ĮSIŪTIS. Ne visiems pasaulyje patinka, kad Lietuva pagerbia savo politiką Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, kuris kovojo ir su nacių, ir su sovietų okupantais

Grįžo sovietų propaganda

Lietuvos žydų bendruomenė pareiškė esanti giliai įskaudinta dėl iškilmių, kurios lydi esą kontroversiškai vertinamo politiko J.Ambrazevičiaus-Brazaičio pagerbimo ceremoniją. Mat 1940-1941 m. buvęs vienas iš antisovietinio pasipriešinimo ir Lietuvių aktyvistų fronto vadovų tarptautinėse žydų organizacijose laikomas „pronaciu“ ir siejamas su nacių vykdytais nusikaltimais prieš žydus.

Visiškai nenorima prisiminti, kad dar 1974 m. JAV Kongreso pakomitetis, ištyręs sovietų saugumo pateiktus dokumentus, kuriuose buvo minimas ir J.Ambrazevičius-Brazaitis, nerado jokių įrodymų, kad Laikinosios Vyriausybės veikla buvo kaip nors susijusi su pronaciška veikla, o jos vadovas - J.Ambrazevičius-Brazaitis - su holokaustu.

Nuoseklu, kad perlaidojimo ceremonija pasipiktino ir europarlamentaras Leonidas Donskis, už kiekvieną tautiškumą remiantį veiksmą nuolat skundžiantis Lietuvą Europos Komisijai ir įvairias mažumas ginančioms organizacijoms.

Tačiau tikras akibrokštas buvo valstybinio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, kuriame tarpukariu dirbo J.Ambrazevičius-Brazaitis, draudimas savo rūmuose rengti jo atminimui skirtą mokslinę konferenciją.

Balta virsta juoda

Šį faktą kaipmat pasigavo BBC ir Izraelio spauda bei internetinė žiniasklaida.

Izraelio laikraštis „The Jerusalem Post“ kaltina Lietuvos Laikinąją Vyriausybę per vos 43 savo egzistavimo dienas išleidus daugybę antisemitinių įstatymų, dėl kurių esą buvo išnaikinta 95 proc. Lietuvos žydų. O J.Ambrazevičius, pasak straipsnio, nors ir nebuvo Adolfas Hitleris ar Heinrichas Himleris, tačiau „noriai tapo jų partneriu, dalyvavusiu holokauste“.

Laikraštyje teigiama, kad J.Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimas yra Lietuvos bandymas išbalinti istoriją. Tačiau nutylima, kad šis politikas Vokietijos okupacijos metu aktyviai veikė antinacistiniame pogrindyje, o keturi Laikinosios Vyriausybės nariai buvo uždaryti vokiečių konclageriuose.

Lietuva nuo istorijos nesislepia

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje istorikas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigė, kad pagerbdama 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovą Lietuva nesislepia nuo istorijos, bet nori, kad būtų įvertinama visuma.

„Mes nesislepiame nuo istorijos, kad ir kokia ji būtų, bet turime vertinti visumą - kas dėjosi tuo metu, viską įvertinti ir matyti tas aiškias atsakomybes, kas už ką ir kaip buvo atsakingas, neneigiant jokių istorijos puslapių“, - sakė istorikas.

Jo teigimu, J.Ambrazevičius-Brazaitis, 6 savaites vadovavęs Ministrų kabinetui, gerbiamas už pastangas atkurti Lietuvos valstybingumą po 1940-1941 m. brutalios sovietų okupacijos.

A.Anušauskas siūlė nepamiršti, kad pats tragiškiausias žydų genocido laikotarpis prasidėjo, kai Laikinoji vyriausybė sustabdė savo veiklą, t.y. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais.

Valstybės galvos tyli

Žydų organizacijų ir kosmopolitiškai nusiteikusių politikų ant Lietuvos valstybės pilamas purvas dėl pademonstruotos pagarbos kovotojui už tautos laisvę nėmaž nesujaudino Lietuvos valstybės vadovų.

Negana to, kad nė vienas iš jų nematė nei reikalo, nei pareigos dalyvauti iškilmėse, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei premjeras Andrius Kubilius, nei Seimo pirmininkė Irena Degutienė neištarė nė žodžio, kad apgintų J.Ambrazevičiaus-Brazaičio asmenybę, neturinčią nieko bendro su inkriminuojamais nusikaltimais.

Laikinosios Vyriausybės vadovo, kovojusio ir prieš sovietinę, ir prieš nacių okupaciją, pusėn nedvejodamas stojo tik Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Iš Vytauto Didžiojo universiteto išvarytiems konferencijos apie J.Ambrazevičių-Brazaitį rengėjams jis pasiūlė savivaldybės salę. Be to, pirmasis davė atkirtį kritikams, tarp jų Izraelio ambasadorei, kad atlikus tyrimą JAV Kongrese J.Ambrazevičiui-Brazaičiui nebuvo pateikta jokių kaltinimų.

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras:

Gavau neoficialių perspėjimų patylėti, bet manau, kad reikia daryti tai, kas yra teisinga, o ne galvoti apie vienus ar kitus rinkimus. Mes, tauta, turime gerbti savo iškilias asmenybes, o juolab kad šiuo atveju J.Ambrazevičius-Brazaitis nėra įvykdęs jokių nusikaltimų, o tik siekė, kad valstybė atgautų nepriklausomybę. Ir pats taip pat nukentėjo tiek nuo nacių, tiek nuo sovietų.

Aišku, mūsų nedidelei tautai reikia kur kas daugiau pastangų apsiginti, o kaip tik dabar yra ta proga įrodyti savo tiesas. Tik reikia netylėti - ir istorikams, ir politikams, ir visuomenei. O didžiosios valstybės, aišku, dažnai nori istoriją parodyti per savo prizmę. Kai akis į akį bendraujame su žydų bendruomenės atstovais, jie teigia, kad neturi jokių priekaištų. Bet atsiranda visokių organizacijų, kurios vis bando lipdyti etiketes. Turime tam priešintis, antraip kiekvienas mes galime būti be jokios kaltės pasmerktas kieno nors pageidavimu.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"