respublika.lt

2017 spalio 17, antradienis

„Kelkis, eik - Tėvynė žiūri į tave“nuotraukos (1)

2017 gegužės mėn. 22 d. 08:06:45
Dalia BYČIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija švenčia 150 metų jubiliejų. Ši mokykla - ypatingas mokslo lopšys, iš kurio kilę dešimtys, šimtai Lietuvą išsūpavusių asmenybių.

 

Algirdas Julius Greimas - semiotikos mokslo kūrėjas, baltų mitologijos tyrinėtojas, Jonas Totoraitis - istorijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Vincentas Senkus - paskutinis baltųjų marijonų vienuolijos generolas, Juozas Montvila - kunigas, žuvęs skęstančiame „Titanike“ laimindamas žūvančius, Jurgis Matulaitis - palaimintasis, kurio šūkis „Blogį nugalėk gerumu“, Justinas Staugaitis - Nepriklausomybės Akto signataras, plačiai dalyvavęs valstybės veikloje nepriklausomybės laikais. Mokslui, istorijai, kultūrai nusipelnę kunigai - Pranciškus Būčys, Vincentas Brizgys, Algimantas Kajackas. Kazys Grinius - Lietuvos prezidentas, Antanas Gustaitis - Lietuvos karininkas, lėktuvų ANBO konstruktorius. Gintautas Želvys - Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos prorektorius, Violeta Urmana - operos primadona, Gytis Lukšas - kino režisierius, Petras Deltuva - skulptorius, rašytojas, Jonas Jurašas - teatro režisierius, Vytautas Košuba - dailininkas, skulptorius. O kur dar kiti - mokslininkai, rašytojai, poetai, kurių svorio Lietuvos vardui nepamatuoti. Teisybės dėlei pradėti garbingų gimnazijos mokinių sąrašą reikėjo nuo Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio, Vinco Kudirkos... Kažkas yra pasakęs: nebūtų šios gimnazijos, nebūtų „Aušros“, nebūtų „Varpo“, nebūtų Lietuvos.

- Ką gimnazijai reiškia tokia garbinga praeitis, kokios mintys kyla mąstant apie šių dienų Lietuvą, jos ateitį? - klausiame gimnazijos istorijos muziejaus vedėjos Juditos ZUBAVIČIENĖS.

- Lietuvoje yra gimnazijų, kurios turi garbingą amžių, daug senesnės už mūsų. Mes švenčiame 150 metų ir tuo didžiuojamės. Didžiuojamės, kad čia mokėsi ir dirbo daug žymių žmonių. Žmonių, kurie prisidėjo prie Lietuvos istorijos ir kultūros kūrimo. Lietuvių kalbos draudimo metais mūsų mokykla įkurta kaip nutautinimo įrankis. Tikėtasi atitraukti lietuvius nuo lenkų įtakos, surusinti. Buvo daromi visi žingsniai išsiųsti mūsų gabiuosius jaunuolius iš Lietuvos. Tuo tikslu įvestos neprivalomos lietuvių kalbos pamokos (1-2 per savaitę). Jaunuoliai, valstietiškos kilmės, turintys gerą lietuvių kalbos pažymį atestate, galėjo pasinaudoti caro administracijos įsteigtomis stipendijomis studijuoti Peterburgo ir Maskvos universitetuose. Tomis stipendijomis pasinaudojo mūsų gimnazijos mokiniai (J.Basanavičius, gimnaziją baigęs sidabro medaliu, J.Jablonskis - aukso medaliu). Tikėtasi, kad tie jaunuoliai, pabaigę mokslus, liks Rusijoje, sukurs mišrias šeimas. Tokiu būdu išsibarstys inteligentija ir šitas kraštas, kaip lietuvių kraštas, bus sunaikintas.

- Bet išėjo atvirkščiai...

