respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Kurie geresni: emigravę ar likę?nuotraukos (14)

2017 lapkričio mėn. 20 d. 08:05:44
Jūratė KIELĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Valdžia laukia emigrantų, žmonės - ne. Nors šiandien grįžta dar tik vienas kitas, bendruomenėse kyla nepasitenkinimas ir baimė dėl ateities. Tie, kas nebuvo palikę savo šalies, dabar priversti jaustis antrarūšiais - emigrantų pinigai kelia kainas, augina infliaciją, didina socialinę atskirtį. Ar žmonių baimė pagrįsta, aiškinamės su Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ketvirtakurse Monika MORKŪNAITE.

 

- Buvo metai, kai iš Lietuvos išvyko visa Šilutė, paskui - Marijampolė. Ką tik paskelbta vyresniųjų klasių moksleivių apklausa, pagal kurią emigruoti ketina kas trečias. Kai mastai tokie milžiniški, liekantiesiems belieka teisintis, kodėl jie lieka, ir jaustis nuskriaustiems, prastesniems. Ar įmanoma išmatuoti tą skriaudą?

- Yra du aspektai - praktinis ir vertybinis. Žmonės, kurie išvyksta, įsigyvena svetimoje bendruomenėje, užmezga ten ryšius, įsitvirtina. Emigrantų dabar jau tiek daug, kad dauguma iš mūsų esame su jais susidūrę, turime svetur šaknis įleidusių draugų, giminaičių. Tai mums sukuria natūralias paskatas išvykti ir patiems, palengvina sprendimą. Emigracija atrodo kaip savaime suprantama praktika, bet ne kaip ribinis pasirinkimas.

Vertybiniu požiūriu ta skriauda dar didesnė. Dauguma, ypač jaunoji karta, nebevertina išvažiavimo neigiamai, žiūri į tai kaip į pozityvų reiškinį - asmeninę saviraišką, individualumo, laisvės įtvirtinimą. Tai pavojinga. Koncentruodamiesi į individualų ieškojimą, pamirštame apie bendruomeniškumą, priklausymą platesnei visumai - savai bendruomenei, Tautai, valstybei. Pats faktas, kad žmonės emigruoja, dar nesukuria ištautinimo reiškinio. Bet esame praradę pagrindą, dažnai nebemąstome Tautos ir valstybės kategorijomis, tad tikime, kad individualus pasirinkimas yra tarsi aukščiau visko, svarbiau už bet kokius bendruomeninius saitus. Tai labai rimta žala.

- Neseniai teko bendrauti su uteniškiais. Jie pasakojo, kad mieste trūksta nuomojamų būstų, juos išgraibsto grįžtantys emigrantai. Jie perka butus, namus, darosi brangius remontus. Žmonėms, viso to neišgalintiems, neramu. Ar yra pagrindo jiems jaustis antrarūšiams, baimintis dėl naujų žaidimo taisyklių, kurias norom nenorom primeta sugrįžtantieji?

- Atsiduriame uždarame rate. Post factum iš esmės pakeisti situacijos neįmanoma. Žmonės grįžta su pakankamai solidžiu uždarbiu, dėl kurio jie ten ir važiavo. Apgręžti proceso atgal neišeina, jau pavėluota. Tai yra valstybės atsakomybė - keisti ekonominę socialinę politiką, kuriant įvairias programas, emigrantų sugrąžinimo strategijas, iš anksto numatyti tokias kaip ši situacijas.

Panaikinti žmonėms galimybes užsidirbti neįmanoma, tad esmė būtų koncentruoti dėmesį į tuos, kurie lieka čia ir neturi galimybių užsidirbti tiek, kiek išvažiuojantieji. Gerinant vietinių žmonių gyvenimo sąlygas, disproporcija grįžtant emigrantams nebūtų tokia didelė, tokia skaudi kaip dabar, nedidintų tos atskirties dar labiau. Tai vienintelis vaistas.

