Koronavirusas jau ėda mūsų pensijas

Į „Vakaro žinių“ redakciją kreipėsi jaunas vaikinas. Jis sako nesuprantantis, kodėl jo sukaupti pinigai pensijai kasdien mažėja tokiais tempais, kad po kelių dienų jų gali ir nelikti. „Prieš kelias dienas prisijungęs prie savo pensijų fondo savitarnos mačiau, jog mano sukauptas turtas pensijai siekė beveik 4 tūkst. eurų. Antradienį atsidaręs pamačiau mažėjančius skaičius. Prie sukaupto turto rašoma, kad nuo metų pradžios jo sumažėjo maždaug 600 eurų. Po dienos ši suma jau siekė beveik 800 eurų. Investicinė grąža nuo metų pradžios - 967 eurai“, - sako skaitytojas.

Jis yra II pakopos pensijų kaupime, kuris dar neseniai buvo valdžios giriamas kaip vienas geriausių būdų pasirengti sočiai senatvei. „Dar tik metų pradžia, o jau praradau tokią sumą pinigų. Jeigu taip bus ir toliau, mano sukauptų pinigų neliks po kelių dienų. Tai ne mano vieno patirtis. Panaši situacija nustebino ir mano kolegę, kuri nuo metų pradžios kasdien praranda apie 50 eurų. Matydamas, kaip kasdien mažėja sukauptos lėšos, norėčiau tuojau pat nutraukti dalyvavimą II pakopoje ir atsiimti bent tuos pinigus, kurie man liko“, - sako skaitytojas.

Panašias tendencijas šiuo metu Lietuvoje turėtų stebėti apie 1,3 mln. dalyvių, kurie dalyvauja II pensijų pakopos programoje. Skaičiuojama, kad pastaruoju metu pensijų kaupimo fondų vertė nukrito maždaug penktadaliu, tai yra 20 proc. Deja, pasitraukti iš jos šiuo metu galiojantys įstatymai galimybės nenumato.

Kad tokius sukaupto turto pokyčius nulėmė siaučiantis virusas, neslepia ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija. „Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad COVID-19 įtaka finansų rinkoms bus didesnė nei SARS infekcija 2003 metais. Tai iš esmės lemia kelios svarbios priežastys: pirmoji šio naujo viruso paveikta Kinija dabar yra daug svarbesnė pasaulio ekonomikos dalis. Be to, Kinija yra pagrindinė žaliavų tiekėja kitoms šalims, todėl COVID-19 poveikis nepraeis be pasekmių daugumai pasaulio ekonomikų. Kol kas sunku pasakyti, ar globali ekonomika patirs nuosaikų ar domino scenarijų, tačiau tikimės kuo mažesnių pasekmių vien dėl to, kad šalys dėl viruso imasi ir griežtų karantino priemonių, ir visų įmanomų finansinių paskatų ekonomikai“, - sako asociacijos valdybos narys Tadas Gudaitis.

Jis tikina, kad savotišku priešnuodžiu COVID-19 infekcijai tapo Lietuvos pensijų fondų pertvarkymas į gyvenimo ciklo fondus: vyresnio amžiaus žmonių pinigai investuoti konservatyviai, o jaunesnių - į aukštesnės rizikos akcijas. „Matant koronaviruso aptirpdytas santaupas, neišvengiamai kyla klausimas: kautis ar vis dėlto bėgti? Suprasdami šį psichologinį momentą patariame žmonėms nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, stengiantis dėl visa ko dabar pereiti į konservatyvius fondus. Ekonomika juda cikliškai ir nepaisant suprantamo nerimo, tokie kritimų laikotarpiai išnaudojami tam, kad fondai galėtų įsigyti tvarių, bet atpigusių vertybinių popierių, turinčių geras augimo perspektyvas“, - tikina T.Gudaitis. Jis ramina pinigus kasdien prarandančius gyventojus, kad ateityje viskas stos į savo vėžes. Esą dabar krintančios akcijos ateityje atsities.

Interviu su profesoriumi, ekonomistu ROMU LAZUTKA:

- Pensijų fondų atstovai tikina, kad koronaviruso paveikta rinka atsistatys ir gyventojai vėl susigrąžins prarastus pinigus. Ar tikrai taip bus?

- Taip, kažkada viskas grįš į savo vėžes, tik neaišku kada ir kaip tai nutiks. Pandemija taip pat kažkada baigsis, bet niekas nežino, kada tai įvyks ir kokių nuostolių būsime patyrę. Kažkada pasaulio ekonomikos atsigaus, įmonės, į kurių vertybinius popierius investuota, taip pat. Tačiau kiek laiko kris akcijos ir kada jos pradės didėti, niekas pasakyti negali. Kai kurie iš kaupiančiųjų iki to laiko jau bus mirę.

