respublika.lt
 

Kol bus Vytautas Didysis, tol bus ir Lietuva (4)

2017 liepos mėn. 02 d. 08:11:45
Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

Kol kiekvieno mūsų širdys degs pagarba Vytautui Didžiajam, kitiems nacionaliniams simboliams bei vertybėms, tol bus gyva ir Lietuva. Tuo įsitikinęs tremtinių šeimoje Sibire gimęs, Telšių rajone ūkininkaujantis 63 metų Vytautas Kondratas, kurio rūpesčiu ir lėšomis Šatrijos kalno prieigose iškilo įspūdingas Vytauto Didžiojo paminklas, skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vytautas Kondratas. Sido Aksomaičio nuotr.

 

4,5 metro aukščio, 12 tonų sveriančią skulptūrą V.Kondrato užsakymu iš granito luito iškalė skulptorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Antanas Kmieliauskas. Kadangi statyti monumento ant Šatrijos kalno niekas neleido, V.Kondratas Vytauto Didžiojo paminklą pastatė ant kalvos savo žemėje, vos keli šimtai metrų nuo Šatrijos kalno. Liepos 15 d. 15 val. paminklas bus iškilmingai pašventintas, bet patys aukščiausi šalies vadovai nusilenkti garbingai tautos praeičiai neatvyks. Į iškilmes pakviesti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tuo metu bus užimti svarbesniais darbais.

- Ar neapmaudu, kad šalies valdžia ne tik neprisidėjo prie Vytauto Didžiojo atminimo įamžinimo, bet ir toliau demonstruoja abejingumą?
- pasiteiravo „Respublika“ Vytauto Kondrato.


- Apmaudo nėra - jau esu užgrūdintas ir pavydo, ir kritinių atsiliepimų, kurių sulaukiau iš įvairių biurokratų statydamas šį paminklą. Man tik gaila mūsų tautos praeičiai abejingų žmonių, nes jie yra nelaimingi. Kokią žinutę tautai siunčia aukščiausios šalies valdžios atstovai, nerasdami laiko nusilenkti Vytautui Didžiajam? Jų reikėtų paklausti, kas jiems yra svarbiau, kokie jų prioritetai. Mūsų šalies biurokratija vagia iš Lietuvos, vagystės įteisinamos netgi įstatymais, valstybė žlugdoma, bet nei prezidentė, nei premjeras, kuris pats yra dirbęs policijoje, nedaro nieko, kad visos šios negerovės būtų sustabdytos. Tai ir yra baisiausia. Aukščiausia šalies valdžia turi visas galimybes gelbėti Lietuvą, jie tą ir privalo daryti, nes mes, visi Lietuvos piliečiai, jiems už tai mokame algą. Korupcija šiandien žudo ir skandina Lietuvą, kuri dabar yra tarsi ištikta komos. Ją reikia žadinti, bet mūsų politikams svarbesnė asmeninė gerovė. Tie nelaimingi žmonės gal nežino, kad už visas nuodėmes teks atsakyti. Kadaise vokiečiai iš mūsų atėmė Prūsiją, o kaip skaudžiai už tai sumokėjo po 700 metų? Rusų kazokai grobė žemes, o po revoliucijos buvo priversti bėgti iš tos Tėvynės, už kurią kovojo. Sužinoję, kad į Rusiją vis tiek bus grąžinti, net kelios dešimtys tūkstančių kazokų nusiskandino. Tokia visų nusikaltimų grąža.

- Kodėl būtent Vytautas Didysis? Ar nepyksta žemaičiai dėl to, kad jis Žemaitiją periodiškai perleidinėjo vokiečių ordinui?

- Sakė man ne vienas apsiskaitęs žmogus, kad galbūt labiau vertėjo statyti paminklą Kęstučiui, Mindaugui ar kitam mūsų kunigaikščiui. Bet aš mūsų šalies istoriją žinau labai gerai - tik Vytauto Didžiojo dėka mes ir dabar dar kalbame lietuviškai. Net po Vytauto Didžiojo mirties Lietuva kaip suvereni valstybė dar egzistavo beveik 140 metų, kol 1569 metais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija pasirašė Liublino uniją. O jo manipuliacijos su žemaičiais - tobula taktika, kuri tuo metu buvo būtina siekiant apginti valstybę nuo priešų.

- O kam Jums Vytauto Didžiojo skulptūra? Gal tuos pinigus labiau būtų vertėję skirti asmeninei gerovei puoselėti?

- Nebuvo nė minties už pinigus, kuriuos paskyriau Vytautui Didžiajam pagerbti, plėsti savo avininkystės ūkį ar daryti kitas investicijas. Puikybė man nereikalinga - nesvarbu, kad mano drabužiai nėra siūti garsiausių pasaulio dizainerių, svarbu, kad jie - šilti ir patogūs. Tiesa, šeima mano idėjai statyti paminklą nelabai pritarė, bet ir neprieštaravo. Žmona tik pasvarstė, kad už tuos pinigus geriau būčiau dantis susitvarkęs, bet atkirtau, jog lauksiu, kol išaugs nauji. Artimiesiems pasakiau, kad šis sumanymas - šventas ir nediskutuotinas dalykas. Mano draugai kur kas daugiau pinigų išleidžia važinėdami atostogų į Tunisą, į Maroką, į Turkiją. Ir mane daug kas kvietė ten važiuoti, bet man užtenka Lietuvos. Kodėl turėčiau savo uždirbtais pinigais remti užsienio valstybes, tarp kurių yra ir terorizmą atvirai propaguojančių šalių? Kas geriau yra Lietuvos piliečiui - atiduoti pinigus teroristams ar ką nors padaryti vardan Lietuvos?

