respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Kiek myli Tėvynės istoriją, tiek myli Tėvynęnuotraukos (4)

2018 birželio mėn. 17 d. 18:15:55
Dalia BYČIENĖ

Joniškio „Aušros“ gimnazijos istorijos mokytoja Irena Povilaitienė pernai atsisveikino su mokykla, bet iš aktyvaus gyvenimo nesitraukia. Mokytojai sekėsi dirbti, sekėsi ir jos mokiniams. Dažno jų istorijos žinios per valstybinį egzaminą būdavo įvertinamos aukščiausiu balu - šimtuku. Mokytoja buvo viena tų, kurie už nuopelnus kraštui Valstybės 100-mečio metais įvertinti Vyčiu ir Trispalvės juostelėmis papuoštu ženklu.

 

- Mokydama istorijos vadovavotės devizu, kad istoriją reikia mylėti kaip savo Tėvynę. Kodėl jums atrodo, kad istorijos žinojimas yra toks svarbus? Kaip tai supranta jaunimas? - klausėme Irenos POVILAITIENĖS.

- Jaunimas supranta. Bent jau didžioji dalis gimnazijos mokinių puikiai supranta, kas yra Tėvynė ir puikiai supranta, kodėl reikia mokėti Tėvynės istoriją. Kaip galima mylėti tai, ko nežinai. Visiems savo kolegoms ir jums drąsiai sakau: jaunimas auga nuostabiai gražus. Jis žymiai daugiau supranta, negu įsivaizduoja politikai. Lietuvos istorija yra labai įdomi, o mokiniai ją supras ir pamils tiek, kaip mokytojas sugebės istoriją atskleisti. Mokytojui reikia išmanymo, žinių, iškalbos, mąstymo. Istorikas, neprimesdamas savo nuomonės, turi sugebėti žinias pateikti taip, kad mokiniai galėtų patys vertinti. Suprasti, ar iš tiesų tai, ką sako mokytojas, yra tiesa. Turi išmokyti mokinį atsirinkti. Tam dabar yra visos galimybės, daugybė įvairių šaltinių.

- Sovietinių laikų mokiniai išmokti tikrąją Lietuvos istoriją didelių galimybių neturėjo - visas kursas buvo sutalpintas į ploną knygelę. O jeigu mokytojas nieko daugiau nepateikdavo nei toje knygelėje parašyta...

- Daug kas priklausė nuo šeimos. Aš turėjau galimybę palyginti, tėtis mums labai daug pasakodavo. Tėtis tarnavo Smetonos apsaugos pulke ulonu. Jis puikiai žinojo tą laikotarpį. Yra tėvų, kurie žinojo, bet nepasakojo. Mes visi tuo laiku buvome tais įtikintais pionieriais ir dažnas netikėjome tuo, ką tėvai pasakoja. Bet paaugęs pats pradedi mąstyti. Aš nuo mažens labai daug skaičiau. Norint skaityti, visada atsiranda, ką skaityti. Buvo galima ir Šapoką rasti. Mama buvo baigusi porą gimnazijos klasių, ji taip pat pasakodavo. Kas norėjo, tas girdėjo. Gaila, universitete buvo labai glaustas istorijos mokymo kursas, bet prasidėjo Atgimimas, atsirado daug spaudos. Dieve mano, kiek buvo galima sužinoti, niekas nedraudė skaityti pačiam. Skaičiau laikraštį „Argumenty i fakty“. Ten buvo galima rasti apie pačių rusų tremtis, sunaikintus jų pažangius mokslininkus, menininkus. Man buvo taip įdomu, kad ir kitiems pasakodavau. Mokykloje visi dėstėme pagal sovietinę programą. Tik vieni dėstė iš širdies tikėdami, kad taip ir yra, kaip rašoma, o kiti dėstė, kad taip reikia. Galėjai ir kai ką nutylėti. Kiekvienos pamokos niekas netikrindavo, galėjai nesakyti, ko nenorėjai. Nemeluosiu, nebuvau nei rezistentė, nei disidentė, bet man visada buvo įdomu. Buvau paskutinėje klasėje, kai Romas Kalanta susidegino. Man kilo tiek daug klausimų. Pradėjau ieškoti atsakymų, nors tais laikais visi kalbėjo puse lūpų. Dabar - kiti laikai, yra internetas, spauda. Bet vis tiek mokiniams reikės mokytis, reikės mokytojo gyvo žodžio. Bet negali vaiko iškviesti diskutuoti ir pasirodyti, kad tik tu vienintelis žinai. Su mokiniu reikia elgtis pagarbiai. Gal jis ir mažiau žino, bet jeigu jis pradeda kalbėti ir diskutuoti, reikia tik džiaugtis. Niekada negalima vaikui užkirsti kelio. Reikia išklausyti jo nuomonės, net ir klaidingos.