Laikas suprasti, kad II pakopos pensijų fondai nėra socialinė apsauga. Pernai daliai žmonių sukauptos lėšos kilo 20 proc. užpernai - krito apie 7 proc. Tad esant tokiems svyravimams, šių kaupiamų pinigų negalime vadinti žmogaus apsauga. Tai yra loterija. Taip kaupiant nėra garantijų, kad senatvėje žmogus turės konkrečią pinigų sumą. Todėl aš šios sistemos net nevadinu pensijų sistema. Pensiją mes suprantame kaip apibrėžtą pinigų sumą, mokamą žmogui kiekvieną mėnesį. Ta suma didinama priklausomai nuo to, kaip brangsta pragyvenimas.

Todėl valdžia turėtų pirmiausia rūpintis jomis ir tuo, kad „Sodros“ pensijos būtų tokios, kad jų pakaktų pragyvenimui. Tuomet II pakopa iš viso mažai kam rūpėtų. Bet pastaruoju metu valdžia kalbėjo priešingai - esą „Sodra“ negalima pasitikėti, o II pakopa visus išgelbės.

- Jau yra norinčių nutraukti kaupimą, tačiau šaukštai po pietų?

- Žmonės nelabai turi pasirinkimo, nes iš fondų jie išeiti negali. Net jeigu žmogus šiuo metu neteks darbo ir neturės ko valgyti, pinigų iš pensijų fondo pasiimti negalės ir iš kaupimo pasitraukti taip pat negalės. Tokia sukurta sistema ir tokie yra įstatymai. Todėl žmonės dabar turėtų reikalauti politikų atsakomybės. Žinoma, visos krizės kažkada pasibaigia. Bet kas bus toliau? Lauksime kitos krizės.

- Dalis žmonių klausia, kodėl jų sukaupti pinigai iš viso gali mažėti. Yra manančių, kad kaupiamas turtas kasmet turėtų didėti. Tai rodo, kad žmonės nesuprato, į kokią sistemą buvo įtraukti?

- Turbūt taip ir buvo. Kad žmonės suprastų, juos reikėjo šviesti. Ir tai daryti turėtų nepriklausomi specialistai. Bet juos daugiausiai šviečia šališki pensijų fondų valdytojai, kurie yra suinteresuoti turėti kuo daugiau klientų. Todėl pensijų fondų atstovai gąsdina žmones, kad situacija prastėja, kad „Sodra“ nesugebės mokėti pensijų. Tačiau nepasako, kad jeigu „Sodroje“ pinigų nebus, valstybė skolinsis ir vis tiek mokės žmonėms pensijas. O privačių pensijų fondų valdytojai negali pasiskolinti ir kompensuoti žmonių patirto nuostolio. Todėl jiems nelieka nieko kito, tik raminti žmones. Žmonėms reikėtų žinoti, kad nors žmonės praranda savo sukauptą turtą fonduose, iš tų sąskaitų fondų valdytojai atskaičiuoja administracinius mokesčius ir vis tiek surenka pelną. Jie be darbų neliks nė vienas.

- „Vakaro žinių“ skaitytojas tikina, kad kasdien jo sukaupta suma mažėja šimtais. Jeigu sukaupti vos keli tūkstančiai, po kurio laiko sukaupto turto visai neliks?

- Kažkiek dar liks. Bet niekas negali pasakyti, kada situacija pagerės. Žmonių sukauptos lėšos yra investuojamos į pasaulio vertybinių popierių rinkas, o jos yra veikiamos nuolat ir tie procesai yra dinamiški. Niekas negali atspėti, kaip viskas pasikeis. Jeigu dabar vertė krito penktadaliu, nežinia kiek reikės metų, kad tas skirtumas atsistatytų.

- Kas dabar turėtų apginti gyventojus?

- Tam yra valdžios institucijos. Pernai, viešinant pensijų reformą, iš mokesčių mokėtojų kišenės institucijos užsakinėjo daug reklamos, kurioje gyventojai buvo raginami eiti į privačius pensijų fondus. Buvo sakoma, kad žmonės turi rūpintis savo ateitimi. Žinoma, būdavo perspėjimas, kad investuojamos lėšos gali mažėti, gali didėti ir lėšų augimo niekas negarantuoja. Tačiau žinome, kad tokių smulkiai parašytų prierašų žmonės neskaito.