respublika.lt

Kodėl lietuviai geria?

(0)
Publikuota: 2017 birželio 07 07:56:40, Justina GAFUROVA, Danutė SAVICKAITĖ, Daiva ALZYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Kodėl lietuviai geria? Redakcijos archyvo nuotr.

Kol vieni aiškinasi, kiek litrų iš tikrųjų išgeria statistinis lietuvis, kiti bando atsakyti į milijono vertės klausimą - kodėl jis apskritai geria? Iš laimės, norėdamas atšvęsti, ar atvirkščiai - iš gilaus jį kamuojančio liūdesio?

 

Gediminas NAVAITIS, psichologas:

Iš tiesų šiandien nerasime žmonių, kurie manytų, kad Lietuvoje alkoholio suvartojama per mažai ir reikia vartojimą didinti. Dabar siūloma mažinti alkoholio prieinamumą, didinti kainas ir uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Tas, kuris suabejoja tokiomis priemonėmis, jau dabar priskiriamas prie valstybės priešų. Tačiau dabartinėje situacijoje vienas žaidėjas rengia alkoholio ribojimo įstatymą, norėdamas neva spręsti problemą, o kitas žaidėjas, kuris jau daugiau nei 10 metų net nevartoja alkoholio, rengia protesto koncertą prieš draudimus. Akivaizdžiai aiškėja ne kova su girtavimu, o politiniai žaidimai.

Kainų didinimas keliasdešimt metų išlaikytam konjakui kažkodėl laikomas veiksminga blaivinimo priemone, o pigūs gėralai po draudimų niekur nedings ir net užima didesnę dalį rinkos.

Kalbant apie reklamą, yra ne vienu tyrimu įrodyta, kad brandžioje rinkoje (kurioje pardavimas auga arba krenta mažiau nei 10 proc. per metus) reklama nedidina vartojimo, o tik perskirsto gamintojų pelną. Vaizdžiai kalbant, gali kiek nori reklamuoti karstus, jų daugiau neparduosi. Veikiausiai ir be tyrimų yra aišku, kad jeigu uždrausime brangaus šampano reklamą, Kariotiškių sąvartyno senbuvis turbūt nuo to netaps blaivininku.

Žinote, Islandija taip pat buvo susidūrusi su didelėmis alkoholio ir narkotikų problemomis šalyje. Tačiau ten nebuvo bandoma spręsti problemą prievarta ar visuomenės suskaldymu. Ten kaip tik buvo suburti mokslininkai ir politikai, ir jie ėmė ieškoti simptomų šaknų. Buvo pasirinktas Lietuvoje net nesvarstomas sprendimas - sportas. Buvo skirta pinigų sporto klubams, treneriams. Ir rezultatas buvo pasiektas - smarkiai sumažėjo alkoholio ir narkotikų vartojimas.

Kaime yra žemiausias laimingumo rodiklis. Tačiau kaime gyvenančiam žmogui, kuris net ne visuomet turi galimybę nuvažiuoti į parduotuvę, apriboti festivalius ir lauko kavines yra lygiai tas pats, kaip apriboti jo galimybes skraidyti į kosmosą. Beje, laimingumo rodiklis apima ir sveikatą, ir šeimos situaciją, ir socialinius dalykus.

Tradicinis kaimas visuomenei nebeturi ką pasiūlyti. Prieš 100 metų 90 proc. žmonių gyveno kaime ir aprūpindavo 10 proc. gyvenančiųjų mieste. Šiandien proporcija yra kita, o kaime gyvena per daug žmonių, kurie nebeturi ką pasiūlyti, susijusių su žemės ūkio produktais, tačiau gali pasiūlyti kitų itin patrauklių dalykų. Reikia investuoti, kad jie taptų paslaugų teikėjais. Tačiau dabar matome veiksmus, kurie nukreipti į visai kitas grupes.

Žinote, pagal įvairius duomenis skelbiama, kad Lietuvoje yra nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. alkoholikų arba sergančių tuo žmonių. Šalia to, kai kalbame apie tų žmonių galimybes gydytis, vietų tam yra nuo 500 iki 1000. Kyla klausimas: jeigu mes negydome tų, kurie serga, bet bandome kažką daryti su netgi ne labiausiai geriančia visuomenės dalimi, koks gali būti rezultatas? Tegul šis klausimas bus retorinis.

Leonas KAČINSKAS, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vedėjas psichiatras:

Keista, kad nurodoma tokia priežastis, nes laimės koeficientas, kiek teko girdėti, Lietuvoje nėra pats mažiausias. Nelaimingas žmogus dažniausiai jaučiasi tada, kai prisigeria, nes tada išlenda visi pasąmoniniai dalykai...

Lietuviams būdinga gailėti savęs, koks aš vargšas, nelaimingas. Tai lengviausia - gailiesi savęs ir nereikia nieko daryti, nereikia ieškoti darbo, nereikia stengtis. Tačiau visi pamiršta, kad už gailestį sau blogesnio jausmo būti negali. Jis yra naikinantis. Ir taip, begailėdami savęs, mes susinaikiname, o galiausiai išgėrę nusižudome.

Statistika rodo, kad daugiausia alkoholio Lietuvoje suvartoja mažas pajamas gaunantys, kaimuose gyvenantys žmonės. Beveik pusė stipraus alaus išgeriama kaimo vietovėse. Tad faktas, kad kaimo iš alkoholizmo neištrauksime, kol žmonės neturės ten ką veikti. O čia jau prasideda valstybės ir visų kitų požiūris. Nuvažiuokite į bet kurį Vokietijos kaimą - bendruomenės žirgynas, stadionas, salė, kultūriniai renginiai bent kartą per savaitę. Ką Lietuvoje padarėme? Niekas nieko nepadarė. Tačiau ir nepadarys - pačios bendruomenės turi pradėti judėti.

Alkoholizmas - sunki lėtinė liga, kuri gydoma visą gyvenimą. Norint alkoholizmu sergančius žmones išgydyti, svarbus jų įdarbinimas, tačiau be tolesnio kompleksinio požiūrio į šiuos žmones - socialinių darbuotojų priežiūros, lankymosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, sveikstančių žmonių įtraukimo į kitas veiklas, ne tik darbines, kultūrino, socialinio, šeimos gyvenimo - ilgalaikio rezultato nebus. Ilgalaikis rezultatas galimas tik tada, kai tie žmonės turės užsiėmimą, kai atsigaus jų siela, atsiras meilė sau ir aplinkai. Vidiniai ryšiai alkoholiko smegenyse visiškai atsikuria tik po trejų metų. Tam reikalingas ilgalaikis visos visuomenės, jį supančios bendruomenės darbas.


Jei remtumės Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent 13,2 l, o ne 16, 17,8 ar 18,2 l gryno alkoholio 2016 m. teko kiekvienam šalies gyventojui, vyresniam nei 15 metų. Kiek tai yra? Ogi tai yra pusantro butelio alaus, 100 ml degtinės arba 3 taurės vyno kiekvieną dieną. Sprendžiant iš statistikos, ko gero, kiekvienas 15 metų ir vyresnis šalies gyventojas kasdien turėtų būti dar šiek tiek apsvaigęs po vakar.

- Ar tikrai tokius kiekius išgeria dažnas lietuvis?
- „Vakaro žinios“ paklausė trijų maisto prekių parduotuvių savininko, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininko Gintario STOŠKAUS.


- Jeigu šiek tiek paanalizuotume, pamatytume, kad kiekvienam realiai gali tekti netgi didesnis kiekis. Štai, Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. tyrimas parodė, kad Lietuvoje alkoholio visiškai nevartoja 24 proc. gyventojų. Per 10 metų šis skaičius padidėjo 1 proc. O 14 proc. gyventojų turi alkoholio vartojimo problemą ir geria kiekvieną savaitę ar net kiekvieną dieną. Dar 18 proc. gyventojų vartoja kartą per mėnesį, o 19 proc. net rečiau nei kartą per mėnesį. Tai ar tie 14 proc. išgeria šį didžiulį statistinį kiekį? Abejoju, kad taip yra.

- Stumdami Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas politikai rėmėsi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, neva lietuviams tenka po 18,2 l gryno alkoholio kiekvienais metais, šiek tiek anksčiau kalbėta apie 17,8 l, o Statistikos departamentas paskelbia 13,2 l. Kuria statistika reikėtų tikėti?

- Tikėti reikia oficialiais Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis. Dabar mes jau esame įsitikinę, kad Pasaulio sveikatos organizacijai buvo perduoti fiktyvūs duomenys. Taip manome, nes pasiteiravus, kaip gautas šis skaičius, jo niekas negalėjo pagrįsti. Kai to paklausėme Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje, mums buvo paaiškinta, jog tai išankstiniai 2014 m. duomenys, pagal kuriuos suvartojamo gryno alkoholio gyventojui tenka 14,9 l, o šalia jo iš kažkur atsirado 2,9 l neregistruoto alkoholio. Nors šiandien, kiek kalbame su kolegomis iš aplinkinių rajonų, suprantame, kad pilstuko jau beveik nebėra. Jį pakeitė stiprus spirituotas vynas, kurio galima įsigyti parduotuvėje.

Akivaizdu, kad tai nėra kova su alkoholiu, tai tiesiog siekis perskirstyti alkoholio rinką. Dabar kitais metais jau jie turės parengti nuostatas specializuotoms parduotuvėms, numatant, kaip jos turės veikti. Ir tai nėra joks valstybinio monopolio įvedimas, tai kaip tik yra privataus kapitalo parduotuvės. Tiesiog atitikti kriterijus ir įgyvendinti reikalavimus galės tik stambus verslininkas. Akivaizdu, kad vyksta nešvarūs dalykai.

- Bet juk jau yra buvę ir alkoholio pardavimo laiko trumpinimas, ir apribojimai alkoholio neparduoti sėjos metu. Ar tokie draudimai turėjo įtakos pardavimams?


- Taip, alkoholio pardavimo laikas būdavo ribojamas ir šiais laikais, ir dar tarybiniais laikais. Yra buvę, kai buvo galimybė alkoholio pardavimo laiką apriboti rugiapjūtės ir sėjos metu. Nors tai neturėjo jokios įtakos pardavimams. Nuo 1994 iki 2000 m. jau buvo reikalavimas alkoholį pardavinėti nuo 11 val. Ir tuomet buvo kalbama, kad to reikia, nes žmonės ryte ateina pirkti alkoholio pagirioms. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokių būna labai nedaug. Tuomet visi šie ribojimai neturėjo įtakos pardavimams ir dabar neturės.

Tad tik dar kartą matome, kad kovojama ne su priežastimis, o su pasekmėmis. Matome, kad mažėja alkoholio suvartojimas, pastebime, kad ir pardavimai mažėja, kyla kultūros lygis šalyje ir tikrai keičiasi žmonių įpročiai. Manau, kad per artimiausius 3 metus ir taip alkoholio suvartojimo kiekis vienam gyventojui kris iki 11 litrų per metus gryno alkoholio, nepaisant naujų pataisų.

Juk ne prieinamumo klausimą reikia spręsti. Štai žinote, kas šalyje turi geriausią prieinamumą prie alkoholio, bet neprasigeria? Prekybininkai ir jų darbuotojai. Štai aš, mano kartu dirbanti žmona turime geresnį prieinamumą prie alkoholio nei tas pats A.Veryga. Bet aš alaus išgeriu gal 3 bokalus per metus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s