- Emigrantai kviečiami, viliojami, valdžia žada primokėti: tik grįžkite namo. Bet tie, kas niekada nebuvo išvažiavę, iš tų sugrįžimų gauna tik infliaciją. Jie jaučiasi blogai - daug metų mokesčiais pildę biudžetą, iš kurio buvo mokamos algos mokytojams, gydytojams ir t.t., o dabar visu tuo naudosis emigrantai, užsienyje rūpinęsi tik savo gerove. Kaip šitoje situacijoje įmanomas teisingumas?

- Šių dviejų grupių pozicijos nelygios psichologine prasme, bet tikrai ne moraline.

Prisiminkime istoriją iš Biblijos apie sūnų palaidūną. Tėvas jį, sugrįžusį po daugelio metų, priėmė su didžiuliu rūpesčiu ir dėmesiu. Kalbant dabartinės mūsų situacijos terminais, jam buvo primokėta. Kitas sūnus, kuris niekur nebuvo išvykęs, visą gyvenimą rūpinosi tėvu, pasijautė atstumtas - taip kaip mes šiandien.

Taip, pasilikusieji Tėvynėje nukenčia tiek psichologiškai, tiek materialiai, kai valstybė, mažindama emigraciją, siekia pritraukti išvykusiuosius net ir jiems primokėdama. Bet jeigu mąstome apie save kaip apie bendruomenės narius, rūpinamės ir dabartine savo Tautos būkle, ir jos ateitimi, šita logika nepasidaro tokia reikšminga. Suvokiame, kad dėl ateities galime kurį laiką patirti nelygybę, psichologinį nepatogumą pasijausti žemesniam ar ne tokiam privilegijuotam. Suprasdami Tautos išlikimo reikšmę, apie tuos nepatogumus nemąstome kaip apie esminį dalyką. Sunkiau tiems, kurie orientuoti į individualistinę savivoką, jie reaguoja skaudžiai, jautriai priima nelygybę.

- Jei stebuklas įvyktų - kiltų sugrįžimų banga, kaip visi čia gyventume?

- Kalbant apie minusus, tikriausiai dar labiau išaugtų ir materialinė, ir moralinė atskirtis. Sunkoka įsivaizduoti gyvenimo kartu situaciją, nes tie žmonės jau yra kitokie visomis prasmėmis - turintys stabilesnę finansinę padėtį, pripratę prie solidesnio, labiau užtikrinto gyvenimo ir t.t. Būtų sunku integruotis į darbo rinką, įdarbinti juos lygiomis gretomis su sėsliaisiais, t.y. likusiais čia, kai poreikiai, ambicijos, perspektyvų matymas absoliučiai skirtingi. Išsikreiptų ir darbo rinka, ir socialinė padėtis apskritai. Stabilumo būtų mažiau.

- Kai sulauksime su angliškomis pensijomis sugrįžusių emigrantų, krizė tik gilės? Tad ar įmanoma sumodeliuoti šių problemų pabaigą, ypač - laimingą pabaigą?


- Taip, tai ydingas ratas. Sugrįžtantys emigrantai lemia kainų didėjimą ir t.t. Bet, kita vertus, jei susigrąžintume daugiau žmonių, bent šiek tiek pagerėtų demografinė padėtis, atsirastų daugiau mokesčių mokėtojų, lengviau būtų išlaikyti pensininkus ir pan. Yra ir vertybiniai dalykai. Atgręžus procesą atgal, sugrįžtant vis daugiau žmonių, susidomėjimas emigracija mažėtų. Privalumai nemaža dalimi atsvertų trūkumus, kuriuos patirtume.

- Mažos algos, nepasitikėjimas valdžia, netikėjimas ateitimi - tokias priežastis dažniausiai nurodo savo šalį paliekantys emigrantai. Bet ar jums neatrodo, kad ieškoti laimės svetur traukia vertybinį pagrindą praradę ar niekada jo neturėję lietuviai? Tie, kam svarbu asmeninė gerovė?

- Pažįstu ir jau išvykusių, ir dar tik planuojančių išvykti žmonių. Pastebiu, kad visi mąsto grynai iš savo perspektyvos. Žinoma, jie turi abstrakčią nuomonę apie emigraciją kaip procesą, bet atskleisdamas savo motyvus kiekvienas visada iškelia asmeninę situaciją - nepriteklių, vienokius ar kitokius įsipareigojimus, būtinybę išlaikyti šeimą ar tiesiog norą gyventi saldžiau, turėti didesnį finansinį stabilumą.

