Oficialios statistikos duomenimis, pernai iš Lietuvos į užsienį emigravo beveik 20 tūkst. žmonių. Kiek tarp emigravusiųjų yra medikų - nesuskaičiuota, tačiau vien pernai į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) dėl pažymų, reikalingų norint dirbti užsienyje, kreipėsi beveik pusė tūkstančio sveikatos priežiūros sistemos specialistų.
Lietuvių gydytojai - vieni labiausiai emigruojančių Europoje. Ypač daugėja bandančių dirbti besiblaškant tarp Lietuvos ir užsienio. Nuo išvažiuojančių profesionalų neatsilieka ir būsimieji medikai. Apklausų duomenimis, išvykti baigti mokslų ir dirbti svetur planuoja kas antras rezidentas.
Ieškomi talentai užsieniui
Įsidarbinti užsienyje padedančios agentūros “Talentų paieška” personalo atrankų specialistės Lauros Duksaitės teigimu, pastaraisiais metais jaunųjų medikų emigracija buvo aprimusi, račiau pernai emigracijos galimybėmis vėl ėmė domėtis vis daugiau rezidentų.
Pagrindinė priežastis - Lietuvoje toli gražu ne visiems studentams pavyksta įstoti į labai pageidaujamas rezidentūros studijas, nes į populiariausias specialybes valstybės finansuojamų vietų būna nedaug. Neįstojusiems į valstybės finansuojamas rezidentūros vietas tenka rinktis mažiau populiarią specialybę arba už studijas mokėti. Dėl to studentai ieško, kur galėtų baigti būtent norimos rezidentūros studijas už jas nemokėdami. Didelė paskata ir tai, kad jie ten nebebus studentai, o dirbs pagal darbo sutartį ir gaus, palyginti su Lietuva, labai padorų atlyginimą.
Negana to, studentai nori mokytis ir būti mokomi, tuo tarpu daugelis jų pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu rezidentūra yra prastos kokybės, rezidentai smarkiai priklausomi nuo gydytojų norų ir malonės. Tuo tarpu kitose šalyse jiems sudaromos sąlygos nuolat mokytis ir praktikuotis.
Į užsienį vykstančių dirbti licencijuotų gydytojų motyvai labiau finansiniai - jie nori užsidirbti pinigų - arba juos lemia problemos darbo rinkoje - Lietuvoje jie negauna norimo darbo. “Apsispręsti važiuoti dirbti į kitą šalį nėra paprasta, tad negaliu pasakyti, kad daug gydytojų ieškosi darbo, tačiau visada tokių buvo ir visada bus. Darbo rinka juda ten, kur darbo valandos yra trumpesnės, o darbo užmokestis - didesnis”, - sakė L.Duksaitė.
Dažniausiai Lietuvos medikus pasikviečia dirbti Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių ligoninės.
L.Duksaitės duomenimis, iš Lietuvos į Vokietiją vos atvykęs rezidentas gauna apie 2,5 tūkst. eurų (7252 litų) atlyginimą, licenciją turintis gydytojas - apie 4,5 tūkst. eurų (15 525 litus). “Toks darbo užmokestis bent jau leidžia jiems jaustis oriai”, - sakė ji.
Masalas jaunimui
Dr.Virgilijus Tarutis šiuo metu vadovauja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrui. O visai neseniai jo kelias keliskart per metus sukdavo į Didžiosios Britanijos Vesekso širdies chirurgijos centrą. Puikus gydytojas važiuodavo padirbėti.
“Buvo keletas to priežasčių. Viena - tiesiog smalsumas, ar sugebėsiu ten dirbti, kita - pamatyti, kaip tas pats darbas, kurį dirbu Lietuvoje, daromas ten”, - “Respublikai” sakė gydytojas.
V.Tarutis neneigia - viena priežasčių, dėl kurios medikai važiuoja dirbti į užsienį, yra pinigai.
“Tikrai nesakysiu, kad išvažiuoti dirbti į užsienį yra blogai. Manau, tai išeitis tiems, kurie nori užsidirbti, - sakė gydytojas. - Tačiau rasti ten tokį darbą, kad dirbtum savo srityje ir tokioje pozicijoje kaip Lietuvoje, nėra lengva. Be to, dalis tų išvykusių žmonių grįžta ir grįžta praturtėję ne tik finansine, bet ir profesine prasme, o tai yra labai gerai”.
V.Taručio teigimu, rezidentų padėtis Lietuvoje šiek tiek kitokia nei gydytojų. Jei rezidentui ir pavyksta pasirinkti norimą rezidentūrą, ją pabaigus jam gali kilti problemų norint rasti darbą pagal specialybę, nes specializuotų gydymo įstaigų skaičius Lietuvoje yra ribotas.