- Išėjo viskas atvirkščiai. XIX amžiaus antroje pusėje-XX amžiaus pirmoje pusėje iš tų gabių jaunuolių, tokių kaip Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Algimantas Pietaris ir kiti, kilo tautinis sąjūdis, kuris skleidė lietuvybę ir tapo lietuvybės židiniu.

- Minėjote, kad lietuvių kalbos pamokos buvo laisvai pasirenkamos. Vadinasi, lietuvių kalbos buvo galima ir nesimokyti?

- Buvo mokoma rusiškai, o lietuvių kalba - laisvai pasirenkama. Lietuvių kalbos pamokos tada nebuvo tokios, kokias įsivaizduojame: paskaitomi, panagrinėjami lietuviški tekstai - pasakėčios, pasakos. Tik pradėjus dėstyti P.Kriaučiūnui - eruditui, poliglotui - dėmesys lietuvių kalbai sustiprėjo. Tuo laikotarpiu gimnazijoje mokėsi Jonas Basanavičius, Tautos patriarchas, atvedęs Lietuvą iki 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto, „Aušros“ redaktorius. Jonas Jablonskis - lietuvių kalbos tėvas, lietuviškų gramatikų autorius, naujadarų, terminų kūrėjas. Vincas Kudirka - lietuvių himno autorius, redagavęs ir leidęs „Varpą“. Vincas Pietaris - pirmojo lietuvių romano „Algimantas“ autorius. Petras Kriaučiūnas - apie jį J.Jablonskis pasakė: „Jis buvo didis lietuvis. Tokio kito Suvalkų žemėje tuomet nebuvo. Tuo, kuo žemaičiams buvo vyskupas Motiejus Valančius, tuo P.Kriaučiūnas buvo suvalkams.“

- Dažnai tvirtinama, kad Sūduva tiek daug didžių asmenybių, tautinio pasididžiavimo, laisvėjimo puoselėtojų pagimdė ne dėl kokių nors išskirtinių krašto ypatybių, o todėl, kad čia gyveno daugiau turtingesnių, o kartu ir laisvesnių ūkininkų, norėjusių matyti savo vaikus išsilavinusius. Kiek čia tiesos?


- Ekonominė padėtis turėjo didelės reikšmės. Sūduva buvo aukštesnės agrarinės kultūros kraštas, geros žemės, anksti panaikinta baudžiava, valstiečiai prasigyveno, sustiprėjo ekonomiškai. Atsirado poreikis vaikus leisti į mokslą. Siekį išmokslinti savo vaikus lėmė ir suvalkiečių ambicijos. Kiekvienas tėvas svajojo savo sūnų matyti kunigu. P.Kriaučiūnas mokėsi Petrapilio dvasinėje akademijoje, bet dėl caro politikos kunigo šventimų nepriėmė. V.Kudirka, pašalintas iš Seinų kunigų seminarijos dėl pašaukimo stokos, neteko tėvo paramos ir medicinos studijas tęsė Varšuvos universitete. J.Basanavičius mediciną studijavo Maskvoje, o J.Jablonskis pasirinko klasikines (graikų ir lotynų) kalbas Maskvos universitete. Minėti jaunuoliai, nors patyrė praradimų ir skaudžių smūgių, nepasidavė, buvo atkaklūs savo siekių ir tikslų kelyje.

- Ar garbingą gimnazijos istoriją vertina dabartiniai mokiniai?