Ir tai turbūt natūralu. Kalbėdamasi aš atsargiai siūlau pamąstyti apie įsipareigojimą savo šaliai kaip vertybę, kuri yra labai svarbi greta mūsų fizinių, materialinių poreikių. Tik nežinau, kiek tai veiksminga ir pagrįsta. Kiekvienam iš mūsų, atsidūrus tokioje situacijoje, kai neišeina de facto pragyventi valstybėje, tie visi vertybiniai dalykai tikriausiai nueitų į antrą planą. Bet pastebėjau ir dar vieną stebinantį dalyką. Tarp visai jaunų žmonių, moksleivių išvažiuoti į tam tikras šalis - Didžiąją Britaniją, Airiją - yra kaip populiarus, dažniausiai atnešantis sėkmę gyvenimo modelis. Ta sėkmė labai abstrakti, be jokio turinio, net nesuvokiama. Bet ji kažkur horizonte yra ir labai vilioja. Žmonės, dar nelabai žinantys, ką nori veikti gyvenime, dažnai pasirenka tą šabloną - stveria visiškai abstrakčią sėkmę net nepasvarstę, kam jos reikia, ar jiems tinka toks gyvenimo būdas.

- Žmonės ne tik nepasitiki, bet ir netiki valdžia. Kai premjeras džiūgauja dėl augančio BVP, jie piktinasi, nes gyvenimo pagerėjimo nejaučia. Tai kas vis dėlto - premjeras ar žmonės - situaciją šalyje vertina adekvačiai?

- Tai du skirtingi tos pačios situacijos įvardinimai. Labai paprasta pasakyti, kad BVP auga ir panašiai, bet juk akivaizdu, kad tai savaime neužtikrina didesnės gerovės, tolygesnio pajamų paskirstymo. Galime kalbėti, kad ekonomika auga, bet pametamas kitas aspektas - kaip ta gerovė pasiskirsto po visuomenę. Politikai apie tai tiesiog nekalba. Jie palieka šiuos klausimus paraštėje pasakydami tik tai, kas turi pozityvų turinį, kas skamba gražiai ir raminančiai.

O žmonės, sakydami, kad jie asmeniškai nejaučia tos gerovės, dažniausiai kalba apie atskirtį, kuri vis labiau juntama. Mūsų visuomenėje didžiausią naštą kaip tik ir neša tie jos nariai, kurie yra žemiau viduriniosios klasės.

Grįžtant prie emigrantų susigrąžinimo temos, ir čia susiduriame su prieštaravimu. Norime sugrįžtantiems asmenims suteikti kuo geresnes sąlygas, bet kartu nenorime didinti atskirties. Turi būti riba: dalis privilegijų yra reikalingos, bet jos turi būti gerai apgalvotos, kad kuo mažiau jautrintų likusią visuomenės dalį.

- Ar pagrįstas tas jautrumas, dažnai peraugantis į pyktį, neva aš čia mokėjau mokesčius, prisidėjau prie visų gerovės kūrimo, o kažkas grįžta ir tuo naudojasi?


- Turi pagrindo toks požiūris. Mes matome, kad tie žmonės labiau prasigyvenę, daugiau pasiekę, tarsi atrodo geresni, šaunesni už mus. Tai suprantama, bet nėra labai pagrįsta. Jeigu mąstome apie save tik kaip apie individą su savo atskiru gyvenimu, tada galbūt taip. Bet kadangi esame visuomenės dalis, reikėtų džiaugtis, kad tie žmonės sugrįžo.

Galvodami apie save, turime didžiuotis, kad mes sugebėjome čia ištverti sunkų laikotarpį, tam tikra prasme nepasidavėme. Galime pasigirti: taip, mums buvo sunku, gal ir dabar yra sunkiau materialiai, bet mes turime tvirtesnį vertybinį stuburą. Čia, Lietuvoje, mes keliame idėjas, jas įgyvendiname, imamės iniciatyvų, kuriame ir plėtojame verslus. Darome ir darėme visa tai, kol jie buvo išvykę. Taigi yra daug pozityvių dalykų, už kurių galime užsikabinti kiek kitu kampu pažvelgę į situaciją.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (14)

  • elkius 2017 lapkričio mėn. 21 d. 20:52:14

    "kuriame ir plėtojame verslus" :D :D :D va cia tai suvis...
    Turbut 90% sukurtu verslu priklauso net ne lietuviams. O jei ir lietuvio,
    tai tikrai ne is lietuvoje uzdirbtu pinigu ta versla sukure.

  • o kodėl? 2017 lapkričio mėn. 20 d. 21:18:04

    Tokią sumą gaunant ir gydymas nemokamas, bet vis dėl to į Lietuvą
    važiuoja dantų gydyti, todėl mes vietiniai turime mėnesius laukti?
    Kaip suprasti tą nupasakotą gerovę, bet nieks tokių anekdotų
    nepasakojo...

  • Anglas 2017 lapkričio mėn. 20 d. 18:50:09

    Visi esame vienodi, salygos gyvenimui skirtingos. Pav. Anglijoje jeigu
    tavo ajamos nevirsyja 10 000 (12 900 euru) svaru per metus tu esi visiskas
    ubagas. Is situ pajamu neimami jokie mokesciai, i juos negalima nukreipti
    jokiu issieskojimu pagal teismo sprendimus. Tau savivaldybe apmoka uz busto
    nuoma, komunalinius, padengia vaziavimo visuomeniniu transportu islaidas,
    taip pat tam tikra laisvalaiki (baseinas, pirtis ir t.t.) Jei turi paemes
    paskola banke, tuomet tau sustabdomas paskolos mokejimas o valstybe dengia
    procentus, gydymas, vaistai dantu protezavimas ir taisymas tokiu atveju tau
    kompesnuojami iskaitant ir du kartus per metus akiniai. Todel Anglijoje
    dirbdamas ir mokedamas mokescius tu esi uztikrintas jog atsitikus problemai
    tu nebusi tiesiog sutraiskytas ir ismestas i gatve. Todel zmones visi
    sypsosi ir dziaugiasi gyvenimu. Manau bet kuris is tu kurie liko papuoles i
    tokias salygas visai kitokia gyvenimo kokybe sau susikurtu ir be abejo
    galetu Lietuvoje ir namus pirkti ir t.

  • !!! 2017 lapkričio mėn. 20 d. 14:25:18

    Tikrąją padėti ir tikrovę parašėte komentare "dėdės tomo trobelė".
    Net
    nemačius to vaizdo puikiai galima suprasti jų gyvenimo būdą svetur.
    Turiu artimą giminaitį. Gal ir daugiau uždirba, bet tokio darbo
    Lietuvoje tikrai nedirbtų, o ir turėjo geresnį. Bet tai nelemtai
    emigracijai buvo priežastis...

  • dėdės tomo trobelė 2017 lapkričio mėn. 20 d. 13:42:47

    pats esu emigrantas, bet iš daugelio išvažiavusių kalbų liejasi toks
    dvasinis skurdas, banalybės, kad nei juoktis nei verkt. kas
    ironiškiausia, kad gal uždirba ir neblogai Lietuvos masteliais, bet
    kažkodėl toliau rašinėja į lietuviškus portalus ir giriasi "kaip du
    sykius per metus atostogavo turkijoje etc." matyt nelabai naujieji kaimynai
    puolasi į draugystes su easternais."gražiausia" būna kai tokia atseit
    diaspora suvažiuoja į kokį "cepelinų" pikniką su šeimomis irsu savo
    vaikais kalba anglų, vokiečių ir t.t kalbomis. kraupuma po velnių,
    tikra kraupuma.patys jie to nejaučia , net jei pasakysi tai nesupras,
    šitie vartotojiškos visuomenės zombiai gyvena kitame išmatavime, kur
    tėvynė ten , kur lovys jovalo pilnas.

  • ... 2017 lapkričio mėn. 20 d. 13:17:49

    Likusieji pralaimejo vienaip ar kitaip

  • To Lietuviu 2017 lapkričio mėn. 20 d. 12:43:06

    Tu negerbi ne tik lietuvių tautos, bet ir pats savęs. Tikiesi sugrįžti
    kada kiti už tave atkovos geresnį kasnį ant jau paruoštos dirvos. Tau
    tada čia jau nebebus vietos. Jei toks išminčius esi, tad reikėjo likti
    ir kovoti, o ne kitus raginti. Esi niekšelis žemiausios kastos...

  • Lietuviu 2017 lapkričio mėn. 20 d. 12:25:15

    tauta gerbsiu tik tada,kada ji streikais privers dirbti savo valdzias ir
    sudrausmins verslo kraugerius! Iki tol - visi CMO,kurioje pasvieteje
    bebutu! Niekam svetur nesisakau,kad esu lietuvis! Geda,kad nebudami jokioje
    okupacijoje ar konflikto zonoje,taip su3,14some savo sali,kaip joks
    okupantas nesugebejo...

  • Anglijos lietuvis 2017 lapkričio mėn. 20 d. 11:28:41

    O kodėl nepaminėjot dar kelių priežasčių, kurios skatina išvykti ir
    neskatina grįžti? Kaip grįžti į potencialią karo zoną, kur kasdieną
    per žiniasklaidą, iš valdžios tribūnų ir prezidentūros liejasi
    antirusiška isterija? Kad pateisinti vis didėjančias lėšas
    ginklavimuisi, iš kurio kažkam ir gausiai nubyra. Kaip grįžti į tokią
    šalį, kur kyšininkas Masiulis niekada nebus nuteistas? Kaip grįžti į
    šalį, kurios valdžiai pirmoje eilėje yra Briuselio interesai, o ne
    tautos?

  • Janina 2017 lapkričio mėn. 20 d. 11:13:36

    Gyvenimiškas pavyzdys duktė su keturiais vaikučiais gyveno Lietuvoje ir
    visą laiką tokioms šeimoms kalama kad jos pašalpininkės?Emigravo ten
    jai niekas nesako ir nepriekaištauja jog gauna ir paramą ir visokias
    lengvatas,dirba vaikai mokosi viena pradės lankyti koledžą ir kas
    svarbiausia tai yra anos valstybės prioritetas jog šeimos progresuotų.O
    pas mus nuolatiniai pavojai ir galvos skausmas dėl vaikų ateities.Pas mus
    ant tiek visiems užaugusi stora oda,kad apart tuščių kalbų ir pažadu
    niekas nedaroma ,kad viskas keistusi.

  • >Išeivis 2017 lapkričio mėn. 20 d. 09:55:23

    Blogas reiškinys ne grįžimas, o palikimas savo krašto kada tikrai buvo
    sunku. Juk visi kurie važiavo norėjo susikaupti kapitalo, bet deja, ne
    visiems pavyko. O svarbiausia savo vaikų nutautinimas. Patys neturėdami
    vertybių ir nesuprasdami kas tai per daiktas, tokiais paverčia ir
    jaunąją kartą. Štai kad ir tamstos komentaras vien tik apie pinigus. O
    kur gimtojo krašto ilgesys, kur kalba, kur vaikų nutautėjimas. Tik
    klajokliai puštunai gyveno tokį gyvenimą kaip išeiviai ieškodami
    derlingesnių plotų savo kaimenėms , kad galėtų sočiau gyventi. Bet
    jie laikėsi bendruomenėje, bet galop susiprato ir pradėjo sėsliai
    gyventi...Dabar gimė nauja europinė puštunų gentis, kurie virsta
    tokiais klajokliais. Tik maža dalis
    ten įsitvirtina, kurie turi galvas ant pečių, o ne kopūstus.
    Mes likusieji didžiuojamės savo meile Tėvynei, nors ir kaip bebūtų
    sunku su atlyginimais ir pensijomis. Bet gyvename nebadaujame, o
    verksnių visada ir visur yra ir bus...Tad ir toliau verkšlenkite toli nuo
    gimto krašto..

  • Kvailas 2017 lapkričio mėn. 20 d. 09:34:13

    Kvailas klausimas ir kvaili atsakymai. KODEL PERSAMAS PASIRINKIMAS, KAD
    VIENI YRA GERESNI UZ KITUS!!!!!!!!!!!!!!! O KODEL NEGALI BUTI VISI GERI
    (isvaziave, neisvaziave, praturteje, nepraturteje), NES JIE LIETUVIAI, nes
    jie atsakingi uz Lietuvos likima. Kodel apsimetant, kad rupi Lietuvos
    likimas, istikruju, dedamos visos pastangos lietuvius surusiuoti i
    geresnius, blogesnius padaryti juos priesais. NEREIKETU UZMIRSTI, KAS
    ATSITINKA, KAI DU MUSASI???????????????? Trecias laimi. Aiskiai, kad
    trecias laimi ir sis straipsnis tam padeda.

  • Iseivis 2017 lapkričio mėn. 20 d. 09:29:03

    Ziurint iseivio akimis, tai kreivas straipsnis. Ypac, klausimai
    kreivi--kuriamas ispudis, kad tik grizusio namo LIETUVIO pinigai sukels
    infliacija, nuskriaus cia gyvenancius, padidins atskirti.... O jeigu i
    Lietuva atvaziuos gyventi su labai daug pinigu arabas is Vokietijos, ar
    lenkas, ar ukrainietis, tai.... lyg ir gerai...juk truksta darbininku. O
    jeigu turistai su pinigais uzklys i Lietuva, tai lyg ir gerai: restoranai,
    viesbuciai uzsidirbs pinigu... mokes mokescius... geres visu Lietuvos
    gyventoju gyvenimas. O medicinos turistu (pvz. gimdyviu)ieskoma visoje
    buvusioje tsrs, nes jie moka pinigus uz patarnavimus, leidzia medikams
    uzsidirbti ir niekas nesiskundzia, kad tai blogai. O mokesciu mokejimas,
    tai lyg butu ne pinigu sudejimas i kruva ir pasidalinimas atgal. Vienu
    zodziu, prazutingas lietuviskajai Lietuvai sapaliojimas, kai lietuviu
    grizimas namo pristatomas, kaip blogas reiskinys

  • Prašalietis 2017 lapkričio mėn. 20 d. 09:03:11

    Iš straipsnelio:"Tie,kas nebuvo palikę savo šalies, dabar priversti
    jaustis antrarūšiais-emigrantų pinigai kelia kainas, augina
    infliaciją,didina socialinę atskirtį.Ar žmonių baimė pagrįsta,
    aiškinamės su Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos
    mokslų instituto ketvirtakurse Monika
    MORKŪNAITE.Straipsnelio"intelektualės protingai samprotauja",bet net
    nesuvokia elementarių dalykų.Emigrantai Lietuvoje pirkdami ir leisdami
    savo svetur uždirbtus pinigus,suteikia galimybę pramisti
    tautiečiams,kurie tas materialines vertybes kūrė savo darbu.Baisiausia
    prie valdžios lovio besistumdantiems ir juos aptarnaujančioms
    struktūroms yra,kad masė emigravusių tautiečių iš tiesų žinančių
    kokia yra tikra demokratija ir kokiais principais gyvena šių
    demokratinių valstybių žmonės,ką gali ir ko negali valdžia ir taip
    vadinami kapitalistai,neprabiltų,ir apie tai nesužinotų daugumas
    eilinių Lietuvos žmonių.Trečiarūšės valdžios peršamo eiliniams
    žmonėms antrarūšiškumo sindromo neliktų nė kvapo.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LAUREATAS: Lietuvos sporto žurnalistų federacijos surengtoje Metų apdovanojimų ceremonijoje „Metų pašnekovo“ prizą už bendravimą su žiniasklaida pelnė vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis, jis rinkimuose aplenkė futbolo rinktinės strategą Edgarą Jankauską ir langvaatletę Airinę Palšytę.
  • PASIRINKIMAS: prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo pritarė Vyriausybės siūlomai Irmanto Jarukaičio kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus, pasirinkimas motyvuojamas reikšmingu šio pretendento indėliu integruojant Lietuvą į ES.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar įstatymas padeda apsaugoti vaikus nuo smurto?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -3  0 C

   0  +2 C

 

   -2  +2 C

    0  +4 C

   +1  +3 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12