respublika.lt

2017 rugpjūčio 22, antradienis

Lietuva skęsta atliekose. Ką darysime?nuotraukos (3)

2017 birželio mėn. 17 d. 08:03:54
Respublika.lt

Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Seimo nariai Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Linas BALSYS ir socialdemokratas, Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Artūras SKARDŽIUS. Ringe teisėjavo Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Kilo diskusija, ar Lietuvoje susikaupusias atliekas reikia deginti, ar perdirbti. Kuo jums užkliuvo su tuo susijęs projektas?

L.BALSYS:
Mes esame ne kartą apie tai diskutavę Aplinkos apsaugos komitete, kurio narys esu jau antrą kadenciją. Ką reikia daryti su tomis atliekomis ir kiek jų yra, niekas nesugeba išsiaiškinti ir susitarti, o skaičiai pateikiami skirtingi.

Yra vadinamoji atliekų tvarkymo hierarchija. Blogiausias būdas yra šalinti sąvartyne, antras pagal blogumą variantas - deginti. O geriausias - vadinamoji atliekų prevencija, kai išvis negaminama šiukšlių. Antras pagal gerumą būdas - jas rūšiuoti ir perdirbti.

Deginimas yra mums nereikalinga investicija, nes galimai po 30 metų mes neturėsime tiek atliekų, eidami jų perdirbimo linkme. O ta linkme mes privalėsime eiti.

Tuo metu mūsų gerbiamas premjeras kardinaliai pakeitė savo poziciją, nors anksčiau kalbėjo apie žaliąją ekonomiką ir buvo nusiteikęs prieš atliekų deginimą. Staiga jis tapo „tradicinis“ premjeras, kuris palaiko atliekų deginimą. Neva projektas patvirtintas, tad nėra kur trauktis.

Nors ministerijos pateikia skirtingus skaičius, visi maždaug sutaria, kad bendrai jų bus apie 1,3 milijono tonų. O po to nuomonės dėl to, kiek jų bus deginama, išsiskiria.

Tie, kurie stumia atliekų deginimo gamyklas, teigia, kad jų susidarys 650 tūkst. tonų. Mes skaičiuojame, kad apie 400 tūkst. tonų. Taigi apie 200 tūkst. tonų atliekų turėsime importuoti, jeigu bus pastatytos tos jų deginimo gamyklos. Ir sulauksime ES priekaištų, kad nevykdome perdirbimo strategijos.

Tad situacija atrodo suprantama, bet ponas Skvernelis jos „nesupranta“, o „Lietuvos energija“, būdama lyg ir valstybinė įmonė, labai palaiko energetikos verslo klanų interesus.

G.JAKAVONIS: Ar mūsų valstybė neturi kur panaudoti milijoninių sumų, kad skiriame jas tokiems abejotiniems projektams?

A.SKARDŽIUS: Mane stebina pirmiausia tai, kad investuoti ketina valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos energija“. Ir tarsi Trojos arklys atsiveda kitus investuotojus. Tai reiškia, kad valstybės kapitalas naudojamas bus tiek Kauno, tiek Vilniaus atliekų deginimo jėgainėse.

Mes ne kartą kritikavome valstybės tikslą didinti valstybės valdomų įmonių vertę, leidžiant joms būti monopolininkėmis ir dar galimai tenkinant tokių įmonių, kaip „Fortum Heat Lietuva“, interesus.

Tokios investavimo kryptys valstybės įmonei nereikalingos. Jeigu „Fortum Heat Lietuva“ mano, kad ji gali konkuruoti be „Lietuvos energijos“ pagalbos, tegu konkuruoja. Yra laisva rinka ir niekas to daryti nedraudžia, bet kišti mūsų visų - valstybės - pinigus, manau, nevalia. Tuo labiau atsisakant biokuro naudojimo civilizuotos šilumos gamybai.

G.JAKAVONIS: Europos komisija oficialiai perspėjo Lietuvą, kad, įgyvendindama planus pastatyti atliekas deginančias jėgaines, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų. Kodėl vienu atveju į bet kurį Briuselio pabaksnojimą pirštu yra reaguojama, o kitu visai nekreipiama dėmesio? Tuo metu vėl girdžiu, kad teikiamos įstatymų pataisos uždrausti rūkyti balkonuose. Ar mes neturime svarbesnių problemų?

L.BALSYS: Dėl Europos Komisijos pastabų, čia gudrieji „valstiečiai“ ir tie visi energetikų klanai, kurie stumia šį projektą, sugudravo. Jie mano, kad jeigu jie statys kogeneracinę elektrinę, kuri degins atliekas bei gamins ir elektrą, ir šilumą, Europos Komisija tokio deginimo nelaikys šalinimu, o vertins kaip perdirbimą.

Bet tai turbūt tuščios viltys, nes visgi po šių projektų patvirtinimo iš EK sulaukėme pastabų, kad vis dėlto galime neįvykdyti perdirbimo planų. Galbūt iš dalies ir galima kažkaip iškovoti, kad tokia veikla būtų laikoma perdirbimu, bet tai jokiu būdu nebus tikras perdirbimas.

Gaminti elektrą yra gerai, bet iš atliekų gaminama elektra tampa turbūt auksinė. Nepamirškime, žmogus suplos kelis kartus už tą elektros kilovatvalandę, mokėdamas už atliekų išvežimą, paskui dar bus vartų mokestis toje gamykloje - reikės susimokėti, kad jie paimtų deginti. Ir paskui dar pirksime elektrą. Tris kartus mes sumokėsime.

Kogeneracija iš principo yra geras dalykas, bet geriausia būtų vykdyti biokuro kogeneraciją.

O atliekų deginimas ir elektros kogeneracinė gamyba yra tiesiog gudravimas, kuris neduos jokio efekto, tik pabrangins elektrą. Nors jie ir sako, kad šiluma ir elektra atpigs. Tikrai neatpigs. Ir EK pastabos dėl mūsų planų yra teisingos.

Branginsime elektrą, nešime pelnus šitiems deginimo verslams, rizikuosime savo, savo vaikų ir anūkų sveikata. Ar tai protingas požiūris?

G.JAKAVONIS: Pacituosiu: „Europos Komisija taip pat išreiškė susirūpinimą, kad, atliekant Vilniaus, Kauno jėgainių projekto vertinimą, nebuvo taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas. Todėl pasiūlė šiai Vyriausybei inicijuoti papildomą įvertinimą.“ Bet mes nieko negirdime apie tokį papildomą vertinimą. Ar čia pas mus jau ir Vyriausybė yra mafija?

A.SKARDŽIUS: Ten, kur vykdomas atliekų tvarkymas, visada kyšo daug visokių interesų ausų. Šiuo atveju matau tam tikrų grupių norą, pasinaudojant valstybės valdoma įmone „Lietuvos energija“ kaip Trojos arkliu, paimti europinius pinigus, o visus biokuro gamintojus, turinčius teisėtus leidimus, išvaikyti.

Ir, atkreipčiau dėmesį, valdantieji sako, kad nebeturi svertų paveikti situaciją. Premjeras dievagojosi, aš asmeniškai tai girdėjau, kad jis prieš atliekų deginimo jėgaines. Tačiau, matyt, verslo grupių spaudimas yra toks didelis, kad net Finansų ministerija negali naudos kaštų analizės padaryti. Finansų ministerija nemato problemos, kad valstybės lėšos yra kišamos į privatų verslą, kad europiniai pinigai ten kišami. Kad remiamas elektros tarifas Klaipėdos dvidešimties megavatų jėgainei, t.y. „Fortum Heat Lietuva“, už tai, kad jie degina atliekas vasarą ir šilumą išmeta į orą. O tai, beje, prieštarauja ES direktyvoms.

Bet svarbiausias dalykas, kurį noriu pasakyti, - visi „atpiginimai“ bus pasiekti tik atliekų tvarkymo mokestį smarkiai pakėlus tiek Vilniuje, tiek Kaune. Ir tuo pat metu bus gal kokiu vienu centu piginama šiluma.

Šiandieną arba rytoj pasakys, kad pastačius gamyklas atliekų tvarkymo kainos keliamos tris kartus, nes kyla vartų mokestis. Ir mes turėsime už atliekas mokėti brangiau. O centu galbūt atpiginę šilumą sakys, kad atpigino šilumą, kai atliekų tvarkymo kainą pakėlė 100 eurų. Toks likimas laukia, ir žaliesiems tai turėtų badyti akis, bet jie tuo metu svarsto apie rūkymą balkonuose.

G.JAKAVONIS: O gal to priežastis, kad europinė pagalba 2020-aisiais baigsis ir skubama viską privatizuoti į savas kišenes?

A.SKARDŽIUS: Taip, Vilniui tenka 153 mln. eurų europinių lėšų. Kaunui jų neskiriama, bet valstybinės įmonės lėšos eina, ir gamykla didelė, tad valstybinės įmonės pinigų taip pat išpumpuos.

G.JAKAVONIS: Kaip, jūsų požiūriu, turėtų būti sprendžiama ši problema?

L.BALSYS: Aš siūlyčiau stabdyti šiuos du projektus. Atšaukti nutarimą, kad tai yra kažkokie strateginės reikšmės objektai. Kokia čia strateginė reikšmė? Mūsų elektros generavimo pajėgumai 2,5 karto didesni už turimą poreikį. Mes turime galingas jungtis su Švedija ir Lenkija. Lietuva neturi absoliučiai jokių energetikos problemų. Nesame izoliuota sala, nesame energetiškai priklausomi nuo Rusijos, nuo kitų trečiųjų šalių. Tad tai yra visiškas mitas, jog čia strateginiai objektai. Mes galime be jų apsieiti. Šių projektų turėtų būti atsisakyta, kol dar realiai neįkišti šimtai milijonų, o tik pasirašomos sutartys ir visi darbai vyksta tik popieriuje.

A.SKARDŽIUS:
Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai ne valstybės valdomos įmonės reikalas mūsų visų pinigus kišti ten, kur privatus verslas gali ateiti konkuruodamas. Šiuo atveju valstybės valdoma įmonė, pasinaudodama monopoline savo padėtimi, atvedė privačius investuotojus. O galų gale merams, miesto taryboms reikės aiškintis vartotojams, kai privatininkai neužsiims labdara, o sieks maksimalaus pelno.

Kodėl vykdant projektus be naudos kaštų analizės ir ekonominio pagrindimo delsiama, kol nepadaryta nepataisomos žalos ir savivaldybės neparklupdytos? Juk turėtų ir STT, ir FNTT susirūpinti, kieno ausys čia kyšo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BURIAVIMAS: Olandijoje prasidėjusio pasaulio „Laser Radial“ jachtų klasės pasaulio buriavimo čempionato vyrų varžybose po pirmųjų dviejų plaukimų lietuvis Radvilas Janulionis užima 19-ąją vietą.
  • PERGALĖ: svarbią pergalę Centrinės Europos motobolo lygoje savaitgalį iškovojo lyderė Kretingos „Mildos“ komanda; namuose 3:2 nugalėjo pirmąją nesėkmę patyrusią čempionės titulą ginančią Pinsko „Avtomobilist“ ekipą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar tikite teismų skaidrumu?

balsuoti rezultatai

Ar leidote savo vaikus į vasaros stovyklas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +13 +14 C

   +11  +12 C

 

   +8 +10 C

   +16  +19 C

  +16  +18 C

 

   +15  +18 C

    1-3 m/s

     2-3 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1761 PLN - 4.2738
RUB - 69.4996 CHF - 1.1362
GBP - 0.9132 NOK - 9.2903
reklama
Velyke2017