respublika.lt

Koks yra tikrasis skurstančiojo lietuvio veidas?nuotraukos (17)

2018 lapkričio mėn. 03 d. 09:41:40
Justina GAFUROVA

Neseniai „Eurostatas“ paskelbė, kad beveik ketvirtadalis Lietuvos gyvena ties skurdo riba. Politikai nuolat tikina, kad šalyje gyvenimas gerėja, tačiau žmonės vis tiek priversti kęsti badą ir gėdą dėl nepritekliaus. „Vakaro žinios“ domėjosi, kaip dažniausiai skurde atsidūrę žmonės vertina valdžios pastangas jiems padėti.

 

307 eurai žmogui - tokią santykinio skurdo ribą arba skurdo rizikos lygį 2017 m. Lietuvoje nustatė „Eurostatas“. Šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 m. santykinio skurdo riba 2017 m. buvo 644 eurai. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Šiuo metu Lietuva yra viena iš lyderiaujančių ES pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius.

Tiesa, mes šalies viduje turime ir kitą skurdo apskaičiavimo modelį - tai absoliutaus skurdo riba. 2017 m. absoliutaus skurdo riba Lietuvoje buvo 238 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 500 eurų - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinto minimalaus maisto prekių krepšelio kaina. „Vakaro žinios“ teiravosi Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovės Rasos Žemaitės, ką keturių asmenų šeima Lietuvoje gali sau leisti už 500 eurų per mėnesį?

„Vilniuje gyvenanti šeima, kuriai reikia iš 500 eurų dar ir būsto nuomą sumokėti, už tiek neišgyvens. Galbūt Naujojoje Akmenėje, kur šeimos neslegia nuomos mokestis, be to, yra galimybė darže savo daržovę užauginti, tie 500 eurų taip negąsdina“, - skaičiuoja R.Žemaitė, - ir priduria, kad labiausia šeimas piktina tai, kad net turėdamas darbą negali būti tikras, kad neskursi: „Dirbančių šeimų nuoskaudos yra pagrįstos ir argumentuotos. Manome, kad neturėtų būti vienodai skaičiuojama skurdo riba dirbantiems ir nedirbantiems. Juk šeimos tam ir dirba, kad nepatektų į skurstančiųjų gretas. Vadinasi, skurdo riba turėtų būti visiškai neapmokestinama. Be to, Lietuvoje šiandien vaikų skurdas jau lenkia pensininkų. Norint tai įveikti, mokesčių sistema turėtų lanksčiai žiūrėti į išlaikomų asmenų skaičių šeimoje. Dirbančios šeimos neturėtų patekti į skurdo ribos grupę.“

Ji sako netikinti ir valdančiųjų tikinimais, esą nuo 2019 m. visi galėsime atsikvėpti, nes Lietuva taps šalimi, kuri kone mažiausiai apmokestina darbo jėgą. „Taip žaidžiami negražūs žaidimai. Deja, mūsų darbo pajamos yra labiausiai apmokestinamos ES. Be to, visiškai nebeatsižvelgiama į išlaikomų asmenų skaičių, nes dirbantiems tėvams panaikintas neapmokestinamas pajamų dydis. Darbdavio mokesčių dalį įpareigojus sumokėti darbuotojui, jo kišenėje pinigų nepadaugės. Mūsų atlyginimai ir taip yra labai maži, lyginant su kitų ES šalių atlyginimais. Tad norėtųsi, kad bent jau nebūtų giriamasi, kad būsime mažiausiai apmokestinama darbo jėga, nes taip nebus“, - sakė R.Žemaitė.

„Vakaro žinių“ kalbinta Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje atstovė Daiva Grikinienė sako, kad jų veikloje skurdo rodiklis yra vidutinė pensija. „2017 m. santykinio skurdo riba buvo laikoma 307 eurai. O vidutinė pensija šalyje šių metų vasaros viduryje buvo 328 eurai, ją gauna daugiau kaip 80 proc. pensinio amžiaus žmonių. Tai reiškia, kad didžioji dalis pagyvenusių žmonių gyvena ties skurdo riba. Štai kokia mūsų statistika“, - sako D.Grikinienė.

