respublika.lt
 

Kurtuvėnų miškai virsta plynėmisnuotraukos (8)

2018 spalio mėn. 27 d. 14:20:10
Rita Žadeikytė

Kurtuvėnų regioniniame parke įsisuko medžių kirtėjai. Plynai skutamos gražuolės sengirės. Dirba dieną ir naktį, nes pakilo medienos supirkimo kainos. Kertami Kurtuvėnų miškai pažadino pilietišką visuomenę.

×
nuotr. 3 nuotr.
Kurtuvėnų miškai virsta plynėmis. Giedriaus Baranausko, Aldo Šarausko nuotr.

 

Kai miršta medis - gimsta pilietis

Kurtuvėnuose gyvenanti menininkė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Salomėja Jastrumskytė dar pavasarį į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą įkėlė pirmąsias nuotraukas iš plynų kirtaviečių Kurtuvėnų regioninio parko miškuose.

S.Jastrumskytės iniciatyva viešojoje erdvėje visuomenė ėmė platinti vis naujai iškirstų Kurtuvėnų regioninio parko teritorijų nuotraukas, fiksuoti paruoštos išvežti medienos stirtas, stebėti, kuriose vietose pažymėti būsimi kirtimai.

„Visada maniau, kad Kurtuvėnų regioniniame parke miškai patys saugiausi - kad čia neįmanomi jokie kirtimai. Daugelis atsikėlusių į Kurtuvėnus gyventi manė taip pat...“ - sakė S.Jastrumskytė.

Pavasarį ji susidūrė su kitokia realybe: nuėjusi į daugelio mėgstamą pasivaikščiojimų vietą prie pėduotojo akmens ji neberado šalia buvusio miškelio.

Su bičiuliu Aldu Šarausku sėdo į automobilį ir apstulbo tuo, ką pamatė parko miškuose - daugybė plynų kirtimų, didžiuliai rąstų kalnai, plynai buvo iškirsti plotai ir šalia kurtuvėniškių namų.

S.Jastrumskytė stebėjosi, kad miškų naikinimą vis bandoma „aprėdyti visokiomis patogiomis kai kam ekonominėmis logikomis, bandoma užgesinti žmonių kritinį mąstymą, sąmoningumą ir socialinį jautrumą.“

Skaitydama miškotvarkos įstatymus, ji įsitikino, kad įstatymuose tarp galima ir negalima yra paliktas „oro tarpas“, kuriame kas ką nori, tas tą gali daryti, tai ir suteikia galimybę pelnytis iš valstybės saugomų miškų, iškirsti regioniniame parke hektarus miško.

Bloga žinia ir žvėrims


Kad situacija Kurtuvėnų regioninio parko miškuose iš tiesų ėmė sparčiai keistis, patvirtino ir Elgimantas Šufinskas, Kurtuvėnų medžiotojų būrelio vadovas.

Praėjusį šeštadienį Kurtuvėnų medžiotojų būrelis pradėjo medžioklės sezoną.

„Lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu, radome labai pasikeitusius Kurtuvėnų regioninio parko miškus - biržės didžiulės iškirstos ten, kur buvo brandus miškas“, - tvirtino E.Šufinskas, Kurtuvėnų miškus pažįstantis, čia medžiojantis jau 40 metų.

Pasak pašnekovo, masiškai kertami miškai bloga žinia ne tik žmonėms, bet ir žvėrims - jiems vis mažėja gyventi tinkamų plotų, nes mažėja brandaus miško, o į jaunuolynus pro aptvarus žvėrys ne visur gali patekti.

„Jeigu už kilometro miške gali matyti, tai koks čia miškas, čia - parkas. Kas kerta medieną, kas biokurui pjauna šakas, bet akivaizdu, kad miškams daroma žala“, - sakė medžiotojas.

Jis teigė, kad iš paliktų sėklinių medžių irgi ne visada yra naudos, nes siaučiantys smarkūs vėjai plynėse juos išlaužo.

„Skaudu žiūrėti. Kad nors Lietuvoje ta mediena būtų panaudojama, apdirbama, pagaminama gaminių - bent darbo mūsų žmonės turėtų, o dabar išplukdo, išveža - kaip žaliavą parduoda, o visuomenei iš to jokios naudos. Teisinasi - atsodina, bet juk akivaizdu, kad ten geras miškas bus tik po 80 metų“, - apgailestavo E.Šufinskas.

Prioritetas - pinigai ar ekosistema?


Kurtuvėnuose prieš 30 metų, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo gamtosauginis judėjimas, čia kūrėsi pirmasis Lietuvoje regioninis parkas, kurio pavyzdžiu buvo sukurti visi kiti šalies regioniniai parkai. Norėta apsaugoti gražiausius Lietuvos miškus nuo beatodairiškų kirtimų. Kodėl dabar įsisukta ir į Kurtuvėnų regioninį parką?

Parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigė, kad kirtimai regioniniame parke vyko „ir prieš 20, ir 10, ir prieš 5 metus“.

O tai, kad dabar visuomenė vėl atsigręžė į miškus, regioninio parko direktoriaus teigimu, susiję ir su urėdijų reforma, kai žmonės ėmė akyliau stebėti situaciją, nes tikėjosi teigiamų pokyčių.

„Veikia du kraštutinumai: vieni sako, kad reikia pasiimti dabar - kam supūdyti, o kiti - kad iš miško yra ir kita nauda, nereikėtų taip beatodairiškai pjauti. Nors turėtų veikti ne kraštutinumai, o būti balansas. Tačiau mes jau visur įpratome kalbėti tik apie pinigus. Kultūroje, gamtosaugoje taip pat, deja, veikia pagrindinis matas - pinigai“, - situaciją vertino R.Tamulaitis.

Interviu su Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėju Robertu PAULAUSKU:

- Kiek konkrečiai šiemet iškirsta Kurtuvėnų regioninio parko miškų plotų?

- Kurtuvėnų regioninio parko teritorija apima dvi girininkijas - Kurtuvėnų ir Vainagių. Šiemet per tris metų ketvirčius pagrindiniais kirtimais Kurtuvėnų girininkijos miškuose yra leista iškirsti 51,3 hektaro, iš jų plynai - 19,6 hektaro.

O drauge su Vainagių girininkija šiemet iš viso Kurtuvėnų regioninio parko miškuose leista iškirsti 67,6 hektaro miškų, iš jų plynai - 34,4 hektaro.

- Tai daugiau ar mažiau, lyginant su ankstesniais metais?

- Padaugėjo. Per 2017 metų tris ketvirčius kirtimų buvo mažiau. Pagrindiniais kirtimais buvo iškirsta 43,4 hektaro miškų, plynais kirtimais leista iškirsti 22,2 hektaro.

- Kokiuose miškuose - valstybiniuose ar privačiuose padaugėjo kirtimų?

- Privačiuose miškuose, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo kertamų plotų, nes šiais metais pakilo medienos kainos. Valstybinės reikšmės miškuose padaugėjo neplynų kirtimų, o plynų kirtimų, lyginant su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo: 2017 metais plynai iškirsti buvo 22 hektarai, šiemet - 19,6 hektaro.

- Kodėl, kai kyla medienos kainos, ir privačių miškų savininkams leidžiama kirsti daugiau miškų?

- Privatininkas pasirengia miškotvarkos projektą, vieni projektai galioja 10, kiti - ir 20 metų. Privatininkas neprivalo tuoj pat kirsti, jis gali rinktis, kuriais metais kirsti - kad ir po 5 metų, kai kainos pakils.

- Kaip rengiami miškotvarkos projektai? Kokias procedūras reikia atlikti?

- Reikia atlikti privataus miško sklypo inventorizaciją, kurią atlieka miškotvarkos projektų autoriai, jie parengia ir miškotvarkos projektą. Projektas yra derinamas pas mus -
Miškų kontrolės skyriuje ir tvirtinamas Valstybinėje miškų tarnyboje.

Jeigu miškas patenka į, pavyzdžiui, Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją, projektą turi suderinti ir su Kurtuvėnų regioniniu parku.

- Jeigu bent vieno iš šių suderinimų nebus - projektas negaliojantis?

- Taip. Turi būti visi minėti suderinimai.

- Kodėl leidžiami plyni kirtimai saugomose teritorijose?

- Toks ūkininkavimo metodas yra įteisintas ir yra įprasta, kad miškas yra iškertamas plynai ir per kelerius metus atkuriamas. Kartais iškertame šabakštynus, o atkuriame ąžuolynus, eglynus, pušynus ir turime geresnius miškus.

- Gyventojai sukilo prieš kirtimus saugomose teritorijose, kokia jūsų nuomonė apie kirtimus saugomose teritorijose?

- Aplinkos ministerija koreguos miškų kirtimo taisykles, II grupės miškuose bus iš viso uždrausti pagrindiniai kirtimai. Kurtuvėnų regioniniame parke yra nemažai II grupės miškų. Greitu laiku tie pagrindiniai atrankiniai kirtimai bus draudžiami.

***

R.Paulauskas informavo, kad šiais metais regioniniame parke nebuvo užfiksuota savavališkų kirtimų.

Vadinasi, visi kirtimai - suderinti.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AŠTUNTAS: Lietuvos baidarininkui Artūrui Sejai nepavyko pakartoti praėjusių metų sėkmės pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate; Segede (Vengrija) vykstančių planetos pirmenybių vyrų vienviečių baidarių 200 m distancijos finale šeštadienį lietuvis finišavo aštuntas.
  • ŠVENTĖ: Zarasuose ir jo apylinkėse savaitgalį bus paminėtas Lietuvos kariuomenės surengtos savarankiškos karinės operacijos Nepriklausomybės kovų metais šimtmetis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +14 +15 C

 

 +12 +14 C

+24 +26 C

 +25 +27 C

 

 +23 +24 C

2-3 m/s

 2 m/s

 

2 m/s

 

USD - 1.1065 PLN - 4.3550
RUB - 72.9460 CHF - 1.0893
GBP - 0.9045 NOK - 9.9593
reklama
Ūkis