respublika.lt

Kodėl užkliuvo planai liberalizuoti techninių apžiūrų tvarką? (10)

2019 gegužės mėn. 14 d. 16:56:00
Vidmantas Misevičius

Seime gegužės 14 dieną vyko konferencija, kurioje skirtingų sričių politikai ir verslininkai pateikė pastebėjimus, susijusius su Vidaus reikalų ministerijos pasiūlyto įstatymo pakeitimo projektu. Jame numatoma liberalizuoti privalomas technines apžiūras (TA) ir keisti vairavimo mokymą reglamentuojančias taisykles. Konferencijos organizatorių teigimu, tai sugriaus dabar galiojančią sistemą ir žalos pokyčiai duos daugiau negu naudos. Bet ar tikrai?

 

Prieš savaitę vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pateikė svarstymui siūlymus, tarp kurių buvo ir idėja keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei naikinti nuo 1994 m. galiojantį automobilių TA atliekančios „Tuvlitos“ monopolį. Ministerijos atstovų teigimu, patobulinus dabar galiojančius teisės aktus, TA galės atlikti reikiamą įrangą įsigiję automobilių servisai ir įgalioti atstovai. Tokie pokyčiai lemtų ne tik konkurencijos šiame segmente atsiradimą, bet ir skatintų paslaugų kokybės augimą bei jų kainų mažėjimą.

Užprogramuotas chaosas?

Konferencijos dalyvių - seimo narių Algirdo Butkevičiaus ir Rimanto Snkevičiaus, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos prezidento Rimanto Didžioko, Autoverslininkų asociacijos gen. direktorius Vitoldo Miliaus ir Vairuotojų rengimo asociacijos prezidento Valentino Masilionio - nuomone siūlomi pakeitimai yra ydingi.

Jų teigimu, sistema keičiama neatlikus jokio vertinimo, nepagrindžiant, kuo blogas dabartinis modelis. Įstatymo projekto nuostatos neatitinka ES direktyvos ir jame, esą, iškart užprogramuojamas interesų konfliktas bei šališkumas. Prelegentai nuogąstavo, kad tinkamo kontrolės mechanizmo nebuvimas leis piktnaudžiauti sistema ir vėl atgims TA sistemoje kadaise klestėjusi korupcija. Tai lems ne tik suprastėjusią paslaugų kokybę, bet ir padidėjusį avaringumą keliuose. Galiausiai, konferencijos organizatoriai buvo įsitikinę, kad tokie pokyčiai neigiamai paveiks paslaugų kainas, vykdoma pertvarka bus apmokama iš vartotojų kišenės, bet tuo pačiu metu bus pažeisti ir į TA stotis investavusių verslininkų lūkesčiai.

A.Butkevičiaus teigimu, aktualiausios TA sistemos problemos buvo įvardintos dar 2006 m. „Jau tada buvo diskutuojama, kaip įveikti korupciją, kaip palengvinti TA atlikimą regionuose ir t.t. Tuomet buvo paskaičiuota, kiek turėtų kainuoti TA centrų modernizavimas ir kada tai galėtų atsipirkti, - susirinkusiems sakė parlamentaras. - Kai Vilniuje buvo įdiegta kelią korupcijai užkirtusi sistema, net STT pripažino, kad didžiausią pažangą kovoje su šia blogybe pasiekė būtent  „Transekstai“ priklausančios įmonės.

Pasak A.Butkevičiaus, kadangi sistema veikė, VRM siūlymas ją keisti visus nustebino. „Savo TA nusprendusių liberalizuoti estų pavyzdys aiškiai rodo, kad tokios reformos teigiamų rezultatų neduoda. Pradiniame etape kainos gal ir sumažėtų, bet vėliau jos tikrai išaugtų. Be to, nebeliktų kontrolės, o tai atvertų kelius korupcijai“, - perspėjo A.Butkevičius.

Taip pat, parlamentaro teigimu, nieko blogo nėra tame, kad TA Lietuvoje atlieka tos pačios įmonės, kurios neterminuotą konkursą laimėjo prieš ketvirtį amžiaus. „Jeigu sistema veikia, kam ją keisti? Ir tai nėra monopolija. Valstybė tiesiog pasirinko, kas teiks tam tikras paslaugas“, - sakė Seimo narys.

Įdomu tai, kad kitas Seimo narys R.Sinkevičius priešingai pripažino, jog dabartinė TA sistema yra monopolinė, tačiau vis tiek palaikė idėją, kad keisti jos nereikia. „Užtikrinti, kad keliuose būtų tik techniškai tvarkingas transportas, yra valstybės prerogatyva. Šiandieninė platų tinklą turinti techninių apžiūrų sistema tai užtikrina. Ji yra pigi, patogi vartotojams ir turi bendrą su kitomis institucijomis informacinę sistemą, užkertančią kelią korupcijai. Liberalizuoti ją galima, bet kaip tada bus su kontrolės mechanizmu? - teiravosi R.Sinkevičius. - Estai, pamatę kuo baigėsi reformos, norėtų susigrąžinti anksčiau turėtą tvarką, bet griauti lengviau negu statyti. Ar nenutiks taip ir Lietuvoje?“

R.Didžioko teigimu, jeigu anksčiau LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas buvo taisomas ir pildomas, tai dabartinis projektas labiau primena įstatymo darkymą. „TA sistema buvo nuolat tobulinama. Pasiekėme, kad eilės liko tik sezoniniu reiškiniu. Skiriant daugiau lėšų techninei įrangai ir darbuotojų švietimui, praktiškai išgyvendinome korupciją. Dabar kontrolieriai gali užfiksuoti ne tik kyšio siūlymo faktą, bet ir patį siūlytoją bei suvesti šiuos duomenis į sistemą, kur jie bus matomi visam tinklui, tad praslysti nepastebėtas toks vairuotojas nebegalės“, - pasiekimais džiaugėsi R.Didžiokas, kurio teigimu, teisinės aplinkos pakeitimas pažeistų ir į TA stotis investavusių verslininkų teisėtus lūkesčius.

„Neprieštaraujame, kad dabartinis modelis būtų tobulinamas, bet reikia pasakyti aiškiai, kas yra negerai, o ne leistis į eksperimentus. Estai liberalizavo rinką. Ten TA teikiančių įmonių skaičius išaugo iki 200, o jų kainos, lyginant su galiojančiomis Lietuvoje, yra maždaug keturis kartus didesnės. Viskas atiduota verslui ir jis paslaugą atlieka tik tada, kai paslauga apsimoka, - Estijos sistemos blogybes vardino „Transeksta“ prezidentas. - Periferinės mažų miestelių stotys išlaikomos centralizuotos įmonės lėšomis uždirbant pinigus kituose centruose. Pakeitus tvarką, nebeliktų mažųjų stočių, kas apsunkintų TA praėjimą. Jeigu VRM inicijavo tokį įstatymo pakeitimo projektą, jie turėjo pateikti ir atitinkamus skaičiavimus, tačiau, regis, jokios analizės padaryta nebuvo.“

V.Miliaus teigimu, dabartinė, daug metų egzistuojanti TA sistema yra vienas geriausių pasiekimų automobilizmo srityje: „Gal ir būtų galima kalbėti apie jos keitimą, tačiau kol nėra reglamentuota servisų priežiūros ir kokybės tikrinimo tvarka, liberalizavimas, žinant bendrą požiūrį į automobilių remontą, taptų naujų problemų priežastimi. Be to, dabartinis planas neleidžia verslininkams suprasti, ar jie gali iš to uždirbti. Vienintelis aiškus reikalavimas yra įsigyti įrangą, tačiau toliau - tik klausimai, atsakymų į kuriuos nėra.“

V.Masilionis atkreipė dėmesį, kad Saugaus eismo įstatymo projektas turėtų būti nukreiptas į vairavimo tobulinimą, o ne į revoliucinius projektus. „Lieka neaišku, kokie poįstatyminiai teisės aktai bus keičiami, neaiškus tampa vairuotojų mokymų modelis. Planuojama keisti vairuotojų egzaminavimo tvarką, tačiau taip ir neaišku, kas ten tiksliai keisis. Planuojama keisti „šeimos nario“ sąvoką, bet, jei tai bus padaryta, kaip planuojama, jauni, nepatyrę vairuotojai galės mokyti dar jaunesnius asmenis, nes visa Lietuva taps „šeimos nariais“, - baiminosi V.Masilionis.