Ji neslepia, kad garbaus amžiaus maltiečių globotiniams ir geriausi valdžios pažadai, pensijų, išmokų didinimas ar didžiausios mokesčių reformos, deja, jau nepadės: „Mes džiaugiamės, kai valdžioje priimami strateginiai sprendimai, kurie ilgainiui duos gerų rezultatų visos valstybės mastu. Bet mūsų globojamieji nebeturi kada laukti. Jiems maisto reikia šiandien, nes rytojaus jie gali nesulaukti. Tai labai liūdina ir atrodo nesąžininga, nes tai yra žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo, mokėjo mokesčius, o patys gyvenimo pabaigoje yra priversti prašyti pagalbos. Jie jaučia šią nuoskaudą. Pajamų nelygybė turbūt niekam neskatina laimės hormono.“

Dirbdami su kitose šalyse paramą teikiančiais bendraminčiais, maltiečiai Lietuvoje pastebi, kaip skiriasi skurdas skirtingose šalyse. Labiau išsivysčiusiose šalyse daugiau sprendžiamos senų žmonių vienišumo problemos, o mes Lietuvoje vis dar susiduriame su badu. „Žinoma, kartais ir Lietuvoje skurdas atsiranda ne dėl finansinio nepritekliaus. Tą matome savo vaikų dienos centruose. Juos lanko vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurios nebūtinai patiria skurdą. Kartais būna, kad tokių šeimų tėvai gauna neblogas pajamas, tačiau neturi socialinių įgūdžių. Būna atvejų, kai dvi dienas po mamos algos vaikų kišenės būna pilnos saldainių, o mėnesio pabaigoje jie jau priversti prašyti maisto.

Skurdas ir badas mūsų šalyje yra labai arti vienas kito, nors bado statistikos ir neturime. Tačiau pakanka pamatyti, kaip močiutė pasiruošusi laukia dubenėlio sriubos, o ant jos virtuvinės spintelės stovinti duoninė taip švariai išvalyta - visa baltutėlė, bet tuščia“, - patirtimi dalijasi D.Grikinienė.


Interviu su Vilniaus universiteto profesoriumi, ekonomistu Romu LAZUTKA:


- Kuris rodiklis atspindi tikrą realybę: absoliutus ar santykinis skurdas?


- Šios dvi skurdo ribos rodo skirtingus dalykus. Santykinė skurdo riba skaičiuojama pagal vienodą metodiką visoje ES ir yra laikoma pagrindine formule, sukurta pagal tai, kaip išsivysčiusios šalys apibrėžia skurdą. Dažniausiai tose šalyse nebėra paplitusios maisto, drabužių ar pastogės stokos, kas šiose šalyse buvo laikoma skurdu prieš 100 metų. Trumpai tariant, apibrėžiama, kad skurde gyvenančių žmonių sąlygos yra gerokai prastesnės nei įprasta toje šalyje gyventi. Tai apima ne tik materialinius dalykus, bet ir kultūrinius, socialinius poreikius. Taip yra prasminga suprasti skurdą išsivysčiusiose šalyse.

Žmogus nėra tik biologinė būtybė, kuriai, kaip paršeliui, pakaktų maisto, kraiko ir kad nesušaltų. Žmogus yra socialinė būtybė, todėl kai visuomenė kinta ir gyvenimas gerėja, keičiasi ir skurdo sąlygos. Kažkada gal niekas nemanė, kad interneto neturėjimas galėtų būti priskiriamas prie skurdo rodiklių. O šiandien jau labai daug paslaugų teikiamos tik internetu. Automobilis kažkada buvo laikomas prabangos dalyku, o žinant, koks yra viešojo transporto tvarkaraštis Lietuvos provincijoje, kelis šimtus eurų kainuojantis senas automobilis šiuo atveju nelaikomas prabanga.

Kai kurie ekspertai Lietuvoje šį dydį labai kritikuoja, neva santykinis skurdas rodo pajamų nelygybę. Tai nėra teisinga. Pajamų nelygybę Lietuvoje lemia viršutiniojo sluoksnio atitolimas nuo vidutiniojo. O santykinis skurdas skaičiuojamas kaip tik nuo atlyginimų medianos (vidurkio - aut. past.), taigi visai nerodo, kaip pasiskirstė pajamos tarp turtingų žmonių. Toks skurdas rodo, kiek mažas pajamas gaunantys žmonės yra nutolę nuo vidutiniškai šalyje gyvenančių gyventojų. Dar XVIII amžiuje ekonomikos mokslo tyrinėtojai sakė, kad į skurdo supratimą reikia įtraukti ir gėdą. Jeigu šiuo metu įprasta į bažnyčią ateiti odiniais batais, tai jų neturėdamas tu jautiesi prastai. Mes turime suprasti, kad jis skursta ne todėl, kad jam šąla kojos, o todėl, kad jis išsiskiria iš visuomenės. Jeigu ekonomika šalyje auga, bet didėja skurstančiųjų dalis, tai reiškia, kad ekonomikos augimo vaisių daugiau nusiraškė labai turtingi.