- Jūs nenorite užsienyje net poilsiauti, o beveik milijonas tautiečių į užsienį emigravo, ilgiems metams ten išvyko gyventi ir dirbti. Kodėl didelei daliai lietuvių tapo nebemiela Lietuvoje?

- Manau, kad tie, kurie priėmė sprendimą emigruoti, nesugebėjo atrasti savęs čia, Lietuvoje. Galbūt jiems čia nesisekė, galbūt sunkumai atrodė neįveikiami. Kai kas nors nesiseka, visada derėtų paanalizuoti, ką pats ne taip darai, ką galėtum padaryti geriau, o ne pulti dėl savo nesėkmių kaltinti kitus. Žmones į emigraciją pastūmėjo ir mūsų šalies valdžia. Gal valdžios atstovai tikėjosi, kad žmonės užsienyje įgis patirties, grįš į Lietuvą ir tą patirtį pritaikys Tėvynėje. Tačiau daug emigrantų užsienyje gavo gerus darbus, įsitvirtino ir nė nebegalvoja grįžti. Net iš Sibiro grįžo ne visi, kurie turėjo tokią galimybę - vieni net pėsčiomis parėjo į Lietuvą, o kiti sukūrė mišrias šeimas ir savo noru liko Sibire.

- O iš kur Jūs, Sibiro vaikas, turite tiek patriotizmo ir meilės Lietuvai?


- Kai 1958-ųjų pavasarį grįžome iš Sibiro, buvau vos 3,5 metukų. Tėvai, nors ir buvo beraščiai, visomis išgalėmis skiepijo meilę gimtajam kraštui. Gal patriotizmo kodas slypi ir jų man duotame varde? Sulaukęs paauglystės pasvarstydavau, kad esame okupuoti ir kad Lietuvai reikia išsilaisvinimo sąjūdžio. Manau, ir šiandien mūsų tauta būtų pajėgi susivienyti, kaip 1989-aisiais, Baltijos kelio metu. Mes, lietuviai, pajėgūs susivienyti ekstremaliose situacijose. Bėda ta, kad kol kas nėra tos vienijančios jėgos, vienijančios idėjos. Net paprasta idėja pastatyti Vytauto Didžiojo skulptūrą kiek žmonių subūrė - visi dirbo vardan bendro tikslo! Nerūpi tai ir Seimui. Visi mes mokame mokesčius į šalies biudžetą, kurį patikime tvarkyti į Seimą išrinktiems politikams, o dažnas jų net nežino, nuo kurio galo įstatymą reikia skaityti. Kas iš seimūnų kalba apie patriotizmą? Tokių kalbų iš Seimo negirdėti.

- Ar lengva šiandien rasti Lietuvos kaime dirbti norintį žmogų?


- Daugeliui žmonių patogiau gauti pašalpas ir nieko neveikti. Tokią situaciją skatina valstybės politika. Pašalpas lyg ir buvo užsimota mažinti, bet prieš tokį sumanymą sukilo politikai - jie išsigando, kad praras savo rinkėjus. Jei žmonėms būtų sudarytos normalios sąlygos, visi dirbtų. Tiesa, kai kuriems, ypač turintiems įvairių silpnybių, reikėtų ir bizūno. Čia yra didžiausia nesąmonė, kad dabar net vaikui griežtesnio žodžio pasakyti negalima. Gamtoje visur taip surėdyta - ir katiniukas nuo katės gauna per pakaušį, ir šuniuką kalė sudraudžia, bet tvarka yra. Tvarka turi būti ir Lietuvoje.

- O ar įves tvarką mūsų šalyje valdžios paskelbtas karas alkoholiui?

- Ne tokiais metodais reikia kovoti. Alkoholiu piktnaudžiaujantiems žmonėms valdžia turi padėti suvokti, kad jie žudo savo sveikatą. Kaip tai padaryti? Jei žmogus piktybiškai žaloja savo sveikatą, iš jo turėtų būti atimta teisė į nemokamą gydymą. Kai jis pamatys, kad už savo noru sužalotą sveikatą reikia brangiai susimokėti, tada suvoks, kad ją reikia branginti. O kas vyksta dabar? Žmonėms mokamos įvairios kompensacijos, o didelė jų dalis išleidžiama alkoholiui. Ką tai reiškia? Arba kompensacijas skirstanti valdžia yra kvaila ir to nemato, arba nesugeba įvesti tvarkos, arba tiesiog nenori to padaryti. Su blogybėmis turi kovoti specialistai, o ne bet kuris Seimo narys, kuris nėra tos srities atstovas. Gal situacija pagerės, kai rinkėjai įstatymų leidybą patikės aukščiausio lygio specialistams, o ne bet kuriam nuo plūgo atėjusiam žmogui?

- Lietuvių tautai prognozuojamas išnykimas ir asimiliacija. Ar leis išsipildyti tokioms prognozėms įvairioms negandoms imunitetą per šimtmečius įgiję žemaičiai?


- Taip, žemaičiai iš kitų mūsų šalies piliečių išsiskiria savo charakteriu. Tačiau kaip bus su mūsų tautos išlikimu, pasakyti sudėtinga. Nekelia abejonių, kad tautos asimiliuosis ir išnyks. Aišku viena - kol kiekvieno mūsų širdys degs pagarba Vytautui Didžiajam, mūsų tradicijoms, papročiams, kitiems nacionaliniams simboliams bei vertybėms, tol bus gyva ir Lietuva.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +6 +8 C

 

 +10 +13 C

+11 +12 C

+14 +15 C

 

 +16 +18 C

0-4 m/s

 1-5 m/s

 

0-4 m/s

 

USD - 1.1067 PLN - 4.3386
RUB - 70.6938 CHF - 1.0970
GBP - 0.8874 NOK - 9.8905
reklama
Ūkis