Lengviausia atimti iš neįgalių vaikų

Už ligonių nugarų

Ligonių kasa keičia valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarką. Vienu šūviu tikimasi nušauti du zuikius - ir ortopedinės produkcijos laukiančiųjų eiles sutrumpinti, ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sutaupyti.

Teisės akto projekto rengėjams pakeitimai atrodo išganingi, o judėjimo negalią turinčių pacientų padėtis kaip tik bloginama, mat kompensacijas už įsigytą ortopedinę priemonę galėtų gauti toli gražu nebe kiekvienas jos laukiantis.

Siūloma kompensuoti tik pačių reikalingiausių priemonių įsigijimo išlaidas. Tokių, kurios gaminamos pacientui individualiai ir skiriamos tik labai sudėtingoms ligoms bei būklėms gydyti.

Taip pat 10 proc. (nuo 100 iki 90 proc.) mažėja kompensavimas specialiai ortopedinei avalynei bei plaštakos įtvarams. Tiesa, numatoma taikyti išimtis asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumas, taip pat pensininkams, neįgaliems vaikams bei valstybės remtiniems asmenims. Jiems ir toliau bus kompensuojama visa bazinė ortopedinės priemonės kaina.

Šykštumas ar taupumas?

Valstybinei ligonių kasai, rengusiai pakeitimus, nė motais, kad Lietuvoje net keturi metų laikai, o vienos batų poros ir žiemos, ir vasaros sezonui neįgaliesiems nepakanka. Lig šiol pacientai galėdavo pasinaudoti valstybės parama specialiems batams įsigyti keliskart per metus, o dabar šios avalynės skyrimo periodai ilginami. Bus kompensuojama tik kartą per metus įsigyta batų pora, nebent avalynė pacientui skiriama pirmąkart (tuomet jis galės įsigyti dvi batų poras).

Vis dėlto skaudžiausiai užsimota prieš ortopedinėmis ligomis sergančius vaikus iki 18 metų. Jų tėveliams nuo šiol teks dar labiau paploninti pinigines, mat nuo 95 proc. iki 90 proc. mažėja ortopedinių priemonių (kryžkaulio, krūtinės-juosmens, plaštakos, klubo įtvarų) kompensavimas.

„Sprendimai dar nėra priimti“, - padėtį bandė švelninti Valstybinės ligonių kasos Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėja Neringa Bernotienė. „Kompensavimo lygmuo vaikams iki 18 metų bus kaip ir vaistų - 100, 90, 80 arba 50 procentų, o 95 proc. nebus“, - aiškino ji.

Perkūnas iš giedro dangaus

Beje, ligonių kasos atstovai tikino, kad dėl pakeitimų buvo tariamasi ir su pacientų bei neįgaliųjų atstovais specialiai suburtoje darbo grupėje. O „Respublikos“ kalbinti organizacijų vadovai prisipažino, kad kompensacijų mažinimas - jiems tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

„Gal su kitomis organizacijomis derino, nes aš nieko nežinau“, - sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės pavaduotojai Eglei Kvedaraitei ši žinia taip pat buvo netikėta.

„Aš suprantu, kad ligonių kasa labai taupo, bet nereikia sakyti, kad nubrauktas kompensacijos procentas yra tvarkos tobulinimas. Neįgaliems ar specialių poreikių turintiems vaikams ir taip reikia daug papildomų priemonių, vaistų. Ortopedijos priemonės kainuoja nepigiai - tūkstančius, todėl 5 proc. irgi nemaža suma. Jei tėveliams teks papildomai primokėti 50 ar 100 litų - tai jau daug“, - kalbėjo pacientų atstovė.

E.Kvedaraitė teigė, kad lėšų trūkumo klausimą būtų galima spręsti bandant mažinti šių ortopedinių priemonių kainas. „Reikia, kad tarp gamintojų atsirastų konkurencija, nes dabar jos nėra“, - pabrėžė ji.

O kad konkurencijos tarp gamintojų iš tiesų nėra, įrodė ir pernai kilęs skandalas. Tada Konkurencijos taryba išaiškino, jog ortopedinės technikos gamintojai tarpusavyje tarėsi dėl produkcijos kainų ir kiekių. Apie tai žinojo ir VLK, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, kad ligoniai nepermokėtų už įsigyjamus protezus.

„Lengviausias kelias sutaupyti pareikalaujant, kad daugiau primokėtų ligoniai. Tačiau gali būti ir taip, kad tie, kuriems šių priemonių reikia, jų visai nebepirks“, - nuogąstavo E.Kvedaraitė.

Apie vaikus kalbos nebuvo

Tuo tarpu Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis pasakojo, kad jam teko dalyvauti darbo grupės svarstymuose dėl kompensavimo tvarkos keitimo.

„Paskutiniuose posėdžiuose nedalyvavau, tačiau ankstesniuose buvo kalbama dėl įtvarų, avalynės kompensavimo. Buvo prieita prie išvados, kad kiek nors vis tiek žmogus turėtų susimokėti. Tačiau apie tai, kad vaikams daugiau reiktų mokėti, kalbos nebuvo“, - prisiminė jis.

„Iš skurdo viskas daroma. Vaikams turėtų būti išvis nemokamai. O suaugusieji gali primokėti tuos 10 proc.“, - svarstė Z.Jančauskis. Jis papasakojo, kad pačiam teko pirkti ortopedinį aparatą kojai ir specialią avalynę. Komplekto kaina - 3000 litų. „Kiek atsimenu, vien už batus primokėjau 50 litų“, - patikslino jis.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"