Lietuva dar nėra tuščianuotraukos (17)

2017 balandžio mėn. 22 d. 08:14:14 Perskaitė 2879

Per tris pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje mirė 4408 žmonėmis daugiau, nei gimė kūdikių, keliasdešimt tūkstančių emigravo į užsienį. Mokslininkai teigia, kad apie 45 proc. Lietuvos teritorijos virtusi demografinėmis dykromis. Tačiau dauguma jų gyventojų džiaugiasi ten klestinčia ramybe, švara ir tvarka. Trūksta tik paslaugų, ekonominės gerovės.

 

Rečiausiai apgyvendinta Švenčionių rajono savivaldybė, kaimo gyventojų tankumas joje vos daugiau nei 5 žmonės kv. kilometre. Garsioji Labanoro seniūnija dar retesnė - nesiekia nė 2 žmonių kv. kilometre. Dykra asocijuojasi su apleistomis žemėmis, piktžolių sąžalynais, apgriuvusiais pastatais, užželiančiais keliukais, o Labanoro kraštas nė iš tolo į tokią nepanašus. Čia gyvenantys žmonės į politikų ir sociologų nerimastingas kalbas tik ranka numoja.

„Tai kas, kad mažai gyventojų, bet Labanoro girioje išpirktos visos sodybos, - sako Labanoro seniūnas Vincas Jusys. - Nuo gegužės praleisti vasaros suklega jų šeimininkai ir tada su 250 vietinių seniūnijoje priskaičiuojame apie 1200 gyventojų.“

Jis dar mena laikus, kai Labanoro aštuonmetėje mokykloje mokėsi apie 180 vaikų, o dabar apie 20 seniūnijoje gyvenančių mokinukų į mokyklas išvažiuoja trimis kryptimis: geltonaisiais autobusiukais į Saldutiškį ir Uteną, likusieji mokosi Švenčionėliuose, kur pavėžėja rajono keleivinis autobusas.

Žmonių čia mažėja tik dėl natūralių priežasčių - senoliai išeina anapus, baigę mokyklas vaikai išvažiuoja toliau mokytis. Emigravusių iš Labanoro nėra nė vieno žmogaus. Pasak seniūno, kelios šeimos vis išvyksta padirbėti, bet emigruoti tikrai neketina.

„Miestelis iščiustytas, visi keliai į gyvenamas sodybas žiemą išvalyti, nėra nė vieno apleisto namelio, veikia dvi parduotuvės, du restoranėliai, nes ne visos vasarotojų žmonos mėgsta pačios ruošti valgį. O čia jau reikia ir pardavėjų, ir virėjų, ir padavėjų - darbas vietoje, niekur važiuot nereikia. Vyrai turi darbo miške - seniūnijos teritorijoje 5 girininkijos. Kai kurie labanoriškiai darbus turi Utenoje. Netingintieji po 1-1,5 tūkstančio eurų užsidirba per uogų ir grybų sezoną, nes į kiekvieną kaimelį Labanoro girioje atvyksta grybų ir uogų supirkėjai“, - vardija V.Jusys.

Be to, anot seniūno, labanoriškiai gali įvykdyti nors ir viso rajono viešųjų darbų planą: „Kiti seniūnai skundžiasi, kad nėra kam dirbti, vien pijokai, o pas mus visi gerai dirba, ir darbų apstu - seniūnijos pastatas malkomis kūrenamas - reikia pasiruošti, šiemet kapines išvalėme - medžius, šakas reikia tvarkyti, aplink atstatytą bažnyčią pasididinome teritoriją, ir ten priežiūros reikia.“

Socialines pašalpas iš pustrečio šimto gyventojų gauna tik 12. Mažoje bendruomenėje, kur visi vienas kitą pažįsta, netinka viešai rodytis su alaus „bambaliu“. Ir vagysčių čia pasitaiko itin retai, mat Labanore veikia privati saugos tarnyba.

„Kokiame kaime tokią rasite? Pas mus daugybėje sodybų įrengta signalizacija, dūmų jutikliai, prie pulto visą parą budi ginkluoti vyrai - ir vagysčių nėra, ir gaisro atveju greita reakcija“, - pasidžiaugė V.Jusys ir pridūrė, kad ta pati saugos tarnyba jau ir viso rajono mokyklas saugo, nes taip pigiau, negu savus sargus išlaikyti.

Labiausiai seniūnas didžiuojasi, kad bendruomenė susitelkė į kumštį ir per rekordiškai trumpą laiką - 9 mėnesius - atstatė per gaisrą 2009 metais prieš Kalėdas iki pamatų sudegusią bažnyčią.