- Ar įmanoma šiais laikais, kai klasės tokios didelės, su kiekvienu padiskutuoti?

- Taip, klasės labai didelės, mokytojas nespėja su kiekvienu mokinuku padiskutuoti. Bet kažkaip reikia surasti viduriuką. Kitas dalykas - programa. Ji įstato į rėmus ir mokytojas paprasčiausiai nebespėja. Ir dabar, kai nebedirbu, ateina mokiniai prašyti pagalbos. Sako, mokytojas tos temos nedėstė, nespėjo. Ką tuomet daryti vaikui, jei programa nespėta pakartoti? Visada galvojau, kad visur spėjantis mokytojas yra šventas žmogus, o mokytojo profesija - nuostabi. Nė karto nesigailėjau ją pasirinkusi. Aš labai mėgau skaityti, turėjau labai gerą atmintį. Todėl vaikai girdėdavo labai daug, ko nebūdavo vadovėliuose.

- Ne vieną kartą yra tekę girdėti sakant, kad Tėvynė yra ten, kur gyventi gera. Ar įmanoma Tėvynę už pinigus nusipirkti?

- Žodžiai Tėvynė ir tėvai turi bendrą šaknį. Kaip negali pasirinkti tėvų, taip negali pasirinkti Tėvynės. Aš visada vaikams pamokose sakydavau - taip, reikia išvažiuoti, reikia pamatyti pasaulio, pagaliau - užsidirbti, bet niekada svetimame krašte nebūsite savi. Tėvynė yra viena, kad ir kokia ji būtų. Reikia gerbti juos, taip sakančius, kad jie ten pritapo, bet bus vienas kartas, kada jie pasijus svetimi. Savu gali būti tik savo krašte. Sakoma, pranašu savame krašte būti sunku, bet savu, kur tau kvepia medis, laukas, duona, būsi tik Tėvynėje. Niekur kitur. Ir mokinukai tą žino. Kosmopolitizmas yra baisus dalykas.

- O globalizmas? Europoje ta tema labai eskaluojama...


- Globalizmas mažoms tautoms yra pavojingas. Ir nereikia jo. Ir ypač iš vidaus, iš politikų. Tai, ką mes gavome iš tėvų, yra duota tik lietuviams. Tik lietuviai tai turės. Niekas kitas. Tik tas, kas nežino ko nori ir ko siekia, gali sakyti, kad globalizmas yra gerai. Gal kas norės su manim diskutuoti ir sakys: ji niekur nevažiuoja, todėl ir nežino. Visi mano trys vaikai yra Lietuvoje. Jie važiuoja, keliauja, o grįžę sako: niekur nėra taip gražu ir gera, kaip Lietuvoje. Čia esi savas. Ką politikai triūbija, nereikia klausyti. Jie taip sako, nes jiems reikia taip sakyti.

- Kaip jūs vertintumėte sakymą „pasaulio pilietis“. Kam, kas ir už ką tokį statusą suteikia?


- Kas yra pasaulio pilietis? Tai noras atsikratyti atsakomybės už savo Tėvynę, savo namus. Nori būti pasaulio pilietis - būk pakibęs tarp dangaus ir žemės, jeigu tau taip patinka. Tušti žodžiai. Aštuonioliktame amžiuje švietėjai sugalvojo tą pasaulio piliečio sąvoką, ją pūtė, ir kai kam dabar tai labai patinka. Aš vaikams sakydavau ir sakau, kad visos tos nesąmonės - nulis. Tokių nesąmonių nepriimu ir niekada to nemokysiu kitų.

- Mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės piliečiu. Ne vienas randa argumentų piktintis, bet ar jie turi bent menkiausią teisę?


- Žinoma, ne. Dviejų pilietybių įteisinimas man primena poligamiją. Ar daug tam pritariančių atsirastų? O pritariančių dviem pilietybėms yra. Man labai patinka žmonės, kurie sako, kad savo valstybei jie yra įsipareigoję pilietybe. Kiek įsipareigojimų vienu metu žmogus gali vykdyti? Vieną. Mūsų tradicijos tokios. Daug kam norėtųsi Konstitucijoje tai šį, tai aną taisyti, pritraukti prie savo poreikių. Viskas gerai su mūsų Konstitucija. Tik mūsų politikams visada negerai. Jeigu nori atsisakyti pilietybės, kurią atsinešei gimdamas, niekas nedraudžia, gali atsisakyti, bet dvigubos pilietybės neturi būti. Negaliu nuspėti, kaip lietuviai dėl pilietybės pasisakys per referendumą. Mes esame labai svyruojanti tauta, bet aš būsiu ta, kuri pasisakys prieš dvigubą pilietybę. Negi išvažiavę gali spręsti, kaip valdyti mūsų valstybę? Kaip išsirinks, kurią valstybę ginti? Tie, kurie turi giminių užsienyje, tie gal ir sako, kad reiktų dvigubos pilietybės. Palyginimo toli ieškoti nereikia. Nueikime pas geriausią draugą. Jo namai niekada nebus mano namais. Aš vis vien ten gerai nesijausiu. Tas pats net ir geriausioje šaly. Vis vien ten esi svečias. Gal emigrantai svetimame krašte geriau uždirba nei savame. Tėvynė kartais gali būti šiek tiek pamote.

- Pamote kam?

- Tiems, kurie pas mus yra neįvertinti. Tarkime, gydytojams. Gydytojai sunkiausiai dirba ir pas mus jų darbas nevertinamas. Tai kodėl jie negali išvažiuoti? Nereikia pykti, kad išvažiuoja.

- O mokytojai? Ar mokytojai įvertinti?

- Pasakykite politikams, kai kuriems tėveliams, kad mokytojai jaučiasi neįvertinti. Jie sakys, kad mokytojas labai gerai gyvena. Šešias pamokas turintis mokytojas antrą - trečią valandą eina namo, bet tuo jo darbo diena nesibaigia, namuose jis dar ilgai sėdi prie knygų. Šito niekas nemato. Tik mokytojų vaikai tą gali patvirtinti. Ne šešias pamokas mokytojas dirba. Tiktai. O jei dar mokinių rašto darbai taisomi. Nežinia, kiek valandų dirba gimtosios kalbos mokytojas, kiek dirba užsienio kalbos mokytojas. Visi mato tik kada mokytojas eina namo. Kartu su profsąjungomis mes labai daug kovojome dėl atlyginimų. Negaliu sakyti, kad nieko neiškovojome, bet kaip buvo juoda skylė, taip ir liko... Kad reikia kovoti už savo teises, visada sakydavau. Visas pasaulis tai daro.

- Dažnai tenka girdėti, kad girtavimą, tinginystę atsi-nešėme iš sovietmečio. Jau išaugo nauja laisvos Lietuvos karta, bet ne viskas pasikeitė - girtavimas tęsiasi, tinginių, pragyvenančių iš pašalpų, ne iš darbo, nors vežimu vežk. Kuo teisintis?

- Tie, kas geria iš kartos į kartą, tą patį perduos ir savo vaikams. Bet yra ir nebegeriančių. Yra šeimų, kurių seneliai, tėvai girtaudavo, o vaikai nebe. Aš epochų pasikeitimo neakcentuočiau. Visada galvoju, kad visko pagrindas visuomenėje - šeima. Bepigu mokytojui geros šeimos vaikus mokyti. Čia ne aš sugalvojau. Dar prieš Kristų kinų mąstytojas Konfucijus taip yra pasakęs - šeima yra visko pagrindas. Sakoma, jeigu skaito tėvai, skaitys ir vaikai. Ne visada tėvams, pavargusiems nuo darbo, lieka laiko vaikams sugaudyti. Bet gerumas, pagarba, moralinės vertybės vis vien eina iš šeimos. Svetimas neišauklės. Nereikia skirstyti vaikų, tas iš geros šeimos, tas iš blogos. Jeigu vaikas stengiasi, mokosi, jį reikia traukti ir jam padėti.

- Jaunimas dejuoja, kad gyvenimas Lietuvoje yra sunkus, valdžia - vagys. O kodėl jaunimas neina į politiką ir nesistengia visko iš pagrindų keisti?


- Jaunimas dabar žino, ko nori, ko siekia. Nebeskuba, nesiverčia per galvą. Renkasi, vertina. Mes, tėvai, daugiau už juos padejuojame, nei jie patys. Jie nebijo atsakomybės, bet kol kas juos kiti dalykai domina. Gal jie kada ir ateis į politiką. Žinoma ateis. Kas, jei ne jie?


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

  • o buvo 2018 birželio mėn. 26 d. 14:32:02

    Kaip smagu, kad mokytoja gavo "už nuopelnus kraštui Valstybės 100-mečio
    metais įvertinti Vyčiu ir Trispalvės juostelėmis papuoštu ženklą".
    Bet ji tikriausiai niekam nepasakojo, kad ~1982 m. vasario 16 d.istorijos
    pamokos metu mokiniui, kuris pasakė, kad jis be būtino tarybinės
    uniformos kaklaraiščio, nes jam ši diena šventė, iškvietė saugumą
    ir kt tarnybas, užrakino visus mokinius klasėje,ir taip sugadino
    jaunuoliui gyvenimą ....

  • LINUI 2018 birželio mėn. 18 d. 10:15:34

    Štai ir pavyzdys, kuo kita šalis jus laiko. Kuo ir esat - antrarūšiais.
    Kodėl Lietuva turėtų daryti jums gera, glausti, kai ją palikote?...
    Išsižadėjote jos, ir turėkite

  • Tevyne 2018 birželio mėn. 18 d. 07:03:31

    svetimi pinigai,valdzios nepakaltinamumas,svetimi nurodymai,lobizmas Tautos
    saskaita,gamtos istekliu privatizavimas,privaciu energetiku uabu turtejimas
    Tautos saskaita ,zodzio,spaudos laisves varzymas,milijardiniu aferu
    nebaudziamumas ir taip toliau.... ,taip Tevyne ,tik kokia ji ,gal kieno
    nors privatizuota ?

  • Linas 2018 birželio mėn. 18 d. 03:00:43

    Dviguba pilietybė labai reikalinga. Gyvenant kitoje šalyje daug lengviau
    gyventi, jeigu turi jos pilietybę. Bet atsisakyti Lietuvos pilietybės
    nesinori - juk ir tėvai ir artimieji ten gyvena, ir įvarius reikalus
    Lietuvoje renka tvarkyti.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APMAUDAS: Rusijos futbolo čempionato aštuntojo turo rungtynėse šeštadienį Maskvos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, namuose 0:1 (0:0) pralaimėjo Machačkalos „Anži“ ekipai.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis