respublika.lt

Konferencijoje įvertina šešėlinės ekonomikos žala valstybei

(0)
Publikuota: 2017 spalio 23 16:15:15, Vytautas Budzinauskas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Konferencijoje įvertina šešėlinės ekonomikos žala valstybei. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Šešėlinėje ekonomikoje šiuo metu esančios milijardinės lėšos leistų užtikrinti didesnes senatvės pensijas, geresnę sveikatos apsaugą ir net perkamų prekių kokybę, bet sumažinti neapskaitytosios ekonomikos mastui būtinas visuomenės sąmoningumas, teigia Vilniuje surengtos konferencijos dalyviai.

 

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, kovojant su šešėliu būtina kiekvienam šalies gyventojui asmeniškai suprasti šios negerovės žalą.

„Manau, esminis lūžis - supratimas kiekvieno piliečio, žmogaus, ką tas buvimas šešėlyje duoda blogo asmeniškai žmogui. (...) Vyriausybė padarys viską, kad įrankiai sukčiavimo schemų narpliojimui būtų ir kad institucijos būtų puse žingsnio priekyje“, - pirmadienį kalbėjo Premjeras, atidarydamas konferenciją „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?“.

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė teigė, kad įvertinti šešėlio mastą yra sunku, tačiau Lietuvos ekonomikoje nuslepiamos įspūdingos lėšos.

„Mokslininkai sako, kad Lietuvoje šešėlis gali siekti iki 25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suskaičiavo, kad, jeigu lygintume Lietuvos mokesčių sistemą su Europos Sąjunga (ES) ir nepaaiškinama dalis skirtumo surenkamų mokesčių yra būtent ta šešėlio dalis, ta dalis yra daugiau kaip 2 mlrd. eurų“, - kalbėjo M. Dargužaitė.

Vyriausybės kanclerė teigia, kad dėl šešėlinės ekonomikos praranda visos pusės. Pavyzdžiui, sąžiningai mokesčius mokantys darbdaviai atsiduria nelygioje konkurencijoje padėtyje, todėl prarandama dalis investicijų. Savo ruožtu, vartotojai, dalyvaujantys nelegalioje rinkoje, negali tikėtis geros prekių ar paslaugų kokybės.

M. Dargužaitė pastebėjo, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Lietuvoje tik 48 proc. gyventojų nepateisina mokesčių slėpimo. Jeigu tolerancija šiai negerovei sumažėtų bent iki Švedijos lygio, poveikį pajustų daugelis šalies gyventojų.

„Jeigu netoleruotume šešėlio taip, kaip Švedija, pensijos galėtų daugiau nei padvigubėti, išmokos vaikams padidėtų 10-18 kartų. O sveikatos apsaugai galėtume išleisti dvigubai daugiau pinigų“, - sakė M. Dargužaitė.

Vyriausybės kanclerei pritarė ir „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius, pažymėjęs, kad visiškai sunaikinti šešėlį nėra realu.

„Iš dalies kažkiek šešėlio visąlaik yra Europoje, bet, jeigu būtų bendras ES lygis, tai skaičiuojame, kad pensija galėtų siekti tarp 500-600 eurų, - jeigu visi šešėlio pinigai būtų pensijų didinimui“, - kalbėjo M. Sinkevičius.

Pasak „Sodros“ vadovo, imdamas atlyginimą vadinamame „vokelyje“, rizikuoja gauti mažesnę pensiją, kartu ir mažesnes ligos, motinystės ir kitas pašalpas.

„Matome, kad tokių žmonių, kurie galimai rizikuoja, yra tikrai nemažai, jų vis daugėja, nes per ilgą laikotarpį, kai žmonės daugelį metų galimai buvo šešėlyje, jie pradeda išeiti į pensiją.

(...) Kartu su VMI manome, kad ten, kur atsiskaitoma grynaisiais pinigais, ten galimai - ir daugiau šešėlio. Pavyzdžiui, statybos, servisai, kirpyklos, turgūs“, - teigė M. Sinkevičius. Anot jo, šiuo metu jau ketvirtadalis išeinančiųjų į pensijas žmonių neturi būtinojo darbo stažo, tai reiškia, kad jie galėjo gauti mažesnius atlyginimus. Dar prieš dešimtmetį tokių žmonių buvo apie 15 proc.

VMI vadovė Edita Janušienė teigia, kad šešėlio dydis yra visuomenės moralės lygio atspindys.

„Skatinsime mokesčių mokėtojų ir visuomenės sąmoningumą ir jos aktyvumą. Turime pasirengę strategijų, kurias tikimės įgyvendinti per keletą metų. Žinoma, bus reikli kontrolė, be jos niekaip“, - kalbėjo E. Janušienė, akcentuojanti šias kontrolės reikalaujančias sritis: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo užkardymas; agresyvus pelno mokesčio planavimas; gyventojai, kurių turimas turtas neatitinka gautų pajamų.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas įvardijo pagrindinius šešėlio pažeistus sektorius.

„Jeigu žiūrėtume pagal verslo, ūkio sritis, įvardijamos sritys, kur lengviausiai galima sugeneruoti šešėlį, tai prekyba naudotais automobiliais ar jų dalimis; akcizais apmokestinamų prekių platinimas; autoservisų, automobilių remonto veikla“, - konferencijoje kalbėjo L. Pernavas. Taip pat šešėlis gajus ir didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje, statybų pramonėje, viešojo maitinimo, apgyvendinimo ir grožio paslaugų srityse, transporto sektoriuje.

Pirmadienį Vyriausybės rūmuose surengtoje konferencijoje aptarta šešėlinės veiklos įtaka įvairiems ekonomikos sektoriams, įvardyti praradimai dėl šešėlinių veiklų, pristatyti išmanūs kovos su šešėliu metodai. Konferencija organizuojama Vyriausybės kanceliarijos iniciatyva.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s