- Visada maniau ir sakau, kad mokiniai domisi savo mokyklos istorija. Susiklosčiusi tradicija, kad pirmųjų gimnazijos klasių moksleiviai per pirmąsias klasės valandėles ateina į muziejų susipažinti su gimnazijos istorija. Muziejus kartu su mokytojais ir mokiniais yra parengęs edukacinių projektų apie mokyklos istoriją, etnokultūrą, turi filmų apie žymiausius auklėtinius. Čia vyksta pilietinio ugdymo, istorijos, gimtosios kalbos, etikos pamokos, integruotos pamokos. Mokinių interesų ratas platus: jie klauso, domisi, klausia. Dažnai ateina konsultuotis, ieškoti medžiagos savo projektiniams darbams. Visada giriu jaunimą, bent mūsų mokyklos, kurį dažniausiai matau. Jie tikrai verti tų žmonių, kurie čia mokėsi. Jau turime kuo pasidžiaugti. Daug šios kartos jaunųjų mokslininkų, kurie yra pasiekę daug laimėjimų. Būčiau neteisi, sakydama, kad mokiniai neturi šių dienų autoritetų. Pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu gimnazija garsėjo aukštais akademiniais pasiekimais, kartelė nenuleista ir šiandien.

- Ar visi mūsų lietuvybės nešėjai, vėliau tapę mums lietuvybės simboliais, nuo pat gimimo jautėsi lietuviais? Juk jie gyveno labai sudėtingu laikotarpiu, kai lietuvių kalba buvo menkinama, uždrausta, o jaustis lietuviu daugumai atrodė žema?

- J.Basanavičius jau jaunuolis būdamas buvo sąmoningas lietuvis, nepasidavęs. Štai pavyzdys. Vežimaičiu Velykų atostogų tėvas veža jaunuosius gimnazistus. Sėdi V.Kudirka, sėdi J.Basanavičius. J.Basanavičius užtraukia dainą lietuviškai. V.Kudirka pasipiktina lenkiškai: „Chlop“ („mužikas“). Buvau manęs prisidėti, bet užsičiaupiau.“ Parvažiavus namo: „Puolu sveikintis lenkiškai, girdžiu, tėvas šneka lietuviškai - mužikų, čigonų kalba...“ V.Kudirka tuomet buvo labai sulenkėjęs. Jis pasuko studijuoti į Varšuvą ir tik, kai gavo J.Basanavičiaus „Aušros“ pirmąjį numerį su garsiąja prakalba, kaip pats sakė, „pasijutau lietuviu esąs“: „Kaip rytui auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia“, o „Prakalbos“ pradžioje - Andriaus Vištelio-Višteliausko posmas: „O, brangi lietuviškoji,/ Šventa kalba prigimtoji,/ Už žemčiūgus tu brangesnė/ Ir už viską tu meilingesnė.“ V.Kudirka: „Pranašas, - tuomet pamaniau apie Basanavičių jau lietuviškai... susigraudinęs pakėliau akis ant savo kambarėlio sienų: O, tu, paklydėli, kur lig šiol buvai? Ši valanda per daug svarbi mano gyvenime, kad ją užmirščiau. Už ją esu kaltas Basanavičiui.“ V.Kudirkos gyvenimo credo - Frydricho Šilerio dramos „Orleano mergelė“ žodžiai: „Nelaiminga tauta, kuri nesirūpina savo garbe.“ Visą likusį gyvenimą jis dirbo Lietuvai. V.Kudirka ilgai klaidžiojo šešėliuose, bet ir sunkiai sirgdamas, persekiojamas žandarų, rašė lietuviškus tekstus. Paskutiniai jo žodžiai buvo: „Kelkis, eik, Tėvynė žiūri į tave.“ V.Kudirką pažadino J.Basanavičiaus „Aušra“. Bet jaunystė daugeliui yra klaidžiojimų kelias. Ne visi atranda savo pašaukimą iš karto.

- V.Kudirka praregėjo ir tapo lietuvybės simboliu, bet ar praregės vaikai tų tėvų, kurie išvažiuoja gyventi svetur? Kokie lietuviai bebus jų vaikai?

- Daugelis tarp savo artimųjų turi tokių pavyzdžių. Nyksta mūsų tauta akyse ir yra skeptikų, kurie sako, kad mūsų kalba išnyks. Galbūt. Galbūt mes to nesulauksime, bet vis dėlto aš manau, kad lietuvio genuose yra įdėtas lietuvybės, tautiškumo jausmas. Gilios šeimos tradicijos, vertybių įprasminimas, einantis iš kartos į kartą, teikia vilčių. Daug liudijimų, kai žmonės, po daugelio metų sugrįžę iš užsienių, sako: „Kaip gražu ir gera čia, Lietuvoje.“ Nėra rojus ten. Ir mes niekada ten nebūsime pirmos rūšies. Kita pasaulėvoka. Svetimos valstybės įstatymai... Neužteks gyvenimo juos perprasti.

- Bet mūsų didieji lietuviai grįžo. Grįžo, nesitikėdami, kad juos kas nors pakvies prie sotaus stalo, paties pūkų patalus. Kas juos parvedė?


- Pirmiausia - terpė, kurioje jie augo, brendo, gavo pirmąsias gimtosios žemės meilės pamokas, vertybinius orientyrus, prisirišimas prie agrarinės kultūros, kietas lietuviškas užsispyrimas, atkaklumas, orumo, patriotizmo jausmas. Taigi papročiai, tradicijos, tikėjimas, auklėjimas. Buvo tokių, kurie, anot Maironio, užmiršo jaunystės idealus, nuėjo asmeninės naudos keliu. Bet svarbiausi mums yra tie, kurie atnešė šių dienų gyvenimą, laisvę. Gal ne visi laisvę brangina, bet juk kai tauta laisva, tik tada laisvas ir orus gali jaustis žmogus. Caro valdymo metais J.Basanavičius, J.Jablonskis, kiti, baigę Rusijoje mokslus ir gavę jos stipendijas, negalėjo grįžti į Lietuvą ir čia gauti darbo. Norėdami grįžti į Lietuvą jie turėjo priimti stačiatikių tikėjimą. Tai jiems būtų buvusi didžiulė negarbė. Ir todėl J.Basanavičius Bulgarijoje pragyveno 25 metus, J.Jablonskis blaškėsi po Brestą, Voronežą, Veližą, Gardiną, dirbo Mintaujoje, Tartu... Iki nepriklausomybės jie buvo persekiojami, caro administratorių blaškomi iš vienos vietos į kitą, bet paskui visi grįžo į Lietuvą ir dirbo jos naudai. Juos parvedė lietuvybės jausmas.

- Kaip mums gyventi, girdint žodžius, kad tauta nyksta, asimiliuojasi, žmonės bėga, ištirpsta pasaulio tautų marmalynėje. Iš kur mums stiprybės pasisemti?

- Liūdnas klausimas. Niekas nenorėtų sulaukti prūsų likimo. Būtų gaila mūsų senos, gražios, melodingos iš indoeuropiečių prokalbės kilusios kalbos, romaus, nuolankaus lietuvio būdo. Asimiliacija sparčiai vyksta. Ar mūsų galioje ją sustabdyti? Noriu tikėti. Guodžia, kad lietuviai ištvermingi ir dvasiškai stiprūs žmonės.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATYBOS: tvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, JAV ir Pietų Korėja pradėjo dideles jūrines pratybas prie Korėjos pusiasalio krantų.
  • AUKSAS: Estijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre visi trys varžybose dalyvavę mūsų šalies atletai iškovojo aukso medalius. Turnyro nugalėtojais tapo Joniškio visuomeninio imtynių sporto klubo „Kova“ auklėtiniai Benas Keršys, Martynas Muižys ir Ignas Paulavičius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kodėl įstatymai galioja ne visiems?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8   +12 C

   +11  +13 C

 

   +10 +13 C

   +145  +18 C

  +15 +17 C

 

   +13 +14 C

    1-7 m/s

     1-6 m/s

 

      0-7 m/s

 

USD - 1.1803 PLN - 4.2378
RUB - 67.4780 CHF - 1.1514
GBP - 0.8875 NOK - 9.3133
reklama
Prenumerat 2018