respublika.lt

Ko bijo norintys grįžti emigrantainuotraukos (22)

2019 sausio mėn. 19 d. 16:00:39
Edita SIAVRIS

Statistikos departamentas praneša, kad 2018 metų sausį-lapkritį iš Lietuvos emigravo daugiau nei 39 tūkst. žmonių (iš jų daugiau nei 35 tūkst. - Lietuvos piliečiai), o imigrantų skaičius minimu laikotarpiu siekė daugiau nei 34 tūkst. (iš jų 11 600 - ne Lietuvos piliečiai). Lietuva tampa patraukli užsienio piliečiams iš trečiųjų šalių, tačiau, nepaisant valdžios ketinimų susigrąžinti lietuvių emigrantus, mūsiškiai grįžti baiminasi.

 

Siūlo kreiptis į Užimtumo tarnybą

Štai Kipre jau ilgiau nei dešimtmetį gyvenanti jauna moteris (vardas, pavardė redakcijai žinomi, - aut. past.) „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog norėtų grįžti į Lietuvą, juo labiau kad atsiradus vaikui nori jį vesti į lietuvišką darželį, ir tėvai galėtų nuolat matyti augančią anūkę. „Tačiau, prisipažinsiu, kad yra grįžimo baimė, kaip man įsitvirtinti regione, kai rasti darbą sudėtinga, kai čia atlyginimai žymiai mažesni, kaip tektų išgyventi mano šeimai? Jei galvočiau kraustytis į didmiestį, ten problemos dėl vietų vaikų darželiuose, be to, brangūs būstai ar nuoma. Gal kas nors mano, kad iš Lietuvos daug žmonių emigravo iš godumo, noro uždirbti daug pinigų, tačiau toli gražu taip nėra. Emigracija neretai būna greitas sprendimas netekus darbo, pajamų, siekiant spręsti šeimos problemas“, - kalbėjo jauna mama.

Ko gali tikėtis planuojantis grįžti emigrantas? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėja Eglė Samoškaitė sako, jog žmogus gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ne tik dėl pagalbos įsidarbinant, bet ir dėl galimybės įsitraukti į Tarnybos užimtumo programas. „Grįždamas į Lietuvą žmogus turi tokias pat teises, kaip ir kiti šalies gyventojai. Dėl priklausančios piniginės socialinės paramos ar paslaugų žmogui reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba savivaldybę, kurioje faktiškai gyvena“, - aiškino ji.

Per maži atlyginimai

Pasak Užimtumo tarnybos, šiuo metu registruotas nedarbas šalyje siekia beveik 9 proc. Šių metų sausio 1 dieną buvo registruota daugiau nei 154 tūkst. bedarbių. Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė informavo, jog šalies darbdaviai pernai įregistravo daugiau nei 228 tūkst. darbo pasiūlymų, t.y. 2,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais. „Darbo pasiūlymų skaičius gana didelis, rodos, visi ieškantys darbo galėtų nesunkiai įsidarbinti, tačiau yra keletas aspektų, paaiškinančių realią situaciją. Tai itin siauras siūlomų laisvų darbo vietų spektras pagal profesijas, t.y. daugiau nei pusė visų darbdavių siūlomų darbo vietų yra skirtos darbuotojams, turintiems tik kai kurias konkrečias specialybes ir profesijas: IT specialistams, tolimųjų reisų vairuotojams, siuvėjams, pardavėjams, statybininkams. Asmenims, turintiems mažiau paklausias profesijas ir specialybes, bet pageidaujantiems įsidarbinti būtent pagal turimą išsilavinimą ir darbo patirtį - galimybės mažos“, - vardijo ji.

Taip pat dauguma registruojamų darbo pasiūlymų yra nepatrauklūs dėl menko darbo užmokesčio ir nepalankių darbo sąlygų. M.Jankauskienės teigimu, atsižvelgiant į kasmet vykdomų klientų apklausų rezultatus - kas trečias (29 proc.) respondentas pagrindine neįsidarbinimo priežastimi įvardijo menką darbo užmokestį, 19 proc. - nepalankias darbo sąlygas. Jauni klientai - dar reiklesni: net 41 proc. nėra patenkinti siūlomu darbo atlygiu, o 44 proc. domisi įsidarbinimo galimybėmis užsienyje. Apie 40 proc. Užimtumo tarnybos darbo ieškančių klientų neturi profesinio pasirengimo, turi labai ribotas įsidarbinimo galimybes ir nėra kryptingai motyvuoti nei mokymosi, nei darbo procesui. Tokie asmenys, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, dažniausiai pageidavimą darbui suformuluoja: „ieškau bet kokio darbo“.

„Papildomų gamyklų statyba išjudina vietos darbo rinkas. Tai matome iš realių pavyzdžių. Strateginių darbdavių investicijos regionuose, pavyzdžiui, gamyklos „Dovista“ Marijampolėje arba „Vakarų medienos grupė“ Akmenėje padidino konkurencines galimybes darbo ieškantiems asmenims, kvalifikuotų darbuotojų ieškoma ir aplinkiniuose rajonuose, sukurti specialūs duomenų bankai, kuriuose registruojasi norintys dirbti minėtose gamyklose“, - aiškino M.Jankauskienė.

Ministerija gamyklų neskaičiuoja

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos klausėme, kiek per pastaruosius metus Lietuvoje pastatyta gamyklų ir sukurta darbo vietų, tačiau ministerija tikino tokių duomenų nekaupianti. Pasak ministerijos atstovės Ligijos Kliunkienės, didžiąją dalį pastatytų naujų gamyklų ir esamų gamyklų produkcijos apimčių pokyčių galima stebėti apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Statistika rodo, jog daugiausia negyvenamosios paskirties naujų pastatų (pramoninių, ūkinių, sandėlių, maitinimo įmonių, viešbučių) statosi sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bei Kauno apskrityje, taigi akivaizdu, kad ir darbo vietos „susikaupusios“ tik tam tikruose šalies regionuose.

Interviu su Seimo Migracijos komisijos pirmininku Broniumi MARKAUSKU:

- Kaip viliojate emigrantus grįžti ir kaip stabdysite emigraciją?

- Vyriausybė parengė ne tik migracijos strategiją, bet ir priėmimo planą, dar Migracijos komisijoje jo nesvarstė. Šis projektas yra keleriems metams ir numatyta nemažai žingsnių dėl migracijos stabdymo. Pirmiausia nagrinėjamos priežastys, dėl ko žmonės emigruoja, taigi pirmiausia dėl ekonomikos. Reikia užsienio investicijų, gerai apmokamų darbo vietų steigimo. Matome, kad atlyginimai auga, teko ne su vienu emigrantu kalbėti, kad šiandien atlyginimas darosi daugiau mažiau konkurencingas.

- Tačiau Užimtumo tarnyba sako, jog kas trečias Lietuvoje neįsidarbina būtent dėl menkos algos, tas labai aktualu regionuose.

- Reikia pripažinti, kad verslas neypatingai noriai dalinasi gaunamu pelnu, o atlyginimai didėja, kai jau nebėra ką daryti, nes konkurencija dėl darbo jėgos tikrai yra. Labai aiškiai išsiskiria didmiesčiai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda, matome jų plėtrą. Bet yra investicijų ir Akmenės rajone, Marijampolėje, planuojamos investicijos Rokiškio rajone.

- Kokios galimybės grįžtantiems emigrantams?

- Yra galimybė gauti paramą verslui pagal atskiras sritis, yra programos. Dėl būsto, čia lėšų klausimas, bet teikti paramos pirmenybę grįžtantiems, kai čia gyvenantys neturi būsto, būtų sudėtinga.

- Ar apsidžiaugtumėte, jei staiga visi emigrantai grįžtų Lietuvon, kai turime daug problemų dėl darbo vietų, atlyginimų ir t.t.?

- Man, kaip Migracijos komisijos pirmininkui, reikia pripažinti, kad toks būtų per didelis mastas. Yra teigiamų pusių. Emigrantai, kurie grįžta, matome, ir investuoja Lietuvoje, taip pat gana dideli pervedimai į Lietuvą. Aišku, jei rytoj visi susikrautų lagaminus ir grįžtų, mes turėtume problemų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: sekmadienį vyksta balsavimas naujojo Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimuose.
  • NAUJAS STARTAS: nuo sekmadienio Palangos oro uoste pradedami skrydžiai į Vokietijos miestą Dortmundą; keleivius į šį miestą skraidins skrydžių kompanija „Wizz Air."
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar kelia grėsmes užsieniečių antplūdis Lietuvos darbo rinkoje?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +3  +5 C

   +2   +3 C

 

 +2   +4 C

+8 +10C

 +14  +16 C

 

+12   +14 C

2-4 m/s

 2 m/s

 

 4 m/s

 

USD - 1.1250 PLN - 4.2786
RUB - 71.9719 CHF - 1.1383
GBP - 0.8647 NOK - 9.5978
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis