respublika.lt
LRDT LYRAS

Kodėl pešamės net tvarkydami tremtinių kapus?nuotraukos (3)

2018 gruodžio mėn. 16 d. 15:00:13
Irena BABKAUSKIENĖ

Žmonės, važiuojantys tūkstančius kilometrų, kad sutvarkytų Sibiro platybėse nykstančius lietuvių tremtinių kapus, kelia pagarbą. Galima būtų pasidžiaugti, jog tokių organizacijų yra nemažai, jei ne jų veiklą temdantys konfliktai dėl valstybės skiriamų lėšų, kai imamasi konkurentų juodinimo, jų atliktų darbų menkinimo. „Pavadinti konkurencija tremtinių kapų tvarkymą, kai visas Sibiras tais nykstančiais kapais nuklotas, - nenormalu, net liežuvis neapsiverčia. Ten konkuruoti nereikia: rašykite projektus ir važiuokite. Darbo visiems užteks, ir ne vieniems metams“, - sakė šios negražios konkurencijos smūgį patyrusi Tarptautinės solidarumo ir demokratijos asociacijos „Mes“ vadovė Gitana Buividaitė.

 

Dėl šmeižto kreipėsi į teisininkus

„Toks jausmas, kad Lietuvoje niekas turbūt netiki, jog galima sąžiningai gauti pinigų“, - sakė asociacijos „Mes“ vadovė G.Buividaitė, kurios projektai jau keletą metų įvertinami aukščiausiais balais ir gauna Kultūros rėmimo fondo finansavimą kapų Sibire tvarkymui.

Galima spėti, jog tai, kad šios veiklos naujokė nurungia kapų tvarkymu Sibire daug metų užsiimančias organizacijas, ir kelia jų nepasitenkinimą. Tokį didelį, kad imamasi ir asmeninio šmeižto, ir atliktų darbų menkinimo. Matyt, todėl neatsitiktinai vienos televizijos reportaže pasirodė siužetas apie asociaciją „Mes“: esą už Kultūros rėmimo fondo skirtus 22 tūkst. eurų pastatyta per mažai kryžių kapinėse; maža to, kapinės Irkutsko srityje buvusios ne sutvarkytos, bet sugadintos, nes esą išmesti autentiški tremtinių statyti kryžiai, kurie dar būtų stovėję, ir pastatyti nauji - žymiai mažesni. Sužaista ir Lietuvoje populiaria KGB korta. Esą asociaciją „Mes“ galima vadinti savotiška KGB struktūra - jai vadovauja Rusijos pilietybę turinti vadovė, kurios buvęs vyras - KGB karininkas ir pan. Visus tuos „faktus“, žinoma, dėstė žmonės iš organizacijų, taip pat užsiimnančių kapų tvarkymu ir konkuruojančių su asociacija „Mes“ dėl valstybės skiriamų lėšų.

Kai G.Buividaitė dėl šmeižto kreipėsi į teisininkus, televizijos reportažo autoriams, niekuo negalintiems pagrįsti savo pateiktų „faktų“, teko paneigti melą. „Galėčiau prisiteisti nemenką sumą už šmeižtą, bet man jų pinigų nereikia - užteks to, kad televizija paneigė melagingus faktus, nors, žinau, dėmė liks, - sakė G.Buividaitė.

„Ten buvau lietuvė, Lietuvoje tapau rusė“

Paprašyta papasakoti apie save, Karelijoje gimusi ir augusi, į Lietuvą tik prieš keletą metų persikrausčiusi G.Buividaitė sakė: „Esu turtinga: dvi tėvynės, dvi kultūros. Tačiau Lietuva - mano sielos Tėvynė“. Gyvendama Karelijoje, Petrozavodske, Gitana įkūrė lietuvių bendruomenę „Karelijos lietuviai“ (Karelijoje gyvena apie 1000 lietuvių, iš jų - apie 300 Petrozavodske). „Dvylika metų dirbau visuomeninį darbą lietuvių bendruomenėje, tai buvo mano tikrasis gyvenimas. Ne antras po darbo, o būtent - pirmasis, - pasakojo Gitana. - Turėjome šokių ansamblį, organizavome įvairius renginius“. Jos iniciatyva kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru 2009 m. pastatytas ir atidengtas paminklas įamžinant lietuvių Stalino represijų aukų atminimą memorialiniame komplekse „Sandarmoch“.

„Kai su mama atvažiuodavome pas gimines į Šiaulius, Telšius, rodos, net kvėpuoti čia lengviau būdavo - mane traukė į Lietuvą, - pasakojo Gitana. - Su mama planavome apsigyventi Lietuvoje. Bet atsitiko taip, kad mama, 2015 m. vasarą atvažiavusi pasisvečiuoti pas seseris į Šiaulius, blogai pasijuto, atsidūrė ligoninėje. Ją Lietuvoje tais metais ir palaidojau. Neturėjau šeimos, buvome tik dviese su mama. Tad po laidotuvių pardaviau butą Petrozavodske ir parvažiavau Lietuvon“.

Natūralu, kad Lietuvoje G.Buividaitė ėmėsi veiklos, kuria Karelijoje užsiiminėjo daug metų. „Pagalvojau, kad galiu įkurti visuomeninę organizaciją, juo labiau kad turėjau idėjų projektams, žinojau, kur galime dalyvauti - juk daug žmonių pažįstu Rusijoje, Kazachstane. Asociaciją „Mes“ įregistravau 2017 metais. Aš 50 metų pragyvenau Rusijoje. Garsinau Lietuvos vardą ir gavau daugybę Lietuvos apdovanojimų už lietuvių kultūros ir tradicijų saugojimą. Karelijoje aš buvau lietuvė, atvažiavau čia - aš jau rusė, ir dar KGB. Taip imti ir apjuodinti žmogų...“, - asociacijos „Mes“ įkūrimą ir šmeižto istoriją prisiminė G.Buividaitė.

Ryšys su tremtiniais išlieka

Per keletą veiklos metų, gavusi parengto projekto „Negrįžusiųjų atminimui“ finansavimą, asociacija „Mes“ Irkutsko srity, Centrinio Chazano kapinėse Zimos rajone, pastatė 15 kryžių, Olchono kapinėse - 7 kryžius, atlikti kiti kapinių tvarkymo darbai. Kazachstane, Spasko memorialiniame komplekse, pastatytas ąžuolinis atminimo ženklas su Marijos atvaizdu, kurtas menininko Artūro Zienkos iš Alytaus.

„Kapinėse supuvusius kryžius, kuriuos reikėjo pakeisti, pakeitėme. O likučius tų dar tremtinių statytų kryžių, kurių išliko tik viršūnėlė, neišmetėme ir nesudeginome - atidavėme Olchono kraštotyros muziejui, - apie darbą Irkutsko srity pasakojo G.Buividaitė. - Man didelį įspūdį padarė Centrinio Chazano kapinės, kuriose 115 palaidojimų. Užeini į kapines - tiesiog ištisa gatvė. Jose daug nukritusių ar greit nukrisiančių apipuvusių kryžių. Mano svajonė - pabaigti sutvarkyti šias Centrinio Chazano kapines. Sutvarkėme 15 kapų, o ką, negi likusius taip ir paliksime? Reikia pabaigti sutvarkyti. Kad šios kapinės būtų kaip lietuvių tautos istorijos atminimo kompleksas. Kad galima būtų nuvesti mokinius, turistus. Planuoju padaryti tokias plokštes, kur surašytume visas pavardes, kas buvo išsiųstas čia tremtin iš Lietuvos. Kad tai būtų gyva šaukianti istorija. Atėjai, perskaitei ir supratai tą likimą, tą skausmą, kuriuo žmonės tuo metu gyveno“.

Energija ir kūrybingumu trykštanti Gitana galėtų be perstojo pasakoti ne tik apie tvarkomus kapus, rausimąsi archyvuose, kai ant apleisto kapo neranda lentelės, bet ir apie ten gyvenančius žmones, nes ryšys su vietiniais gyventojais, anot jos, itin svarbus. „Vienais metais tvarkyti kapus mums padėjo Veteranų draugija, kitais - vietos kraštotyros moksleivių draugija. Atvežiau jiems saldainių, lietuviškos duonos dėžutėje su užrašu „Vilniaus duona“, tai, įsivaizduokite, jie tą dėžutę į Kraštotyros muziejų nunešė“, - pasakojo „Mes“ vadovė.

G.Buividaitę tremtiniai ir jų palikuonys supa ir tiesioginiame jos darbe, mat moteris dirba Vilniuje įsikūrusiuose Specialiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai“. „Kai važiavome tvarkyti kapinių į Centrinį Chazaną, aplankiau netoli tos vietos, Zimos gyvenvietėje, gyvenančią tremtinę Vandą Valiūtę. Jai 92 metai, ji viena gyvena nuosavame namelyje, malkas pati kapoja, vandenį nešioja, o šaltis žiemą ten - žiaurus. Vienais metais užsukau pas ją, siūliau važiuoti į „Tremtinių namus“ Vilniuje, lyg ir sutiko. Bet kitais metais, kai vėl ją aplankiau, sako - ne, noriu mirti čia, kur visi namiškiai palaidoti. Ji buvo partizanė, per ją, galima sakyti, visą šeimą ištrėmė“, - tremtinės istoriją pasakojo G.Buividaitė.

Kuo daugiau tvarkančių, tuo geriau

Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Albinas Gutauskas, paklaustas, kaip, jo manymu, tvarkomi tremtinių kapai, apgailestavo, jog valstybiniu lygiu nėra jokios šios veiklos koordinacijos - viskas paremta asmenine atskirų žmonių ir organizacijų iniciatyva.

Ar jaučiasi konkurencija tarp pretendentų, pateikusių projektus Kultūros rėmimo fondui? „Mes su niekuo nekonkuravome. Šiemet pateikėme projektą ir, gavus Kultūros rėmimo fondo skirtą paramą, bendrijos nariai vyko į Uralą, pastatė paminklą, - sakė A.Gutauskas. - Gal kas ir jaučia nuoskaudą, kad negavo finansavimo. Bet juk tie, kas ten nuvažiuoja, tvarko kapus. Tai kaip gali prieštarauti, kad nuvažiuoja ir tvarko? Kuo daugiau tvarkančių, tuo geriau, ir nėra čia ko pyktis“. Ypač dabar, kai kapus prižiūrėti Sibire, anot bendrijos pirmininko, tapo ypač sudėtinga: „Anksčiau, kai gaudavome rėmimo pinigų, būdavo, susitardavome su vietos gyventojais, kad jie patvarkytų kapelius keletą kartų per metus. Dabar Rusijoje sunku bendrauti su žmonėmis - jie bijo, kad juos neįtartų „palaikant Vakarus“, o iš Lietuvos kiek tu ten privažinėsi?“

***

Vietoj komentaro

Kalbantis su tremtinių kapus tvarkančių visuomeninių organizacijų vadovais ar nariais atrodo, kad tik jie vieninteliai kapus tvarko taip, kaip reikia. Tačiau kas iš tiesų galėtų tai įvertinti ir patvirtinti, nežinia. Kultūros taryba skiria pinigus, juos kartais skiria ir Užsienio reikalų ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras registruoja, kurie kapai ir kur sutvarkyti, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentas domisi paveldu, bet vienos institucijos, kuri koordinuotų tremtinių kapų tvarkymo darbus, nėra. Nors akivaizdu, jei būtų šią veiklą prižiūrinti institucija, nebūtų ir tokios painiavos. Nes konfliktas tarp garbingą misiją atliekančių organizacijų kompromituoja ir pačią idėją - tremtinių kapų Sibire tvarkymą.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSIDOROJO: Sinalojos valstijoje Meksikos šiaurės vakaruose nežinomi nusikaltėliai susidorojo su sporto žurnalistu Omaru Ivanu Camachu; kaip pranešė pirmadienį laikraštis „Milenio“, jo kūnas su akivaizdžiais smurto pėdsakais buvo rastas po tiltu Salvador Alvarado rajone.
  • REMS IR TOLIAU: naftos perdirbimo produktų bendrovė Baltijos šalyse „Orlen Lietuva“ ir Kauno „Žalgiris“ praėjusią savaitę pasirašė bendradarbiavimo sutartį dar vieneriems metams.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
PABUDIMAS

Ar savaitgalį aukojote „Maisto banko“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Ar norėtumėte pakeisti dabartinę arba įgyti dar vieną profesiją?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1     0 C

0     +2 C

 

-5     -4 C

+4    +6 C

+2    +4 C

 

+2    +4 C

2-3 m/s

2-3 m/s

 

3-4 m/s

 

reklama
Sveikata ir grožis