Lietuvoje iki šiol kritikuojama santykinė skurdo riba. Tačiau tokie kritikai žmogų priskiria tik prie biologinės būtybės. Dabar ES jau daug kalbama apie gyvulių gerovę, kritikuojama, jei kiaulė per visą gyvenimą neturi galimybės apsisukti ratu per mažame garde, o kalbant apie žmonių skurdą, jau galima manyti, kad jei pavalgęs, tai neskurstantis?

Skaičiuojant absoliutų skurdą, vertinama gyventojo padėtis ne pagal kitų gyventojų turimas galimybes, o pagal žmogaus poreikius. Absoliutaus skurdo riba nustatoma pagal vyriausybės nustatytą minimalų maisto produktų krepšelį, kuris reikalingas žmogui, kad nereikėtų badauti ir jis nesusigadintų sveikatos. Taip pat įvertinamos komunalinės paslaugos, transportas, ryšiai. Tačiau čia nevertinama, kaip gyvena vidutinysis sluoksnis, stebima, kaip keičiasi šio krepšelio kaina. Lietuvoje iš 238 eurus siekiančių skurdo ribą pajamų gyvena 13,8 proc. gyventojų, o tai yra labai daug - Kauno miesto gyventojų skaičiaus dydis.

- Kur valstybės vaidmuo kovoje su skurdu?


- Būtų galima sakyti, kad tikroji absoliutaus skurdo riba galėtų būti Valstybės remiamos pajamos (VRP) - nuo šių metų 122 eurai. Tik nuo šios ribos valstybė įsipareigoja remti gyventojus, kurių tėra apie 2,5 proc. Galima sakyti, kad skurstančiųjų labai mažai. Kodėl? Nes valstybė neskiria daugiau lėšų ir nedidina VRP. Jeigu jas sulygintų su absoliučia skurdo riba - 238 eurais, reikėtų remti ne kelis procentus, o beveik 14 proc. gyventojų. Tam reikėtų daug pinigų iš biudžeto. Santykinio skurdo kritikai džiaugiasi, kad paskelbtas absoliutus skurdas, bet džiaugtis nereikėtų. Nes augant ekonomikai šie žmonės tiesiog nužmoginami, manant, kad jiems turėtų pakakti tik minimaliai pavalgyti ir apsirengti. Taip valstybė „nusiplauna rankas“. Absoliutus skurdas yra reikalingas valstybės socialinei politikai formuoti, bet „Eurostatas“ jį skaičiuoja tik kai kurioms šalims.

Kad skurdas yra santykinis dalykas, rodo ir tai, kaip skurdas skiriasi šalyse. Afrikoje skurstantis žmogus yra visai kitoks nei Lietuvoje, o skurstantis Lietuvoje - ne toks pats, koks skurstantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki šiol šaipomasi, kad statistika rodo, jog net ir Liuksemburge yra skurstančiųjų. Taip, yra, nes jeigu žmogus uždirba 500 eurų, o šio miesto gyventojams įprasta uždirbti kelis tūkstančius eurų, jis skursta. Jis negali pasinaudoti tuo, kuo įprasta naudotis šios šalies gyventojams, nekalbant apie prabangą.

Santykinė skurdo riba Lietuvoje rodo, kad tarp labiausiai skurstančių žmonių yra pensijinio amžiaus žmonės. Pensininkų skursta apie 36 proc., nors visos šalies santykinio skurdo rodiklis yra 22,9. Niekas to nenuneigs, nes tai matoma plika akimi. Apsižvalgykite, bet kur, kur reik bent truputį turėti pinigų, ten pensininkų nepamatysite. Pramogų centruose, teatruose, Pilies gatvės kavinėse - tik jaunimas ir, geriausiu atveju, vidutinio amžiaus žmonės. Jei ten pamatysite pensininką, greičiausia tai bus keliaujantis užsienietis. Nereikėtų manyti, esą normalu, kad senyvo amžiaus žmonėms tokios paslaugos neprieinamos.


Interviu su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu ŠILĖNU:

- Kuris rodiklis atspindi tikrą realybę: absoliutus ar santykinis skurdas?

- Aš nekritikuoju santykinio skurdo rodiklio, tik sakau, kad, kai politikai jį cituoja, reikia suprasti, ką jis matuoja. Jis matuoja ne absoliutų skurdą, kai žmogus neturi, ko valgyti, o tik pajamų nelygybę. Jis nurodo, kiek vienas valgo daugiau negu kitas. Pats rodiklis nėra prastas, reikia žinoti, ką jis matuoja. Kai norime sužinoti, kokiu greičiu važiuojame, žiūrime į spidometrą, o ne į termometrą. Pavyzdžiui, Lietuvoje 23 proc. žmonių gyvena prasčiau nei vidutiniškai. Bet problema prasideda, kai šis terminas naudojamas netinkamai, siekiant politinių tikslų - įtikinti, kad kas penktas žmogus Lietuvoje neturi ko valgyti, o tai yra netiesa.

Todėl mums reikėtų rodiklio, kuris pamatuotų, kiek žmonių iš tiesų gyvena skurdžiai. Lyginant santykinio skurdo rodiklį 2001 ir 2017 m., galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje 2017 m. žmonės gyveno daug prasčiau nei 2001 m. O tai nėra tiesa. Kad pajamų nelygybė galbūt išaugo, nesiginčiju. Santykinio skurdo rodiklis naudojamas, kai kalbama apie absoliutų skurdą, taip klaidinant žmones.

Jeigu kalbame apie pajamų nelygybę, galime naudoti santykinio skurdo rodiklį, paaiškinant, ką jis matuoja. Jeigu kalbame apie absoliutų skurdą, kai norime pasakyti, kiek žmonių neturi ko valgyti, liūdna, bet nelabai kas tokią statistiką veda. Neseniai Statistikos departamentas susikūrė metodiką absoliutaus skurdo matavimui. Šis rodiklis matuoja, kiek žmonių negali patenkinti savo poreikių. Jei norime kovoti su absoliučiu skurdu, reikėtų bent jau žinoti, kiek tokių žmonių Lietuvoje tikrai yra. Manau, kad iš tiesų niekas to nežino.

- Pagal Statistikos departamento skaičiavimus, absoliutaus skurdo riba 2017 m. Lietuvoje buvo 238 eurai žmogui. Tokių žmonių Lietuvoje yra 13,8 proc.

- Tai yra arčiau tikslesnės situacijos. Norint suvokti, kiek Lietuvoje žmonių gyvena skurde, šis rodiklis yra teisingas žingsnis teisinga linkme.

- Argi šiuolaikiniame gyvenime žmogui pakanka tik būtinųjų poreikių patenkinimo?


- Nejaugi tai, kad aš gyvenu vieno kambario bute, o kaimynas - dviejų kambarių, jau reiškia, kad aš skurstu? Iš akademinės pusės, kalbant apie skurdą, galime vartoti įvairius rodiklius. Mano mintis yra ta, kad Lietuvoje yra politikuojama kalbant apie skurdą, kai iš tiesų yra kalbama apie pajamų nelygybę. Mano vertybių sistemoje absoliutus skurdas yra dalykas, kurį galima įveikti. Esame pakankamai turtinga šalis, kad užtikrintume, jog niekas iš mūsų nebadautų. Tačiau jokia šalis neišsprendė pajamų nelygybės problemos. Ji visada bus, nes vieni žmonės yra darbštesni, labiau siekiantys. Bet aš šios problemos ir nespręsčiau. Nes jei sukursime sistemą, kur visi gaus vienodai, nepriklausomai nuo pastangų, labai greitai niekas nieko nebeveiks.

- Lietuvoje didžiausia pajamų nelygybės problema, kad viršutinė ir apatinė klasės yra didelės, o vidutiniosios klasės beveik neturime?

- Sutinku. Taip yra todėl, kad mokesčių sistema Lietuvoje yra prastai sukonstruota. Mokesčiai yra ir per dideli, ir netiksliai paskirstyti. Pikčiausia, kai dirbi pagal darbo sutartį, sumoki daug, bet gauni mažai. Arba tas, kas sumoka daug, gauna tiek pat, kiek tas, kuris sumoka mažai arba visai nesumoka.

- Kokie būtų jūsų sprendimai valdžiai dėl skurdo mažinimo?


- Kalbant apie absoliutų skurdą, kai žmonės neturi ko valgyti, visa paramos sistema Lietuvoje turėtų atitikti pajamų ir turto testą. Paprastai tariant, pašalpas ir kitokią paramą turėtų gauti tik tie žmonės, kurie iš tikrųjų neturi nei pajamų, nei turto arba to turi labai mažai. Todėl kritikuočiau visas socialinės apsaugos priemones, kurios šio testo „neišlaiko“. Pavyzdžiui, „vaiko pinigai“. Nesiginčiju, kad vaikus auginti yra nelengva ir brangu, bet „vaiko pinigus“ gauna visi. 100 turtingiausių Lietuvos žmonių, kurie turi vaikų, taip pat šiuos pinigus gauna. Tai yra neprotinga.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAS: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei trečiadienį vyks į Briuselį, kur su Europos Komisijos (EK) vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) aptars susitarimo dėl Europos Sąjungos ir Londono santykių po „Brexito“ projektą, pranešė T. Mei biuras.
  • AVARIJA: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar 44 buvo sužeisti, trys iš jų sužaloti sunkiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493