„Visos Lietuvos žmonės po 2 proc. pajamų mokesčio aukojo, buvo verslininkų, kur iš karto 100 tūkst. litų padėjo, ir Vyriausybė, ir savivaldybė geranoriškai rėmė. Manau, čia prisidėjo ir garsus Labanoro vardas, ir garsūs mūsų vasarotojai medikai, rašytojai, politikai, verslininkai, - teigė V.Jusys. - Jie čia ne tik savo turtu rūpinasi - jiems aktualu ir skauda dėl visų šio krašto problemų. Tikiu, kad šitokia bendruomenė tikrai neleis mūsų gražiajam Labanorui virsti kažkokia dykra.“


Vitalijus MITROFANOVAS, Akmenės rajono savivaldybės meras, Šiaulių regiono plėtros tarybos narys:

Man atrodo, su ta plika statistika apie savivaldybių virtimą dykromis kažkas negerai, nesueina galai su kitais, labiau praktiniais, dalykais. Dar prieš 6-7 metus pas mus darželiuose vietų netrūko, o dabar trūksta. Akmenėje kadaise buvo galima išsinuomoti butą už 1 eurą ir komunalines paslaugas, dabar nuomos kaina 50-100 eurų plius komunalinės paslaugos. Butų kainos sparčiai kyla, vadinasi, yra paklausa, tuo metu gyventojų, anot statistikos, drastiškai mažėja. Kita vertus, tai natūrali tendencija visoje Europoje - žmonės keliasi į miestus, ir nėra čia labai didelės tragedijos. Mačiau Portugalijoje, Ispanijoje daug kurortinių miestelių, kurie ištuštėję ir žmonių pragyvenimo lygis žemesnis negu Lietuvoje.

Visi puikiai suvokia, kad norint išlaikyti žmones regionuose jiems reikia darbo vietų. Galime apeliuoti į verslą, bet jam irgi reikia kažką pasiūlyti, o mes tik kalbame, bet nedarome jokių konkrečių veiksmų, kurie parodytų, kad regionai mūsų valstybės vyrams iš tikrųjų rūpi. Vienas iš pasiūlymų - sudaryti sąlygas savivaldybėms dalį viešųjų pirkimų vykdyti iš toje teritorijoje veikiančio smulkaus ir vidutinio verslo, panašiai, kaip nustatyti 5 proc. pirkimų iš socialinių įmonių. Ūkio ministerija pareiškia, kad to neleidžia ES direktyva, tik neįvardija kuri. Neleidžia, ieškokime kito būdo - išplėskime įstatyme socialinės įmonės apibrėžimą, nustatykime, kad tai yra ir smulki įmonėlė savivaldybės teritorijoje. Jeigu kavinėje dirba vyras, žmona ir jų vaikai, ji faktiškai jau ir atlieka socialinę funkciją - nebus tos kavinės, ta šeima eis prašyti socialinių pašalpų arba emigruos.

Kalbame apie specialistų trūkumą regionuose. Už valstybės pinigus mokslus baigusius siųsti atidirbti kelerius metus į regioną - prievarta, blogybė. Tai nustatykime, kad atidirbti nereikės baigusiems studijas su pagyrimu - bent bus motyvacija gerai baigti universitetą, pagaliau, pasirinkti tinkamą specialybę.

Galima net ne valstybės, o savivaldybių biudžeto pinigais jaunus specialistus privilioti - atvažiuos baigęs universitetą dirbti į regioną ir 3 metams atleiskime jį nuo 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio, kuris eina į savivaldybės biudžetą. Šiuo atveju gal ir verslui būtų patrauklu kurtis regione, jeigu jis žinos, kad dalis darbuotojų atleisti nuo GPM.

Nereikia kurti didelių strategijų, kai smulkiais pakeitimais galime pradėti taisyti situaciją regionuose. Jeigu tikrai yra noras ją taisyti. Kol kas visi valdžios veiksmai skatina regionų tuštėjimą. Štai rajonų ligoninės jau išgyveno 4 restruktūrizavimo etapus ir kalbama apie penktą. Tik laiko klausimas, kada uždarys ligoninę ir mūsų rajone. Akmenės rajoną mes pristatome kaip patrauklų gyventi jaunoms šeimoms. O tas, kas svarsto gyventi rajone, tikrai pagalvos, ar verta, jeigu vaikui susirgus teks jį vežti į Šiaulius.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net