1 nuotr.Kada ką sodinti? Kokiame dirvožemyje kokie augalai geriausiai auga? Ar sodinant medelius reikia žiūrėti mėnulio fazių, kaip jų laikomės sodindami svogūnus ir sėdami morkas? Tokie klausimai kiekvieną rudenį kyla ne tik sodininkams mėgėjams, bet ir norintiems savo aplinką paįvairinti naujais augalais.
VU Botanikos sodo Pomologinių kolekcijų grupės vadovas Edvardas Meidus, išgirdęs klausimą, ar reikia sodinant medelius žiūrėti į mėnulį, šypsosi. Anot jo, sodinti medžius ir krūmus reikia laiku. Dabar tas laikas atėjo. Pasak mokslininko, sodinti galima ir žiemą, jei dirva neįšalusi. Nuo augalo pasodinimo iki žemės įšalimo turėtų praeiti bent 2-3 savaitės. Gamta pastaruoju metu krečia pokštus, tad verčiau nevėluoti. Svarbiausia, anot E.Meidaus, paruošti žemę ir duobę iškasti pagal medį. Obelis giliai nesodinama, tik iki šaknies kaklelio. Rekomenduojama duobės nenumažinti, kad vaismedžio šaknys laisvai išsitektų. „Dabar sodininkai perka sodinukus vazonuose, tad ir sodinimas paprastas. Iš vazono iškratei ir viskas. Šaknies vazone nebepakeisi. Pasodintas obelis galima apmulčiuoti durpėmis, bet tik ne rūgštingomis aukštapelkių, o žemapelkių, juodomis. Kai vos pašąla, galima patręšti perpuvusiu mėšlu.
Sodinimo atstumai pasirenkami pagal augalo gentį, veislę, poskiepį ir auginimo būdą. Vidutinio augumo obelys eilėse sodinamos kas 3-4 m, pusiau žemaūgės - kas 2-3 m, žemaūgės - kas 1-2 m. Jeigu sodiname žemaūges ar pusiau žemaūges obelaites, reikalingi kuolai. Kai kurių žemaūgių vaismedžių šaknys labai trapios ir neišlaiko medelio. Pusiau žemaūgiai vaismedžiai turi pakankamai tvirtas šaknis, tačiau ir jiems kuolai reikalingi bent kelis pirmuosius metus, kad būtų lengviau formuoti vainiką. Kuolai turi būti maždaug 3 m aukščio ir į žemę įkasti apie 50 cm. Nuo medelio kuolas turėtų būti nutolęs apie 20 cm. Geriausia jį kalti pietinėje pusėje, tuomet jo metamas šešėlis apsaugos jaunų medelių kamienus nuo perkaitimo pavasarį.
Kaulavaisius sodinti patariama iki skiepijimo vietos, nes daugiausia jie yra įskiepijami į kaukazinę slyvą. Jei pasodinsi sekliau, slyva ims leisti atžalas. Serbentai ir agrastai sodinami giliau ir būtinai viršūnėlę reikia patrumpinti, paliekant virš žemės 2-3 pumpurus. Juk norime, kad augtų krūmas, ne medis. Jų šaknies kaklelis turi būti 6-8 cm po žeme, tada susiformuoja vešlesni krūmeliai.
Šiek tiek daugiau darbo su šilauogėmis. Duobė, kurioje augs šilauogė, turi būti 50-60 centimetrų gylio. Į duobę lygiomis dalimis patariama įberti rūgščių durpių (pH apie 4), žvyro ir papuvusio spygliuočių dirvos mišinio. Tokia koncentracija leis orui geriau patekti prie šaknų. Anot mokslininko, kiekvieną pasodintą augalą būtinai reikia palaistyti, net jei dirva ir drėgna. Sunkdamasis į dirvą, vanduo išstumia orą ir prie šaknų nebelieka tarpelių, geriau priglunda žemė.
Pasak vaiskrūmių ir vaismedžių žinovo, vyšnias, slyvas geriau sodinti pavasarį. Nors ir atrodo, kad žiemos nešaltos, vis tik žiema yra žiema. Užtenka ir kelių šaltų parų, kad augalas apšaltų. Kenkia oro permainos.
Spygliuočius sodiname rugsėjį arba spalio pradžioje, kad spėtų įsišaknyti ir pasiruošti žiemai. Pasodinus reikia apmulčiuoti. Mulčias reikalingas, kad išlaikytų drėgmę ir sukurtų tinkamą terpę naudingiems mikroorganizmams gyvuoti bei apsaugotų šaknis nuo šalčio.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
