respublika.lt

Laisvės šventė KGB rūmuose

(0)
Publikuota: 2019 vasario 16 08:12:20, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Buvęs disidentas, Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Vytautas BOGUŠIS. Eltos nuotr.

Ši Vasario 16-osios minėjimo šventė - jubiliejinė. Prieš 30 metų, 1989 m. vasario 16 dieną, Lietuvos žmonės pirmąkart laisvai, nebijodami represijų ir areštų, galėjo švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Buvęs disidentas, Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Vytautas BOGUŠIS prisimena ne tik šią, pirmą laisvą Vasario 16-ąją, bet ir paskutinę draudžiamą, sovietų represinių struktūrų vaikomą 1988 metų Vasario 16-ąją, kurią jis praleido KGB rūmuose.

 

Vasario 16-osios minėjimo organizatorių areštai

Tąkart sovietų valdžia ir represinės struktūros, bandydamos išvengti Vasario 16-osios minėjimo Vilniuje, iš pat ryto suėmė pagrindinius „neramumų kurstytojus“ - Vytautą Bogušį, disidentę Nijolę Sadūnaitę ir Lietuvos laisvės lygos lyderį Antaną Terlecką.

„Gerai prisimenu tą dieną, - pasakojo Vytautas Bogušis, - buvome suimti, kad nesuorganizuotume jokio renginio. Bet mes jau buvome kvietimą paminėti Vasario 16-ąją parašę - per užsienio radijo stotis („Amerikos balsą“, „Vatikano balsą“, „Laisvąją Europą“) jis buvo perskaitytas ir žmonės pakviesti rinktis keliose vietose. Padėti gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo, rinktis prie Signatarų namų, laikyti mišias visose Lietuvos bažnyčiose, vilniečiams pasiūlyta rinktis Šv.Mikalojaus ir Šv.Onos bažnyčiose, vėliau - prie Katedros.

Tuo metu buvau vadinamajame namų arešte, negalėdavau niekur, išskyrus darbą, eiti. Tą vasario 16 dienos rytą, apie 10 valandą, du milicininkai ir du KGB darbuotojai atvažiavo į darbą (tuomet dirbau Jaunimo teatre inžinieriumi) ir išsivedė. Dar spėjau paskambinti žmonai. KGB rūmuose mane pralaikė iki 22 valandos. Beje, išsireikalavau, kad man pažymą išduotų, jog buvau sulaikytas, juk buvo darbo diena. Išdavė, tebeturiu tą pažymą. Šį suėmimą jie vadino apklausa dėl „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidimo. Mane tardė majoras Vytautas Pilelis. Kažkuo panašus į kaimo kleboną, toks nedidelis, apvalutis, nepiktas. Surašęs protokolą, klausia: „Ar skaitysi?“ Sakau: „Jūs žinote, neskaitau ir nepasirašau.“ Ne, tai ne. Tardytojas pats nerūkė, bet man leido rūkyti. Kai mano cigaretės baigėsi, jis ištraukė tokias plonas rudas, pirmą kartą tada tokias mačiau (dabar žinau, kad tai buvo cigarilės) ir padavė man. Sustingau, o jis sako: „Nebijok, be narkotikų.“

Kai tardymas baigėsi, kagėbistai įsodino mane į „Volgą“ ir parvežė namo. Nenorėjo, kad pėsčias eičiau ir mieste kur nors dar užsukčiau. Gyvenau senamiestyje, Savičiaus gatvėje. Po kokių 15 minučių išgirdau beldimą, pasižiūriu - Antanas Terleckas stovi. Jį taip pat kagėbistai parvežė. Pasveikinome vienas kitą su Vasario 16-ąja - po čerkutę dzūkiškos abu pakėlėme. Sutarėme, jog nelaužysime tradicijos ir kitą dieną nunešime gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo. Vasario 17 d. atėjo Antanas su gėlėmis prieš 12 val. pas mane į darbą - nuėjome į Rasų kapines. Kai grįžau į Jaunimo teatrą, kagėbistai jau stovėjo - norėjo apskųsti, kad pažeidžiu darbo drausmę. Bet negalėjo apkaltinti, nes prie J.Basanavičiaus kapo ėjau per pietų pertrauką ir grįžau į darbą iki 13 valandos.“

Apie tradiciją


Vytautas Bogušis, paklaustas apie tai, kur ir kaip švęs Vasario 16-ąją, sakė: „Buvau nustebintas, kad šiemet ir mane pakvietė į renginius - juk seniai esu politinėse paraštėse. Mane, kaip Laisvės kovų dalyvį, pirmąkart pakvietė susitikti su skautais. Ir užkurti vieną iš tų jubiliejinių 70 laužų, kurie liepsnos Gedimino prospekte.“

Paprašytas papasakoti, kaip ir su kuo įprastai švenčia Vasario 16-ąją, buvęs disidentas pasakojo: „Visa mano politinė veikla prasidėjo nuo Vasario 16-osios. Būdamas 15 metų su keliais draugais - Algirdu Masiulioniu, Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Subačiumi ir dar keliais - Vasario 16-ąją į mokyklą (Antano Vienuolio vidurinę) atėjome pasipuošę: vilkėjome baltus marškinius, ryšėjome kaklaraiščius. Aš kaklaraiščio neturėjau, tai nugvelbiau iš tėvo spintos. Mūsų klasės auklėtoja buvo labai rūpestinga, pamačiusi mus, išsigando ir liepė eiti namo persirengti. Buvome aštuntokai. Kitais metais jau ėjome su gėlių puokštėmis prie daktaro J.Basanavičiaus kapo. Gėles dėjome ir ant už Nepriklausomybę kritusių karių kapų, degėme žvakutes.

Ėjimas prie J.Basanavičiaus kapo man tapo tradicija. Turiu dar vieną Vasario 16-osios tradiciją - kasmet 14 valandą einu išklausyti kalbos „Tautai ir pasauliui“ iš Signatarų namų balkono.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s