Gintautas Šlėderis, „Transeksta“ vadovas, patikslino, kad TA stočių pajėgumai didinami, jeigu nustatomas toks poreikis. „Šiuo metu Lietuvoje registruotas transporto priemones spėja aptarnauti nuo 1994 m. tuo užsiimančios 10 įmonių. Jeigu tvarka bus liberalizuota, kaip rodo estų pavyzdys, įmonės dirbs nuostolingai, mažės investicijas į technologijas ir augs kainos“, - niūrias prognozes piešė G.Šlėderis.

Estai - TA sistemos reforma pasiteisino

„Vakaro žinių“ pakalbintas Estijos automobilių pardavėjų asociacijos (AMTEL) vadovas Arno Silatas (Arno Sillat), priešingai lietuvių išsakytiems teiginiams, pokyčiais TA sistemoje buvo labai patenkintas.

„Pradžioje buvo baiminamasi, kad į TA verslą įleidus privatų kapitalą, kainos augs. Nuogąstavimai nepasitvirtino, nes valdžiai viską prižiūrėjo ir kontroliavo. Be to, norintiems TA paslaugas teikti įmonėms buvo taikomi aukšti reikalavimai. Turėdamas tik atsuktuvą ir reples, tokios paslaugos tikrai negalėčiau teikti, - juokavo pašnekovas, akcentavęs, kad servisai turėjo susipirkti visą matavimo ir kontrolės įrangą.

„TA lygis tikrai nesumažėjo, bet nebeliko vietos korupcijai. Reikalas tas, kad „praleidžiant“ automobilius už pinigus savininkas galėjo netekti licencijos teikti TA paslaugas. Estija - nedidelė rinka, informacija sklinda greitai. Jeigu kažkas sugalvotų „praleisti“ automobilius be patikros, žinia greitai išplistų, tad įmonių savininkai patys buvo suinteresuoti, kad visi dirbtų sąžiningai“, - apie kovą su korupciją pasakojo A.Silatas.

„Reforma pasiteisino ir galvojant apie ateitį. Kai į Estiją plūstelėjo naudotų automobilių iš Europos banga, pasitaikė keli incidentai su gamtinėmis dujomis (SGD) varomu transportu. Po tų gaisrų uždraudėme naudotų „Škoda“ ir „Volkswagen“, kuriuose sumontuota SGD įranga, importą, nes nebuvo techninių galimybių patikrinti šios įrangos būklės. TA užsiimančios įmonės jau įpareigotos spręsti iškilusią problemą. Po kelių metų tikrai sulauksime didelio elektromobilių srauto. Juos taip pat reikės tikrinti, o tam reikės ir žinių, ir specialistų. Privalumas tame, kad visas šias išlaidas TA atliekančios įmonės prisiims sau ir šalies gyventojams papildomai mokėti už tai nereikės. Įmonės puikiai supranta, kad tai ne tik verslas, bet ir konkurencija bei nuolatinės investicijos, todėl stengiasi savo darbą atlikti kaip galima geriau. Esu įsitikinęs, kad vairuotojai, kai valdžia dalimi funkcijų pasidalino su privačiais investuotojais, tik išlošė“, - teigė AMTEL vadovas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MALAIZIJA: Kvala Lumpūro ligoninėje mirė buvęs Malaizijos karalius Ahmadas Šahas, valstybės vadovo pareigas ėjęs nuo 1979 iki 1984 m.; dėl buvusio monarcho mirties Pahango valstijoje paskelbtas 40 dienų gedulas.
  • TURKIJA: Turkija jau siunčia kariškius į Rusiją, kur jie bus apmokyti naudotis zenitine raketų sistema S-400 „Triumf“, kurią Ankara įsigyja iš Rusijos, nepaisydama Vašingtono prieštaravimų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate R.Meilutytės sprendimą baigti karjerą?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +15 +17 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

+19  +21 C

0-2 m/s

 0-2 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1161 PLN - 4.3060
RUB - 71.9646 CHF - 1.1274
GBP - 0.8761 NOK - 9.7913
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis