1 nuotr.Trečiadienį Signatarų namuose pristatyta Kovo 11-osios Akto signatarės, pirmosios atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės Premjerės prof. Kazimieros Prunskienės knyga "Išsivadavimo kaina. Politikos užkulisiai". Tai yra atnaujintas ir papildytas 1993-iaisiais išleistos knygos "Išsivadavimo kaina" leidimas.
"Jis pavadintas kiek kitaip nei pirmasis: "Išsivadavimo kaina. Politikos užkulisiai", siekiant išryškinti dominuojančią knygos turinio liniją - politinių manipuliacijų įsiskverbimą į Atgimimo laikotarpiu ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais vykusių procesų užkulisius. Šiandien jau būtų praktiškai neįmanoma adekvačiai prisiminti ir aprašyti valstybės kūrimo darbą trikdžiusius įvykius ir reiškinius bei įvertinti jų pasekmes dabarčiai ir ateičiai. Tai buvo padaryta ruošiant pirmąjį leidimą 1991-1993 m. Abiejų leidimų knygose aprašyti daugeliui suaugusių žmonių žinomi arba suvokti dalykai - ilgas ir sunkus išsivadavimo iš sovietinio paveldo bei mūsų pačių susikurtų pančių ir "voratinklių" kelias", - Eltai sakė K. Prunskienė.
Jos teigimu, knygą atnaujinti, papildyti ir išleisti dar vieną jos leidimą paskatino Lietuvos politinių procesų metamorfozės, politinis nesusikalbėjimas, nuolatinė "priešų" paieška ir prarajos tarp politikų ir visuomenės gilėjimas, Lietuvos "išsivaikščiojimas".
"Galbūt kalbėjimas apie tai padės mums geriau pažinti realybę ir vieniems kitus arba kažkiek palengvins atpažinimą - kur link pasukti, kokį kelią ir bendrakeleivį pasirinkti", - svarsto knygos autorė K. Prunskienė.
Knygoje K. Prunskienė prisipažįsta, kad į Lietuvos ateitį žiūrėjo su optimizmu ir viltimi, nepaisant to, kokie prieštaringi, kupini politinių, ekonominių ir socialinių sukrėtimų buvo pirmieji Nepriklausomybės metai, nepaisant to, ką ji pati yra patyrusi.
"Giliai tikėjau, kad visos tos nesėkmės, tarpusavio susipriešinimas ir ekonominis-socialinis nuosmukis bus įveikti, kad Lietuva, mes patys - jos žmonės, patyrę socialinės nelygybės išgyvenimus, subręsime savarankiškam valstybės gyvenimui, išmintingam tvarkymuisi, išsiugdysime ir valstybinio darbo gebėjimus (jų gal ir nestokojame) ir, kas svarbiausia, - atsakomybę už savo sprendimų ir veiksmų pasekmes.
Dažnai pagalvodavau - kada tai įvyks, kada galėsime pagrįstai didžiuotis ne tik didžia savo senos valstybės praeitimi, švęsdami jos vardo paminėjimo tūkstantmetį, bet ir įvairiapusiais nūdienos pasiekimais? Laukiau to ir nerimavau. Kažkodėl atrodydavo, kad dvidešimt nepriklausomybės metų yra pakankami valstybei subręsti, sustiprėti, kad ir socialiai orientuota rinkos ekonomika (o ne laukinis kapitalizmas) gali duoti savo prinokusius vaisius. Ar jau galėsime jais džiaugtis ir kas galėtų tam sutrukdyti?
Taip, iš tikrųjų, Lietuva per dvidešimtį metų nuėjo ilgą, kad ir ne tokį tiesų valstybingumo įgyvendinimo kelią, tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Apie tai prieš dvidešimtį metų dar tik svajojome ir prognozavome. Nors europietiškoji tikrovė ir netapo rojumi, bet praradimų (Ignalinos AE paaukojimas, nedarbo, mokesčių didėjimas, kai kurie kiti suvaržymai) ir laimėjimų (ES paramos milijardai, bevizis režimas Šengeno erdvėje ir kt.) balansas, mano manymu, dar tebėra pozityvus", - kai kurias knygos mintis susirinkusiesiems Signatarų namuose citavo K. Prunskienė.
Patyrusi politikė knygoje apgailestauja dėl kai kurių neišmintingų, jos vertinimu, valdžios žingsnių.
"Dėl neišmintingo ūkio privatizavimo, nenuoseklių ekonominių reformų ir politizuotų užsienio ekonominių ryšių praradome didelę dalį stambiosios pramonės ir energetikos, tačiau išlikusios ir naujai atsiradusios pramonės ir paslaugų įmonės savo technologijomis ir vadyba neatsilieka nuo pasaulinio lygio ir sugeba konkuruoti. Jos galėtų augti ir tiražuotis, gaminti, uždirbti pajamas savininkams, darbuotojams ir valstybei, jei jų veikimo sąlygos būtų pakankamai palankios ir stabilios, jei ne daugybė valstybės valdymo spragų, pilietinės darnos ir brandos stygius.
Labai apmaudu, kad daug kas mūsų valstybėje labai trapu ir lengvai pažeidžiama, kad besikaitaliojančių valdžių sprendimai dažnai gerokai prasilenkia su nacionaliniais interesais, kad stokojama išmanymo ir rūpestingumo siekiant saugios gerovės žmonėms ir patikimos jų ateities savo Tėvynėje. Skaudu, kad Lietuva vis labiau išsivaikščioja, kad šimtai tūkstančių lietuvių išvyksta svetur, o daugelis jų net ir nemano sugrįžti", - sako K. Prunskienė.
Jos teigimu, neįmanoma logiškai paaiškinti, kodėl žmonėms nepavyksta perprasti politinių gudrybių ir atskirti realiai galimus dalykus nuo tuščių pažadų, nuo įžūlaus tautos mulkinimo siekiant valdžios.
"Juk Lietuvoje valdžios keičiasi rinkimų keliu, niekas su ginklu jos neužkariauja, nebent tik kompiuteriai "užlūžta", kaip kad jau įvyko keletą kartų. Kodėl savo likimą tauta vis dar patiki neišmanėliams, cinikams ir savanaudžiams, tesugebantiems saldžiažodžiavimu ar banaliu atsikalbinėjimu pridengti savo nesugebėjimą valdyti ir taip pratęsti tautai brangiai atsieinančias savo dienas valdžioje? Po mūsų nors ir tvanas - tokia jų valdymo formulė", - knygoje pažymi Lietuvos liaudies partijos pirmininkė K. Prunskienė.
Knygos pristatyme mintimis pasidalino pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės nariai Leonas Ašmantas ir Albertas Sinevičius, Kovo 11-osios akto signataras Rolandas Paulauskas, aktorė Vaiva Mainelytė, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir kiti.
Jau nebe pirmą K. Prunskienės knygą išleido leidykla "Trys žvaigždutės". Jos tiražas - 5 tūkst. egz. Knyga buvo redaguojama, atsižvelgiant į ją skaičiusių, autorei artimų žmonių redakcinius patarimus. Už vertingas redakcines pastabas autorė sako esanti dėkinga ankstesnių savo knygų redaktorei Teresei Pažūsienei.
Prof. K. Prunskienė yra išleidusi apie 20 knygų: mokslinių ir publicistinių, tarp jų 2 - vokiečių, 3 - anglų kalba. Pirmoji politinės publicistikos žanru parašyta jos knyga "Gintarinės ledi išpažintis" 1991 m. buvo išleista 40 tūkst. tiražu. Vėliau pasirodė jos publicistinės knygos "Laisvėjimo ir permainų metai" (1995), "Apie dabartį ir ateitį" (2002). K. Prunskienė 2002 metais išleido albumą "Lietuvos moterys".
Netrukus - 2012 m. pradžioje prof. K. Prunskienė ketina išleisti dar vieną - šįkart memuarinio žanro knygą "Lemties išbandymai".
