Kurtieji grasina nedalyvauti Seimo rinkimuose

Be informacijos likę kurtieji antradienį piketavo prie Seimo. Iš kelių šalies rajonų suvažiavę kurtieji grasina, kad valdžiai nesirūpinant informacijos prieinamumu jie nedalyvaus nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose bei rengs skundą tarptautiniam Neįgaliųjų teisių komitetui. Kurtieji reikalauja, kad titrai būtų ne tik valstybinės, bet ir komercinių televizijų laidose.

Nors leidimas piketui surengti išduotas 300 žmonių, piketuotojų susirinko apie 150-200. Be vilniečių, daugiausia piketuotojų atvyko iš Mažeikių, Panevėžio, Kauno. Rankose laikomi plakatai "Atidarykite informacijos langą", Reikia titrų", "Mes jums reikalingi tik Seimo rinkimuose", skamba nebylios dainos.

Kurtieji protestuoja prieš tai, kad šalies įstatymų leidžiamoji valdžia pažeidinėja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnį, deklaruojantį neįgaliųjų, įskaitant ir kurčiųjų, saviraiškos laisvę ir laisvę reikšti savo nuomonę bei galimybę gauti informaciją.

Piketuotojai kritikavo Seimą nieko nedarant kurčiųjų būklei pagerinti, dėl lėšų trūkumo vis kaltinant ekonominį nuosmukį, tačiau tuo pat metu remiant kitus, ne pirminės svarbos projektus, pavyzdžiui, Lietuvos įvaizdžio formavimą. Tiesa, keturi Seimo nariai - Petras Gražulis, Gintaras Songaila ir Algirdas Sysas - dalyvavę ir protesto akcijoje, bei Dangutė Mikutienė, tik perdavusi raštišką palaikymą, susilaukė protestuotojų dėkingumo, buvo vadinami "geriečiais". Jų teigimu, visuomenei gėda dėl tokių valdžios veiksmų, tačiau ne Seimas, o Vyriausybė, planuojanti valstybės biudžetą, dėl to turėtų prisiimti atsakomybę. Todėl, nesulaukus tinkamo atsako po šio piketo, klausos negalią turintys žmonės raginami kitą protesto akciją rengti prie Vyriausybės.

Lietuvos kurčiųjų draugijos Vilniaus padalinio vadovė Roma Klečkovskaja kritikavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antradienio rytą išplatintą pranešimą apie sudarytas galimybes transliuoti titruojamas laidas.

"SADM tik planuoja, bet to negarantuoja", - teigė ji.

R. Klečkovskaja taip pat klausė, kodėl kalbama apie gestų kalbos vertėjų skaičiaus didinimą, jei aktualiausia yra informacijos neprieinamumo problema.

Pernai rudenį Lietuvos kurčiųjų draugija raštu kreipėsi į kiekvieną Seimo narį atskirai, prašydama nacionalinei televizijai 2012 m. skirti 300 tūkst. Lt lėšų titravimo paslaugoms teikti ir taip užtikrinti kurčiųjų informacijos prieinamumą, tačiau prašymas nebuvo išgirstas.

Be to, šiemet draugija negavo finansavimo savo internetinei svetainei palaikyti ir teikti aktualią kurtiesiems informaciją virtualiu būdu. Dėl to kurtieji už savo teises kovos viešai.

Kaip ELTA jau skelbė, SADM antradienį pranešė, kad ateityje turėtų padaugėti subtitruotų televizijos laidų, skirtų klausos negalią turintiems žmonėms.

Tarp subtitruotų laidų bus galima pamatyti ir populiariausias - "Popietę su Čekuoliu", "Gustavo enciklopediją", "Pulsą", "Bėdų turgų" ir "Tūkstantmečio vaikus".

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM praėjusių metų pabaigoje įsigijo specialios įrangos televizijos laidoms titruoti. Todėl jau šią savaitę, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT) galutinai įdiegus šią įrangą, negalią turintiems žiūrovams bus sudaryta galimybė transliuoti titruojamas laidas.

Titravimo įrangai įsigyti skirta beveik 0,3 mln. litų (įranga panaudos sutartimi perduota LRT). Planuojama, kad bus titruojamos ne tik laidos, bet ir filmai, transliuojami per abu Lietuvos nacionalinės televizijos kanalus (LTV ir LTV2). Be to, rengiamasi papildomai įsteigti 14 gestų kalbos vertėjų etatų, kad kurtiesiems būtų teikiama daugiau gestų kalbos vertėjų paslaugų. SADM 2012 m. tam skyrė apie 3,3 mln. litų.

Planuojama, kad šiemet paslaugas gestų kalbos vertėjų centruose teiks 96 gestų kalbos vertėjai, pagerės šių paslaugų prieinamumas šalyje gyvenantiems klausos negalią turintiems žmonėms.

Numatoma, kad LRT nuo kovo 1 d. sudarys sutartį su Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centru, kuris užtikrins, kad šio centro gestų kalbos vertėjai verstų į gestų kalbą pavakario žinias, o televizija gestų kalbos vertimui skirtas lėšas (apie 30 tūkst. litų) perkels titravimo paslaugoms.

Šiuo metu ieškoma ir daugiau galimybių, kaip padidinti titravimo paslaugų finansavimą, nes LRT dėl ekonominio nuosmukio nepavyko papildomai gauti lėšų iš valstybės biudžeto. (D.G.)