respublika.lt

Kunigaikščių Oginskių griuvėsiai. Šlovinga istorija dabarčiai nepadeda

(0)
Publikuota: 2016 kovo 20 08:10:51, Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
Kunigaikščių Oginskių griuvėsiai. Šlovinga istorija dabarčiai nepadeda. Vlado Gaudiešiaus nuotr.

Pirmą kartą valstybinei aukštajai mokyklai dėl nustatytų trūkumų neišduota akreditacija. Auka tapo Žemaitijos kolegija, tęsianti 1859 m. įsteigtos Rietavo ūkininkystės mokslinyčios (pirmosios žemės ūkio mokyklos, kurioje mokyta lietuviškai) tradicijas, o jos steigėjas Irenėjus Kleopas Oginskis Rietavą pavertė klestinčiu kraštu, kuriame pirmajame Lietuvoje įvesta elektra, telefonas ir t.t. Kartu su šlovinga mokslinyčios istorija baigsis ir Rietavo istorija?

 

Studijų kokybės vertinimo centro sprendimu neakredituota Žemaitijos kolegija, turinti fakultetus Mažeikiuose, Telšiuose ir Rietave. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudaryta darbo grupė iki vasario 26 d. turėjo apsispręsti, kaip su kolegija pasielgti. Žemaitijos miestai, ypač Rietavas, baiminasi, kad nebūtų priimtas sprendimas iš viso fakultetus iš jų iškelti, nes savivaldybėms tai būtų didžiulis smūgis, jas paliktų šimtai studentų, daugybė dėstytojų.

- Koks buvo ŠMM darbo grupės sprendimas dėl Žemaitijos kolegijos ateities? - „Respublika“ teiravosi kolegijos direktoriaus Jono BAČINSKO.

- ŠMM sprendimo dar nepriėmė. Turėjo būti vasario pabaigoje, tačiau kadangi ilgai sirgo ministrė, vyko mokytojų streikas ir buvo kitų reikalų, sprendimas atidėtas. Manau, kad sprendimas netrukus bus. Svarbiausia, kad dėl studijų kokybės, dėstytojų kompetencijos jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, tik kad mes neįgyvendinome prieš trejus metus pateiktų vertintojų rekomendacijų. O rekomenduota buvo didinti studentų skaičių ir sumažinti studentų nubyrėjimą. Mums to nepavyko padaryti.

- Kiek jūsų kolegijoje yra studentų?

- Šiek tiek daugiau nei 600. Aišku, yra tokių studijų programų, kur viename kurse mokosi po 5-6 studentus ar net mažiau.

- Kodėl tokios programos nenaikinamos?


- Jos vykdomos tol, kol yra iš ko mokėti atlyginimus darbuotojams. Jei yra 5-6 studentai, pinigų dar šiaip ne taip užtenka. Kai kurias programas patys uždarinėjame. Nepriimame į jas, jei susidomėjimą parodo tik keli studentai, nes tada patirtume nuostolius, ir programą iš viso uždarome. Tačiau atsitinka ir taip, kad iš pradžių į tam tikras studijas ateina nemažai studentų, su jais pasirašome sutartis, o paskui didžioji dalis nubyra ir lieka 3-4. Ką su jais daryti? Sutartis pasirašyta, mokslai įpusėję, negalime gi jiems pareikšti, kad kelerius metus be reikalo mokėtės, mes programą uždarome. O pasitraukia daug studentų, ypač daug išvažiuoja į užsienį, nes turi užsidirbti pinigų studijoms. Likusių negalime palikti likimo valiai.

- Kiek jūsų studentų įsidarbina pagal specialybę?

- Manome, kad didelis procentas. Tačiau tyrimai rodo (per „Sodros“ sistemą ir panašiai), kad tik apie 50 proc. Tačiau tie, kas išvyksta į užsienį, dažniausiai nenurodo, ar ten dirba pagal įgytą specialybę. Be to, jei moteris augina vaiką, neaišku, ar ji dirbs pagal specialybę, ar ne. Todėl skaičiai nėra aiškūs.

- Lyginant su kitomis kolegijomis, jūs kažkuo išsiskiriate?

- Niekuo. Visur yra panašiai tas pats.

- Kodėl jūsų kolegijoje yra ir specialybių, kurios nėra labai paklausios rinkoje?

- Mes bendradarbiaujame su verslu ir žinome, kad pas mus yra tik tos programos, kurias baigusių darbo rinkai reikia. Geodezija ir žemėtvarka yra labai paklausi darbo rinkoje, visi, baigę šias studijas, įsidarbina šimtu procentų. Bet norinčių studijuoti šias specialybes yra mažai. Elektros įrenginių eksploatavimo specialistų labai reikia visiems darbdaviams, o pernai atėjo tik vienas norintis studijuoti. Tokiu atveju mes programos iš viso nevykdėme, nes negali vieno žmogaus mokyti. Realybė tokia: kas darbdaviams reikalinga, tas nepatinka šiuolaikiniam jaunimui. Jaunimui rūpi toli gražu ne sudėtingi mokslai. Pavyzdžiui, šokių ar muzikos pedagogų. Jie galėtų dirbti mokykloje, tačiau kiek valandų turėtų? Nedaug, todėl ir paklausa nėra didelė. Žmogus iš to nepragyventų. Visai kas kita, jei, pavyzdžiui, istorikas ar geografas dar baigia ir šokio pedagogiką. Tada kartu sudėjus jau turėtų daug valandų. Tačiau jaunimas apie tai negalvoja.

- Kodėl aukštosios mokyklos siūlo ir tokias programas, kurias baigusieji darbo rinkoje yra beveik nereikalingi? Ar tik tam, kad gautų papildomą finansavimą - ar iš valstybės, ar iš pačių studijuojančiųjų?

- Be abejo, kad taip. Tačiau visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabartinė sistema nėra tobula, ypač tas bendrasis priėmimas. Visada nukenčia ne pačios didžiausios aukštosios mokyklos. Bendrąjį priėmimą reikėtų keisti, tačiau kol nesibaigs europiniai pinigai, iš kurių jis išlaikomas, turbūt niekas nesikeis.

- O kas konkrečiai turėtų pasikeisti?

- Šiuo metu visos be išimties aukštosios mokyklos siekia ir tų studentų, kurie negauna valstybės finansavimo. Jie ateina su savais pinigais ir vis tiek juos sumoka. Dabar, kai stojimo kartelės pakeltos, kyla klausimas, kiek tokių žmonių praras galimybę studijuoti už savus pinigus. O kalbant apie bendrąjį priėmimą - geriausias toks variantas, kai būsimas studentas renkasi tik vieną aukštąją mokyklą. O dabar galima užsirašyti ne tik į keletą studijų programų, bet ir į keletą aukštųjų mokyklų. Pas mus pirmu pasirinkimu per metus užsirašo apie 300-400 būsimų pirmakursių. O kai ateina studijų metas, lieka tik 100 ar net mažiau. Todėl mums labai sunku ką planuoti. Dabartinė tvarka yra labai bloga, nes žmogaus neverčia iš karto apsispręsti ir daroma žala mažesnėms aukštosioms mokykloms. Ir patiems studentams. Nes jei kažkurie vis dėlto lieka pas mus, o kiti programos atsisako ir lieka mažai žmonių, mes ir tų norinčiųjų priimti nebegalime.

- Ar ŠMM bendradarbiauja su verslu ir į finansuojamas vietas priima tiek studentų, kiek konkrečių specialistų reikia rinkoje?

- Valstybės finansavimas ne nuo paklausos priklauso. Valstybinis finansavimas priklauso nuo to, kokiais balais jaunuolis baigė mokyklą. Jei jis baigė labai gerai ir pasirenka rinkoje nepaklausią specialybę, vis tiek yra valstybės finansuojamas, nes gauna savo krepšelį, kurį gali neštis kur nori. Aišku, būtų geriau, kad valstybė finansuotų tik reikiamų specialistų rengimą. Tačiau kas gali pasakyti, kokių specialistų reikės, o kokių - ne? Tokių tyrimų nėra. Kalbėta apie specialistų žemėlapį, bet jis nėra tikslus. Viskas nepaprastai staigiai keičiasi. Pavyzdžiui, atrodo, kai kurių specialistų nereikės ilgai, nes visos vietos užimtos, o paskui dalis jų emigruoja ir atsiranda poreikis. Arba atvirkščiai: įdarbinami iš užsienio atvažiuojantys kaip turintys darbo patirtį ir neįdarbinami baigę aukštąsias mokyklas.

Pačioms aukštosioms mokykloms finansiškai nėra svarbu, ar ateina valstybės finansuojamas studentas, ar dešimtukininkas. Tik tiek, kad pastarieji geriau mokosi. Klaidingai manoma, kad aukštosios mokyklos, norėdamos privilioti kuo daugiau studentų, gali sugalvoti bet kokią programą. Pavyzdžiui, nosies krapštymo programą. Kiekvienai programai turi būti pagrindimas, kad ją baigusieji darbdaviams bus reikalingi. Kitaip niekas jos nepatvirtins.

Kodėl jauni žmonės iškart nesirenka paklausių darbo rinkoje specialybių? Nes gimnazijose beveik nemokomi sunkiųjų mokslų - matematikos, fizikos, chemijos, nebūtina laikyti egzaminus, o paskui bijo stoti, nes reikėtų iš naujo mokytis. Čia yra visos švietimo sistemos problema.

- Ar nėra skaudu, kad gali būti uždaryta mokykla, kurios ištakos siekia Oginskių laikus?

- Aišku, kad taip. Mūsų kolegija perėmė pirmosios lietuviškos žemės ūkio mokyklos tradicijas. Kai ji buvo įkurta, Rietave buvo įdiegta daugybė inovacijų ir šis kraštas klestėjo: Rietave pirmame įdiegta elektra, telefonas, atsirado parodos, taupomosios kasos ir daugybė kitų dalykų. Dabar vyksta atvirkštinis procesas, Rietave vis dažniau kas nors uždaroma. Štai teliko vienintelis banko filialas - mažytis „Swedbank“ filialas, kuriame gyvas darbuotojas pasirodo vos kartą per savaitę.

Deja, viskas dabar centralizuojama, iš atokesnių vietovių iškeliama viskas, ką įmanoma iškelti. Bet nieko padaryti negalima, nes gyventojų mažėja, tad ir tos įstaigos išsikelia. Gal joms kitaip neapsimoka?

- Bet į „apsimoka“ ar „neapsimoka“ žiūri nebe tik verslas...

- Gaila, bet iš tikrųjų viskas šiais laikais eina tik per apsimokėjimą. Net jei mokykla neapsimoka - ji uždaroma. O mokykla vykdo tokią funkciją, kuri ne tiesiogiai apsimoka. Pelno ji neduoda, bet naudos duoda per žmonių išmokslinimą, kultūros, vertybių skleidimą. Deja, tokie dalykai kažkam sunkiai suvokiami.

Tarpukariu į klasę susirinkdavo 5-6 vaikai, mokytojas ištiesdavo ranką, į kiekvieną pirštą įsikibdavo po vaiką - ir tai būdavo visa pradinė mokykla. Dabar tokių mokyklėlių nebėra, nes nebeapsimoka.

Mokymas turėtų būti mokymas, o ne pelno siekimas. Juk valstybė turi atlikti ir funkcijas, kurios pelno neduoda. Pavyzdžiui, pelno neduoda parkų priežiūra ar liaudies meno palaikymas. Tačiau argi to nereikia? Kaimo mokyklos niekada neduos piniginio pelno, bet jos duoda kitą naudą. Iš regionų žmonės nepuola masiškai bėgti, kol veikia mokyklos. Kai mokykla uždaroma, visas jaunimas iškeliauja ten, kur yra mokykla: kad vaikui nereikėtų toli iki jos keliauti.

Tas pats yra ir su aukštosiomis mokyklomis. Tarkime, daug realiau, kad žmogus, baigęs aukštąjį mokslą Rietave, jame ir liks, ir daug mažiau realu, kad jis grįš į Rietavą, jei mokslus baigs, pavyzdžiui, Klaipėdoje. Ten, kur baigi mokslus, ir įsidarbinti daug paprasčiau, studijų laikais neretai sukuriama šeima, tada įsigyjamas būstas ir taip įleidžiamos šaknys. Galų gale pas tėvus apsigyvenama ir regionas nemiršta. O dabar, išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir iš dalies Šiaulius, visa Lietuva miršta. O būtent minėtuose miestuose yra didžiausios aukštosios mokyklos, joms skiriama daugiausia dėmesio. Argi jo nenusipelno ir kita Lietuvos dalis?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s