzdžiui, daugiausia darbo ieškančiųjų dalyvavo transporto paslaugų posričio mokymuose. Taip pat didelė dalis mokėsi pagal paslaugų asmenims, verslo ir administravimo ar inžinerines profesijas, kurioms laisvų darbo vietų buvo registruota daugiausiai“.

Tačiau yra dvi spragos. Viena - baigusiems mokymus neretai būna nelengva rasti darbą: darbdaviai kratosi vyresnio amžiaus žmonių. Be to, kai kurie „besimokantieji“ net nemano dirbti. Žiniasklaidoje mirga istorijų apie tai, kaip Užimtumo tarnybos darbuotojai kone privertė žmones įsidarbinti, surado darbo vietas, tačiau šiems labiau patiko gyventi iš pašalpų. O ir darbdaviams geriau patinka užsieniečiai. Jie dažniausiai nereikalauja gerų darbo sąlygų, o kaip rodo statistika, vidutinis jų uždarbis, dirbant tą patį darbą, maždaug 100 eurų mažesnis negu Lietuvos gyventojų.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus GEDVILO komentaras:

Darbo rinka panaši į susisiekiančius indus. Jei žmogus žino, kad nuplaukęs jūra kelis šimtus kilometrų, gaus gerokai daugiau, jis ir plaukia. Taip kasmet įvyksta darbo jėgos nutekėjimas. Kiekvienais metais toks nutekėjimas padidėja maždaug 10 proc.

Lietuvoje visi viešieji konkursai vyksta mažiausios kainos principu, todėl statybų bendrovės nedaug gali uždirbti ir, žinoma, kenčia darbuotojų atlyginimai. O pastarieji vyksta į užsienį. Kai kurie savarankiškai, kai kuriuos atskiromis brigadomis į užsienyje esančius objektus siunčia pačios įmonės. Būna, kad visa įmonė išvažiuoja. Pernai mūsų statybininkai užsienyje uždirbo 315 mln. eurų. Bendra apyvarta sudarė 3 mlrd. eurų. Užsienyje mūsų statybininkų uždirbti pinigai sudaro net 10 proc. ir šis rodiklis kasmet didėja. Nieko keisto, kad pačioje Lietuvoje trūksta statybininkų. Todėl bendrovės jų ieško užsienyje, o baltarusiams ar ukrainiečiams mūsų atlyginimai tinka. Tad jų daugėja.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (18)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮSPĖJO: Londonas šeštadienį įspėjo britų laivus kurį laiką vengti Hormūzo sąsiaurio, kuriame penktadienį Iranas užėmė su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantį tanklaivį.
  • GAISRAS: penktadienio popietę Šiaulių rajone pastebėta, kad padegtas kviečių laukas; išdegė apie 7-8 ha plotas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

USD - 1.1226 PLN - 4.2571
RUB - 70.7370 CHF - 1.1033
GBP - 0.8963 NOK - 9.6138
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis