respublika.lt

2018 gegužės 24, ketvirtadienis

Konfiskuotų prekių valdžia neleidžia atiduoti varguoliams

2013 kovo mėn. 20 d. 08:44:52
Džordana GRAICEVIČIŪTĖ, zinios@vakarozinios.lt
Konfiskuoti suklastoti drabužiai yra sunaikinami, nors galėtų pasitarnauti šiltų drabužių stokojantiems žmonėms. Eimanto Chachlovo nuotr.

Kol Lietuvoje viena po kitos rengiamos įvairios paramos akcijos, skatinančios žmones aukoti drabužius, batus beglobiams vaikams, seneliams ir vargšams, šalyje tūkstančiai prekių kasmet susmulkinama į šiukšlių krūvą. Taip yra todėl, kad pasienio punktų sulaikomi padirbtų prekės ženklų gaminiai privalo būti sunaikinti, nes vos vienas kitas prekių ženklų atstovas sutinka jas panaudoti labdaros tikslais.

Tūkstančiai klastočių

Nors nelegalių prekių, kurias bandoma įvežti į Lietuvą, kontekste dažniausiai figūruoja automobiliai, alkoholis, cigaretės ir pan., ne ką mažiau į muitinės sandėlius šalia minėtų daiktų atgula ir konfiskuotų drabužių bei batų su padirbtu žymiu prekės ženklu. Muitinės departamento duomenimis, 2011 m. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 192 tūkst. vienetų prekių. Įtariama, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. 2012 m. tokių prekių buvo sulaikyta šiek tiek mažiau - 137 tūkst. vienetų.

Nors vargingiau gyvenantiems žmonėms vienas po kito į šiukšlių krūvą malami batai keltų pasipiktinimą, taip elgtis verčia teisė į intelektinę nuosavybę. Ir nors jokie įstatymai neliepia sulaikytų padirbtų prekių pulti naikinti, didžioji dalis, pasak Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus Panevėžyje viršininko Arento Vingrio, susmulkinama pačių gamintojų pageidavimu.

„Padirbtų prekių ženklų naikinimu užsiima prekių ženklų atstovai arba patys savininkai. Advokatų kontoros, kurios atstovauja atitinkamam prekės ženklui, organizuoja naikinimą muitinei prižiūrint. Prekės yra smulkinamos, sumalamos ir atiduodamos į atliekų tvarkymo centrus. Už tai, žinoma, taip pat mokami pinigai“, - procedūrą nupasakojo Muitinės departamento atstovas.

Brangi labdara

A.Vingrys teigė atsimenantis vos vieną atvejį, kai prekės ženklo atstovas sutiko, kad nuėmus padirbtą prekės ženklą nuo gaminių šie būtų atiduoti labdarai. Tačiau net ir parodžius gerą valią ši gali būti greitai užslopinta savų įstatymų, mat neatlygintinas prekių perdavimas šalyje nereglamentuotas.

„Jei klastotės ir būtų atiduotos labdarai, vis tiek nuo to mokami importo mokesčiai. Teko ilgai bendrauti su Čiobiškio vaikų namais ir spręsti šį reikalą. Metus sprendėme tuos klausimus ir galiausiai nieko neišėjo, nes vaikų namai turėjo sumokėti mokesčius, o pinigų jie neturėjo. Blogai tai, kad neatlygintinas perdavimas nėra detaliai reglamentuotas“, - apie tai, kad ir labdara gali kainuoti, pasakojo Muitinės departamento darbuotojas.

Virsta dūmais

Tačiau klastoti drabužiai ir batai ne vieninteliai pasmerkti tapti nenaudinga šiukšlių krūva. Praėjusiais metais šalyje buvo sunaikinta 126 milijonai vienetų cigarečių ir 53 tonos tabako. Nereikia didelių matematinių gebėjimų norint suskaičiuoti, kiek pinigėlių nutekėtų į valstybės biudžetą cigaretes pardavus, o ne jas naikinus. Tačiau A.Vingrys teigė, esą yra kelios priežastys, kodėl to padaryti neįmanoma.

„Nė vienoje iš Europos Sąjungos valstybių konfiskuotos cigaretės nėra parduodamos. Visų pirma, tai susiję su tuo, kad būtų iškreipta rinka. Antra, mes negalime užtikrinti jų kokybės. Tarp konfiskuotų cigarečių pasitaiko ir tokių, kurios yra padirbtos, t. y. pagamintos ne gamyklose, bet privačiuose fabrikėliuose. Taip pat gamintojai moka didžiulius mokesčius, todėl jie yra suinteresuoti legalia rinka“, - priežastis, trukdančias naudingai panaudoti konfiskuotą turtą, vardijo Sulaikytų prekių administravimo skyriaus viršininkas.

Kalbant apie visą įmanomą naudą, kurią galima išgauti, A.Vingrys atkreipė dėmesį, kad jos nėra tiek daug, o cigarečių naikinimas esą kainuoja nebrangiai. „Tonos cigarečių sunaikinimas kainuoja 400 litų. Dar galima cigaretes maišyti su nuotekų dumblu. Tačiau didelės naudos iš viso to gauti nelabai išeina. Nes tas kompostas gali būti naudojamas tręšti pakelėms, pamiškėms ir pan. Maistinių augalų tręšimui jų naudoti neišeina, nes tokia trąša turi pakankamai daug nuodingų medžiagų“, - pasakojo Muitinės departamento darbuotojas.

Vladas lašas, verslininkas:

- Nors kalbama apie intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus, jei jau tie gaminiai išvydo dienos šviesą ir jų yra šimtai tūkstančių, ar ne geriau būtų atiduoti juos labdarai? Juk kai tiek žmonių stokoja paramos, naikinti tiek gaminių atrodo nelogiška.

- Vienareikšmiško atsakymo neturiu - tai nėra paprasta, nes daiktas, sukurtas pasinaudojant didesne ar mažesne apgavyste, irgi dažniausiai būna nekokybiškas, skirtas imituoti gerą, kokybišką daiktą. Tai nėra vienos mūsų valstybės ar verslo problema - tai neišspręsta pasaulio mastu. Juk turėtų būti pasiekta, kad pasaulio resursai iš viso nebūtų naudojami gaminant daiktus, kurių pardavimas pagrįstas apgaule ar kitų ilgus metus kurto pasitikėjimo panaudojimu. Tam reikia visų suinteresuotų pusių dalyvavimo ir gal net pačios intelektinės nuosavybės teisės tobulinimo. Mums reikia ne spręsti pasekmes, bet sukurti nepalankią aplinką apgavysčių atsiradimui.

- Šiuo metu ne tik trūksta iniciatyvų, bet ir joms kilus atsispiriama į įstatyminės bazės nebuvimą. Mat net ir priėmus labdarą reikia sumokėti importo mokesčius. Kaip manote, ar valstybė turėtų labiau įsikišti ir reglamentuoti, kaip tokiais atvejais turėtų būti elgiamasi?

- Valstybė tikrai turėtų būti lankstesnė, ieškodama būdų, kaip pasiekti visuomenei naudingą rezultatą. Tam reikėtų nebijoti išbandyti ir kitokį požiūrį - drąsiau ir greičiau pritaikyti geriausios praktikos pavyzdžius, sukurtus kitur. Kad ir kaip būtų neįprasta, ir šioje srityje reikia tiesiog daugiau tartis ir daugiau pasitikėti savo piliečiais.

- Kaip suderinti pelno siekimą su socialine atsakomybe? Galbūt tai apskritai neįmanoma?

- Šiandien ir pasaulyje, ir Lietuvoje matome aiškią tendenciją - socialinė atsakomybė vis labiau vertinama, ir ilgalaikis, sėkmingas, pelningas verslas turi būti atsakingas visomis prasmėmis. Atsakomybė ir pelnas ne tik suderinama, tai būtina sėkmės sąlyga. Kaip kažkada siuvėjas kaime negalėjo neatsakingai elgtis, apie tai tuoj sužinodavo visas kaimas, taip ir dabar visas pasaulis ir Lietuva pagal žinių sklaidą yra tiesiog didelis kaimas, ir apie bet kurį neatsakingą verslo poelgį žinią gali paskleisti net ir vienas nukentėjęs darbuotojas, klientas ar kaimynas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SENOVINIS: trečiadienį vakare Tukumano mieste Argentinoje griūvančiam 95 metų pastatui užvirtus ant gatvės trys žmonės žuvo, du buvo sužeisti; vietoje anksčiau veikusio kino teatro, artimiausiu metu pastatą planuota paversti prekybos centru.
  • LENKTYNĖS: 101-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Giro d'Italia“ 18-ąjį etapą ketvirtadienį laimėjo vokietis Maksimilijanas Šachmanas; jis 196 km nuvažiavo per 4 val. 55 min. 42 sek.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Kaip vertinate naujas reformas?

balsuoti rezultatai

Kur šiais metais atostogausite?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +7   +9 C

   +12  +13 C

 

   +11  +12 C

  +21   +23 C

   +25  +26 C

 

   +25   +26 C

     6-12 m/s

    6-9 m/s

 

     5-9 m/s

 

USD - 1.1728 PLN - 4.3031
RUB - 72.1879 CHF - 1.1607
GBP - 0.8748 NOK - 9.4810
reklama
Vėlykė 2018