Medikas pasakojo, kad rezidentai iš Lietuvos ES šalyse pageidaujami - dažniausiai rezidentų ten trūksta, nes jiems duodamas didelis darbo krūvis. Tačiau garantijos, kad pabaigęs rezidentūrą ten pat galėsi ir dirbti, nėra. Vis dėlto tai, kad finansinės sąlygos ten kur kas geresnės nei Lietuvoje, - labai didelis masalas jauniems žmonėms.
“Teigiama šioje rezidentų emigracijoje yra tai, kad dalis žmonių, pabaigę rezidentūrą, grįžta į Lietuvą. Tik klausimas, ką jiems daryti grįžus. Ar Lietuvoje jiems bus pakankamai darbo vietų?” - sakė V.Tarutis.
Panikuoti nėra dėl ko?
Gydytojai, besiruošiantys vykti dirbti į užsienį, kreipiasi į SAM dėl pažymų, reikalingų, kad galėtų užsiregistruoti kaip licencijuoti medikai kitoje valstybėje ir kad būtų pripažinta Lietuvoje įgyta kvalifikacija.
Kaip “Respubliką” informavo SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas, pernai ministerija medikams išdavė 478 pažymas. 131 pažyma išduota gydytojams, 72 - odontologams, 8 - akušeriams ir 267 - slaugytojams.
2008 m. dėl pažymų į ministeriją kreipėsi 398 medikai - 88 gydytojai, 27 odontologai, 11 akušerių ir 272 slaugytojai.
“Medikų dėl pažymų pernai kreipėsi šiek tiek daugiau nei užpernai, tačiau skirtumas nėra labai didelis, - sakė J.Bartlingas. - Dalis jų kreipiasi pakartotinai, nes nepasinaudojo anksčiau gauta pažyma”.
Vis dėlto medikų emigracija Lietuvoje dar nepasiekė 2004-2005 m. lygio, kai, Lietuvai įstojus į ES, buvo emigruojama gausiausiai.
“Vėliau didėjo medikų darbo užmokestis, gerėjo darbo sąlygos, - sakė J.Bartlingas. - Šiuo metu padėtis šiek tiek prastesnė”.
Vis dėlto, J.Bartlingo manymu, pulti į paniką dar nėra dėl ko, nes, pavyzdžiui, iš visų Lietuvoje licencijas turinčių medikų pažymas, reikalingas norint įsidarbinti užsienyje, 2009 m. pradžios duomenimis, buvo paėmę vos 2 proc. slaugytojų ir vos 5 proc. gydytojų.
Jonas Korsakas - Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas:
Pastarąjį pusmetį vis daugiau rezidentų nusprendžia tęsti mokslus užsienyje. To priežastys - ir mažinami rezidentų atlyginimai, ir sunkėjančios darbo sąlygos. Pastaruosius dvejus trejus metus buvo juntama teigiama dinamika, gerėjo darbo sąlygos, didėjo atlyginimai, o dabar padėtis prastėja, tad savaime suprantama, kad žmonėms norisi ieškoti, kur geriau. O geriau ES tikrai yra.
Mūsų rezidentai, nuvažiavę į daugelį Europos šalių, gali nemokamai tęsti mokslus ir dar gauti padorų atlyginimą. Sukurtos griežtos sistemos tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje, kurios užtikrina, kad jaunasis gydytojas atliktų pakankamą skaičių procedūrų, įgytų pakankamą kiekį įgūdžių, apžiūrėtų pakankamą skaičių pacientų ir taip rezidentūros metu taptų specialistu.
Aš pats turiu pasiūlymą nuo vasaros dirbti rezidentu vienoje Vokietijos ligoninėje. Man ten nuo pirmos dienos žada mokėti 4 tūkst. eurų atlyginimą. Kol kas neapsisprendžiau, tačiau reikalas tas, kad birželį baigsiu vidaus ligų rezidentūrą, o norėčiau tapti onkologu. Antra rezidentūra Lietuvoje man kainuotų 1,5 tūkst. litų per mėnesį. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių rezidentūra yra ne studijos, kaip Lietuvoje, o gydytojo asistento darbas, ten neįsivaizduojama, kad už ją reikėtų mokėti.
Mūsų rezidentai Europoje pageidaujami, nes, pavyzdžiui, Vokietijoje trūksta apie 10 tūkst. gydytojų, vokiečiai nenori dirbti mažesniuose miesteliuose, vidutinio dydžio ligoninėse. Kiek žinau, už surastą gydytoją suradusiajam mokama apie 500 eurų. Negana to, pačiam rezidentui apmokama kelionė ir pokalbis dėl darbo.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
